Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. A. skundą, dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu 2020-12-11 nutarimu Nr. LK-190, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau, – LPK) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau, - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas, nuteistajam E. A. gim. (duomenys neskelbtini) , teistam 2020-06-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 1 d. (Sunkus sveikatos sutrikdymas) - 3 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 64-1 str. 1 d. 2 d., bausmę sumažinti 1/3 - galutinė bausmė 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2019-11-29;

Bausmės pabaiga: 2022-01-29.

Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 bausmės suėjo 2020-08-19. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 1 metai 1 mėnesis 18 dienų.

Komisija nurodo, jog nuteistasis anksčiau teistas 6 (šešis) kartus. Pirmą kartą su policija teisės pažeidėjas susidūrė būdamas pilnametis - 20-ies metų. Pirmą kartą nuteistasis 1995-02-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 str., BK 146 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimo bausme 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 47 str., bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams.

Antrą kartą nuteistas po dviejų metų - 1997-08-12 (pagal BK 246 str. 5 d., galiojo iki 2003- 05-01), ir buvo paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 54-2 str., paleistas lygtinai nuo likusios bausmės 1 m. 10 mėn. 23 d., paleistas iš Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos (1999-03-23).

2001-05-07 teisės pažeidėjas nuteistasis pagal BK 278 str. 2 d., o 2011-09-13 - pagal BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 4 d.

Nuteistasis savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso nuteistajam. Tame bute gyvena kartu motina, kuri turi sveikatos problemų.

Iki laisvės atėmimo bausmės nuteistas gyveno Anglijoje, kur oficialiai dirba, o į Lietuvą grįžta kasmetinių atostogų. Kadangi nuteistasis nėra linkęs be svarbių priežasčių keisti gyvenamąją vietą, ši gyvenamoji vieta vertinama kaip pastovi ir nekintanti. Po lygtinio paleidimo, nuteistasis planuoja grįžti gyventi kartu su motina anksčiau minėtu adresu. Dėl to, galima teigti, jog po lygtinio paleidimo nuteistasis dėl gyvenamosios vietos problemų neturės. Ir tai veikia kaip apsauginis veiksnys nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinime.

Nuteistasis E. A. teigia baigęs 12 klasių ir turintis vidurinį išsilavinimą. Mokėsi jis tuometinėje Kauno 47-oje vidurinėje mokykloje. Vėliau mokslus tęsė vienoje Kauno profesinių mokyklų ir siekė įgyti staliau specialybę, tačiau jų nebaigė ir profesinės kvalifikacijos neįgijo. Kaip teigia asmuo, jis išvyko į Vokietiją užsidirbti. Dirbo neoficialiai statybų darbus apie 2 metus.

Prieš 3 metus iki laisvės bausmės pradžios nuteistasis dirbo ir gyveno Anglijoje. Ten dirbo oficialiai mašinų plovykloje. Teigia darbu buvo patenkintas, darbo užmokesčiu - taip pat.

Būdamas Lietuvoje ilgamete darbine patirtimi pasigirti negali. Dirbęs ne vienoje darbovietėje įvairius darbus statybų, pardavimų sektoriuje. Ilgiausia darbinė patirtis buvo apie 0,5 metų. Iš to, galima daryti išvadą, jog nuteistojo turima darbinė patirtis yra pakankamai menka ir darbiniai laikotarpiai labai trumpi. Tokios nuostatos rodo menką motyvaciją dirbti ir išlaikyti darbą bei įgyti darbinės patirties.

Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, tačiau pateikęs prašymą įdarbinti kūriko pareigoms. Kol kas įkalinimo įstaigoje neįdarbintas.

Po paleidimo nuteistasis dirbs automobilių servise Kaune. Turi tai patvirtinančius dokumentus.

Šiuo metu nuteistasis mokosi pataisos namuose dažytojo specialybės.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, jog nuteistojo darbinė patirtis vertinama kaip kintantis veiksnys.

Nuteistasis Šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, jokių oficialių pajamų negauna, todėl nuteistojo finansinė padėtis vertinama kaip nestabili.

Būdamas laisvėje nuteistasis dirbo Anglijoje, gaudavo oficialias stabilias pajamas, dėl ko tuometine finansine padėtimi nesiskundė. Kol dirbo, jokių finansinių įsiskolinimų neturėjo, kas rodo, jog nuteistasis geba paskirstyti turimas lėšas, kompetencijų lėšų valdyme pakanka.

Šiuo metu teisės pažeidėjas E. A. turi ieškinį, siekiantį 15000 eurų. Tai leidžia manyti, jog finansiniai sunkumai yra dideli ir juos sumažinti reikės daug pastangų ir motyvacijos, siekiant mažinti skolas. Nors nuteistasis po paleidimo turės darbą, tačiau išlieka didelė rizika dėl didėjančių finansinių įsipareigojimų.

Iš to, kas pateikta, daryti išvada, jog šiandieninė nuteistojo finansinė padėtis yra kintantis veiksnys, kuris didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

Teisės pažeidėjas E. A. išsiskyręs prieš 18 metų. Su buvusia žmona vaikų neturi. Su dabartine drauge nuteistasis turi 27-erių metų dukrą, kuri savarankiškai gyvena Danijoje.

Lietuvoje gyvena nuteistojo motina, kuri turi rimtų sveikatos problemų ir kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Ją Šiuo metu prižiūri nuteistojo pusseserė.

Socialinius ryšius nuteistasis glaudžiai palaiko su motina, su kuria bendrauja skambindamas iš taksofono. Kaip pasakoja nuteistasis, motina vis mažiau geba atpažinti sūnų.

Kaip atvirauja nuteistasis, dukra, gyvenanti Danijoje apie tėvo bausmę neinformuota ir nežino, jog E. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teigia, su ja pabendraujantis. Su dabartine drauge teigia esantis „susipykęs“, tačiau tikisi, jog ateityje viskas bus gerai, mano, jog tai - laikini nesutarimai.

Apibendrinant, galima teigti, jog nuteistojo socialiniai ryšiai yra kintantis veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos vertinime.

Nuteistasis teigia būdamas 17-ikos metų pirmą kartą bandė narkotikų, tačiau tai buvo vienkartinis atvejis, daugiau nebandė ir niekada neturėjo noro vartoti narkotikų. Asmuo į priklausomybių ligų centrą dėl priklausomybės narkotikams ar psichotropinėms medžiagoms neįtrauktas.

Nuo atvykimo į pataisos įstaigą nuteistasis drausmine tvarka už narkotikų vartojimą nebaustas, įstaigoje vartojimo fakto nefiksuota. Visai tai vertinama kaip apsauginis veiksnys, mažinantis nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistasis neneigia, turėjęs praeityje alkoholio vartojimo problemų bei smurtinio elgesio apsvaigimo metu. Gydęsis dėl priklausomybės yra diagnozė F10.3 nuosprendyje (2015 m. gydėsi dėl alkoholio vartojimo) bei teigia, apie 7 metus nevartojantis alkoholio bei nusiteikęs ateityje jo nevartoti.

Nuteistasis nuo atvykimo į pataisos įstaigą drausmine tvarka už alkoholio vartojimą nebaustas, įstaigoje vartojimo fakto nefiksuota. Alkoholio nevartojimas yra apsauginis veiksnys, kuris mažina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai) 72 balai pagal OASys rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, iš jų: - 25 balai sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus);- 47 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra vidutinė.

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, konstatavo, kad nėra nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo mažėjimas. Taip pat turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių nuteistasis nemoka. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti nuteistajam E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 1 d. 1 p.

Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad E. A. šiuo metu bausmę atlieka už sunkų smurtinį nusikaltimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokių nusikaltimų pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis E. A. pataisos įstaigoje nedirba, turi 15000 eurų ieškinį, todėl jo finansinė padėtis vertinama kaip nestabili. Nuteistasis linkęs menkinti savo nusikalstamą elgesį, sunkiai įžvelgia savo neigiamas savybes, sunkiau geba atpažinti savo problemas bei jų atsiradimą įtakojančias situacijas ar veiksnius. Reikia įvertinti ir tai, kad E. A. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė ir vertinama 72 balais, iš kurių net 47 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Bausmės atlikimas šią tęsiant pataisos namuose vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones koreguos nuteistojo mąstymą ir elgesį, padės išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Be aptartų aplinkybių reikia pažymėti ir tai, kad nors nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis (1 metai 1 mėnesis 18 dienų), vertinant su visa paskirta bausme yra didelė. Įvertinus aptartų duomenų visumą, nusikaltimo pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose dalyvaujant elgesio pataisos programoje padėtų nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas. Vertinant aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį E. A. lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis E. A. su policija teisės pažeidėjas susidūrė būdamas pilnametis - 20-ies metų. Pirmą kartą nuteistasis 1995-02-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 str., BK 146 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimo bausme 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 47 str., bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams.

Antrą kartą nuteistas po dviejų metų - 1997-08-12 (pagal BK 246 str. 5 d., galiojo iki 2003-05- 01), ir buvo paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 54-2 str., paleistas lygtinai nuo likusios bausmės 1 m. 10 mėn. 23 d., paleistas iš Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos (1999-03-23).

2001-05-07 teisės pažeidėjas nuteistasis pagal BK 278 str. 2 d., 2011-09-13 - pagal BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 4 d. 2012-06-14 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 1 d., BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 1 d. Ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 d., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 3 MGL, t. y. 390 Lt bauda. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas - nuo 2011-12-09 2.50 vai. iki 2011-12-09 14.45 vai., (1 para) ir laikyta, kad E. A. pagal šį baudžiamąjį įsakymą neatliktos bausmės dalis yra 1 MGL, t. y. 130 Lt bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-09-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta bausme - 1950 Lt bauda, jas visiškai sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė - 16 MGL, t. y. 2080 Lt bauda.

1999-12-13 teistas užsienio valstybėje - Vokietijoje.

Šiuo metu nuteistasis E. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, jog jis 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 22.53 val., Rasytės g., ties daugiabučiu namu Nr. 42, kieme, Kaune, kilus žodiniam konfliktui, neturėdamas savo veiksmams jokios dingsties, pribėgo staiga iš priekio prie A. J., nieko nesakęs, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu 1 (vieną) kartą dūrė A. J. į dešinį dilbį ir 1 (vieną) kartą dūrė į kairę blauzdą, tokiu būdu padarė pjautinę žaizdą dešiniame dilbyje su vidurinio nervo pažeidimu bei dėl to išsivysčiusia traumine vidirinio nervo neuropatija, dėl kurios nukentėjusysis A. J. prarado 15 procentų bendrojo darbingumo, ir pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje su šeivinio nervo pažeidimu bei dėl to išsivysčiusia traumine šeivinio nervo neuropatija, dėl kurios nukentėjusysis A. J. prarado 25 procentus bendrojo darbingumo, nuo patirtų sužalojimų nukentėjusiajam krentant, padarė odos nubrozdinimą viršugalvio srityje. Šiais veiksmais E. A. nukentėjusiajam A. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu E. A. kaltu prisipažino visiškai. <...> Atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusįjį A. J. laiko savo draugu, su juo anksčiau lošė kazino. Su nukentėjusiuoju iki įvykio nėra konfliktavęs. Yra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, gulėjo ligoninėje, tačiau jau daug metų nevartoja. <...>

Nors teisės pažeidėjas pateikė į bylą duomenis apie mamos ligą, apie jai nustatytą pirmo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, tačiau teismas šių aplinkybių nelaikė pagrindu švelninti skirtiną bausmę. Visų pirma, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamasis rūpinosi mama iki įvykio - priešingai, jis dirbo užsienyje. Visų antra, į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kad kaltinamojo E. A. mama daugiau jokių ją galinčių pasirūpinti giminaičių neturi - pats nuteistasis pripažino, kad ji turi dvi suaugusias anūkes. Visų trečia, mamos liga nesustabdė jo nuo nusikalstamo veikos padarymo.

Nuteistasis savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso nuteistajam. Tame bute gyvena kartu motina, kuri turi sveikatos problemų.

Iki laisvės atėmimo bausmės nuteistas gyveno Anglijoje, kur oficialiai dirba, o į Lietuvą grįžta kasmetinių atostogų. Kadangi nuteistasis nėra linkęs be svarbių priežasčių keisti gyvenamąją vietą, ši gyvenamoji vieta vertinama kaip pastovi ir nekintanti. Po lygtinio paleidimo, nuteistasis planuoja grįžti gyventi kartu su motina anksčiau minėtu adresu. Dėl to, galima teigti, jog po lygtinio paleidimo nuteistasis dėl gyvenamosios vietos problemų neturės.

Šiuo metu teisės pažeidėjas E. A. turi ieškinį, siekiantį 15000 eurų. Tai leidžia manyti, jog finansiniai sunkumai yra dideli ir juos sumažinti reikės daug pastangų ir motyvacijos, siekiant mažinti skolas. Nors nuteistasis po paleidimo turės darbą, tačiau išlieka didelė rizika dėl didėjančių finansinių įsipareigojimų.

Socialinius ryšius nuteistasis glaudžiai palaiko su motina, su kuria bendrauja skambindamas iš taksofono. Kaip pasakoja nuteistasis, motina vis mažiau geba atpažinti sūnų.

Kaip atvirauja nuteistasis, dukra, gyvenanti Danijoje apie tėvo bausmę neinformuota ir nežino, jog E. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teigia, su ja pabendraujantis. Su dabartine drauge teigia esantis „susipykęs“, tačiau tikisi, jog ateityje viskas bus gerai, mano, jog tai - laikini nesutarimai.

Nuteistasis anksčiau teistas keturis kartus. Smurtiniai nusikaltimai yra sunkėjančio pobūdžio, kuriuos asmuo linkęs neigti ar menkinti - „Bare susimušėm dėl striukės, jie buvo kalti“, „Jis pats kaltas mane puolė, aš gyniausi“. Toks gyvenimo būdas rodo, jog nuteistasis linkęs nepaklusti nustatytoms visuomenėje normoms bei skatinantį nusikalsti.

Ankstesni nusikaltimai buvo daromi ir su bendrininkais, paskutinis yra jo vieno. Teigia, jog sprendimus dalyvauti nusikalstamoje aplinkoje priima pats. Nuteistojo gyvenimo būdas vertinamas kaip kintantis veiksnys, turintis įtakos jo nusikalstamumui.

Nuteistasis nuo atvykimo į pataisos įstaigą drausmine tvarka už alkoholio vartojimą nebaustas, įstaigoje vartojimo fakto nefiksuota.

Asmuo nėra socialiai atsiskyręs, geba bendrauti. Sunkiai įžvelgia savo neigiamas savybes. Savivertė remiasi kiek netinkamais veiksniais.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamam elgesiui nėra būdingas impulsyvus, agresyvus elgesys. Tačiau vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, įtakos nusikalstamumui turėjo impulsyvumas, savitvardos praradimai. Yra kontroliuojančio elgesio epizodas (plėšimas), kurio asmuo nepripažįsta. Nuteistasis sunkiau geba atpažinti savo problemas bei jų atsiradimą įtakojančias situacijas ar veiksnius. Asmens elgsenoje stebimi sunkumai įsisąmoninant savo elgesio pasekmes bei imantis veiksmų šalinant savo nepageidaujamą elgesį.

Nuteistasis tiesiogiai nereiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau menkina ar neigia savo nusikaltimus. Diskriminacinių nuostatų neišsako. Nuobaudų neturi, kas rodo, kad asmens nuostatos į priežiūrą nėra neigiamos, tačiau teigia anksčiau yra pažeidęs priežiūros sąlygas - lygtinio paleidimo prieš daug metų.

Per visą laisvės atėmimo bausmės laiką pataisos namuose, nuteistasis drausmine tvarka nebaustas. Skatintas vieną kartą - 2020-08-25 skirta padėka už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai): 72 balai pagal OASys rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, iš jų:

- 25 balai sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus);

- 47 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra vidutinė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Spręsdamas tokio pobūdžio kaip šis nuteistojo skundą, teismas patikrina (BVK 360 straipsnio 1 dalį) apskųstojo lygtinio pakleidimo komisijos nutarimo pagrįstumą (ar komisijos padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes) ir teisėtumą (ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos). Tikrindamas pastarąjį ir spręsdamas dėl materialaus pagrindo komisijai taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, teismas vadovaujasi BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, - pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), už kurią (-ias) jis atlieka bausmę, todėl tokiu atveju vertinama ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumas. Lygtinis paleidimas taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus aukščiau pažymėtas kaip reikšmingas aplinkybes, jų visumą, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir, kas svarbiausia, kad toks paleidimas užtikrina bausmės tikslų galutinį realizavimą ir neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui; jeigu nuteistojo nusikalstamo elgesio recidyvo rizika nėra žema, kaip šį kartą, - kad pažanga nuteistojo elgesyje ją (riziką) mažinti yra tvari, ženkli ir pakankama būsimos, nuteistąjį lygtinai paleidus, valstybės probacijos tikslams pasiekti.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. A. yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3) 2020-08-19, yra pateikęs prašymą lygtinio paleidimo komisijai. Nuteistasis atitinka formaliąsias BVK nustatytas sąlygas lygtinio paleidimo komisijai svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą.

Taikant nuteistojo lygtinį paleidimą turi egzistuoti ir materialaus pobūdžio pagrindas, - pažangos mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo riziką ženklumas ir tvarumas, kad būtų pagrindo ją įvertinti kaip pakankamą pagrįstam manymui, jog lygtinai paleistas nuteistasis nebenusikals.

E. A. anksčiau buvo teistas 6 kartus už vagystes, plėšimą, sunkų bei nesunkų kūno sužalojimus, viešosios tvarkos pažeidimus. Nuteistajam būdingas nusikalstamas modelis.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis būdamas Lietuvoje ilgamete darbine patirtimi pasigirti negali. Dirbęs ne vienoje darbovietėje įvairius darbus statybų, pardavimų sektoriuje. Ilgiausia darbinė patirtis buvo apie 0,5 metų. Iš to, galima daryti išvadą, jog nuteistojo turima darbinė patirtis yra pakankamai menka ir darbiniai laikotarpiai labai trumpi. Tokios nuostatos rodo menką motyvaciją dirbti ir išlaikyti darbą bei įgyti darbinės patirties. E. A. turi ieškinį, siekiantį 15000 eurų, kurio nemoka. Daromi smurtiniai nusikaltimai yra sunkėjančio pobūdžio, kuriuos asmuo linkęs neigti ar menkinti. Toks gyvenimo būdas rodo, jog nuteistasis linkęs nepaklusti nustatytoms visuomenėje normoms bei skatinantį nusikalsti. Savivertė remiasi kiek netinkamais veiksniais. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, įtakos nusikalstamumui turėjo impulsyvumas, savitvardos praradimai. Yra kontroliuojančio elgesio epizodas (plėšimas), kurio asmuo nepripažįsta. Nuteistasis sunkiau geba atpažinti savo problemas bei jų atsiradimą įtakojančias situacijas ar veiksnius. Asmens elgsenoje stebimi sunkumai įsisąmoninant savo elgesio pasekmes bei imantis veiksmų šalinant savo nepageidaujamą elgesį.

Visa tai leidžia daryti išvadą, kad E. A. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t.y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Skatintas 2 kartus - 2020-08-25 skirta padėka už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose; 2021-01-19 už aktyvų dalyvavimą ruošiantis šventiniam laikotarpiui.

E. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 72 balai pagal OASys rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, iš jų 47 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis.

Pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra vidutinė.

Nėra jokių duomenų, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos BVK 157 str. 1 d. 1 p. nuostatos.

E. A. skunde nurodytos, anksčiau aprašytos aplinkybės nesudaro priežasties skundžiamą nutarimą naikinti, arba patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, arba patenkinti skundą ir pakeisti LPK nutarimą.

LPK teisingai nustatė faktines aplinkybes, jas įvertino ir priėmė pagrįstą, motyvuotą, teisingą nutarimą. Priežasties naikinti šį nutarimą teismas nenustatė. Teismas sutinka su LPK išvada, kad nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė, pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra vidutinė, nenustatytas nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką mažėjimas, priteistų civilinių ieškinių nemoka. Todėl nuteistojo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti nuteistojo E. A., gim. (duomenys neskelbtini), skundo dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-12-11 nutarimo Nr. LK-190 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašų įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.