- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-1913-392/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- S. N.
- Ieškovas
- I. D., V. D.
- Trečiasis asmuo
- Sodininkų bendrija „Gilušis“, UAB „Traksalis“, VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. N. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-804/2014 pagal ieškovų I. D. ir V. D. ieškinį atsakovui S. N. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „Gilušis“, bei pagal ieškovų I. D. ir V. D. ieškinį atsakovui S. N. dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Traksalis“ ir VĮ „Registrų centras“ (buv. civ. bylos Nr. 2-1708-272/2013).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai I. D. ir V. D. pareikštais ieškiniais, pagal kuriuos iškeltos civilinės bylos buvo sujungtos į bendrą civilinę bylą, teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą S. N. savo lėšomis per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kliūtis (statinius, įrenginius ir/ar jų dalis) nuo privažiavimo, ieškovų kadastrinių matavimų byloje pažymėto taškais Nr. 12-13, į ieškovams priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijos „Gilušis“ plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvusį privažiavimą atlaisvinti; 2) atsakovui neįvykdžius 1 punkte nurodyto reikalavimo, leisti ieškovams įvykdyti šį reikalavimą atsakovo lėšomis; 3) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir jų pagrindu nustatytus 2008-07-16 žemės sklypo kadastro duomenis, kurių pagrindu buvo sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 350; 4) priteisti iš atsakovo ieškovų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų savininkai. Į ieškovų žemės sklypą patekimas numatytas per privažiavimą, esantį tarp dviejų kaimyninių sklypų: atsakovo žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kito kaimyninio žemės sklypo, sodininkų bendrijos plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavimas yra sodininkų bendrijai priklausantis 5 m. pločio kelias. 2012 m. birželio mėn. pradžioje atsakovas pradėjo statyti tvorą ant privažiavimo į ieškovų sklypą, sujungdamas savo žemės sklypą su kitoje privažiavimo pusėje esančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo prieš tai sąlyčio taškų nebuvo, tokiu būdu į savo žemės sklypo teritoriją „pasiimdamas“ visą privažiavimo kelią, priklausantį sodininkų bendrijai. Tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovas apribojo ieškovų teisę naudotis bendro naudojimo privažiavimu ir turėti galimybę juo patekti patiems ir kitiems asmenims į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Taip pat buvo užkirsta galimybė į šį žemės sklypą privažiuoti sunkesniam transportui, nes privažiavimas iš kitos pusės, kuriuo ieškovai šiuo metu naudojasi, yra tinkamas tik lengvajai mašinai dėl augančių pušų ir iš tos pusės šalia sodo namo praeinančios antžeminės elektros linijos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas įpareigotinas atlaisvinti privažiavimą į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Be to, atsakovo užsakymu dar 2008 m. buvo atlikti jo žemės sklypo kadastriniai matavimai, apie kuriuos ieškovai nebuvo informuoti ir kurių pagrindu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, 2008-07-16 buvo nustatyti atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys, leidžiantys atsakovui neteisėtai užvaldyti nurodyto privažiavimo kelio dalį ir taip pasididinti savo žemės sklypą. Todėl nustatyti atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys yra naikintini (t. I, b.l. 1-7, t. II, b.l. 19-26).
Atsiliepimas
Atsakovas S. N. su ieškovų I. D. ir V. D. reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad teritorija, dėl kurios vyksta ginčas, buvo visiškai apleista, joje augo krūmai ir piktžolės. Kadangi šia apleista teritorija niekas nesirūpino, atsakovas savo pastangomis ir lėšomis ją sutvarkė: išrovė krūmus ir piktžoles, atvežė juodžemio, išlygino teritoriją ir pasėjo žolę. Šioje vietoje nebuvo kelio, čia niekada nėra pravažiavusi jokia transporto priemonė, taip pat nebuvo pravažiavimo į ieškovų žemės sklypą. Bendru žodiniu sutarimu su sodininkų bendrijos pirmininke ir ieškovais atsakovui buvo leista kloti trinkeles šioje teritorijoje. Vykdant darbus, ieškovai niekada nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovai turi labai platų kitą įvažiavimą į savo sklypą ir visada juo naudojosi. Atsakovas dvejus metus žemės sklype vykdė statybos darbus, ieškovai tai matė ir jokių pretenzijų nereiškė, ieškovo teisėtų interesų atsakovas nepažeidė (t. I, b.l. 46-47, t. II, b.l. 89).
Trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „Gilušis“ su ieškovų I. D. ir V. D. reikalavimais sutiko. Nurodė, kad neturi duomenų, jog būtų pakeistos atsakovui S. N. priklausančio žemės sklypo bei ieškovų nurodomo bendrojo naudojimo privažiavimo koordinatės ar atlikti pertvarkymai, kuriais būtų atsisakoma šio bendrojo naudojimo privažiavimo. Ieškovų nurodytu privažiavimu tiesiogiai turi galėti naudotis gretimų žemės sklypų savininkai. Ieškovams ir atsakovui – tai privažiavimo kelias, o kitiems – vieta apsisukti (priešingu atveju transporto judėjimui sudaromos kliūtys). Be to, privažiavimas yra neatskiriama bendrijos teritorijos susisiekimo sistemos dalis, būtina avarinių ir pagalbos tarnybų darbui užtikrinti (t. I, b.l. 44-45).
Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad nėra ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, neturi tiesioginio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, nėra pažeidęs ieškovų teisių ir teisėtų interesų, įstatymų nustatyta tvarka atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (t. II, b.l. 90-93).
Trečiasis asmuo UAB „Traksalis“ nurodė, kad sodininkai privatizuoja sklypus pagal faktines ribas, todėl neaišku, ar sklypo ribos persidengusios dėl atsakovo, ar visas kvartalas persidengęs. Kadastro brėžinyje sklypo ribos pakeistos, sklypuose beveik nėra tiesios linijos, visos iškraipytos. Projekte yra įbraižytas kelias, bet jis niekada nebuvo naudojamas kaip kelias. Atsakovo sklypo kadastrinius matavimus darė pagal faktines ribas. Atlikus matavimus iš preliminarių kadastrinių matavimų pagal kadastrinių matavimų metodiką paklaida buvo leistina, todėl korektūros projekte nereikėjo ir dokumentai įforminti su ta paklaida. Taip pat nurodė, kad ieškovams siuntė pranešimą, tačiau klaidingai nurodė pavardę, nes dokumentuose nerado tikslios pavardės, o įvedus į duomenų bazę negavo jokio adreso, todėl siuntė pagal sodų bendrijos adresą registruotais laiškais, pažymos iš pašto, kad neįteiktas pranešimas, negavo (t. II, b.l. 146-147).
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu, kuriame buvusios rašymo apsirikimo klaidos ištaisytos 2014-03-18 nutartimi ieškinius tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovą S. N. savo lėšomis per 10 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kliūtis (statinius, įrenginius ir/ar jų dalis) nuo privažiavimo, ieškovų I. D. ir V. D. kadastrinių matavimų byloje pažymėto taškais Nr. 12-13, į ieškovams priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijos „Gilušis“ plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvusį privažiavimą atlaisvinti. Atsakovui neįvykdžius šio teismo sprendimo per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. neatlaisvinus privažiavimo ir/ar nesudarius privažiavimo, teismas leido ieškovams pašalinti kliūtis nuo privažiavimo ir užtikrinti privažiavimą iki ieškovų sklypo atsakovo sąskaita. Teismas taip pat pripažino negaliojančiais atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir jų pagrindu nustatytus 2008-07-16 žemės sklypo kadastro duomenis, kurių pagrindu buvo sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 350 (t. II, b.l. 169-174).
Teismas nustatė, kad ieškovams bendros nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Sodų bendrijos „Gilušis“ plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Trakų miesto „Gilušio“ sodininkų bendrijos nario V. K. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad į ieškovų sklypą numatytas 5 m. pločio įvažiavimas, kuris taip pat ribojasi su sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į ieškovų žemės sklypą patekimas numatytas per privažiavimą, esantį tarp kaimyninių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat akivaizdžiai matoma, kad ieškovų sklypas ribojasi su mišku, kuris ribojasi su keliu, einančiu šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nėra sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Iš UAB „Geonetas“ parengtoje žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) apima ir minėta miško sklypą iki minėto kelio, einančio šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovų kadastrinius matavimus žemės sklypo koordinatėse be kitų taškų taške Nr. 1: (duomenys neskelbtini) ir taške Nr. 2: (duomenys neskelbtini) numatyti 4 m. pločio keliai, o taške Nr. 12: (duomenys neskelbtini) ir taške Nr. 13: (duomenys neskelbtini) – privažiavimai. Tuo tarpu atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0662 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Sodų bendrijos „Gilušis“, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip ir ieškovų, taip ir atsakovo žemės sklypo plane tarp ieškovų ir atsakovo žemės sklypų numatytas pravažiavimas. Iš 1994-10-19 sutarties matyti, kad pradinė atsakovo žemės sklypo savininkė pardavė 0,0625 ha ploto žemės sklypą. Iš 2012-10-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad konstatuotas faktas, jog nuo betoninės pertvaros, kur prasideda sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba, iki atsakovo gyvenamojo namo kampo yra 5,25 m. Taip pat iš su aktu pateiktų nuotraukų matyti, kad priešais įvažiavimą įstatyti du metaliniai vamzdžiai, tarp kurių tarpas akivaizdžiai siauresnis, t. y. neatitinka tarpo tarp betoninės tvoros ir atsakovo gyvenamojo namo. Iš pateiktos atsakovo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, o būtent žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo, matyti, kad atsakovo žemės sklypo teritorijos plotas 0,0662 ha, t. y. matyti padidėjimas nuo nurodyto ploto minėtoje 1994-10-19 sutartyje. Iš žemės sklypo plano matyti, kad šalia sklypo nenurodytas joks pravažiavimas. Įvertinęs visus šiuos įrodymus, teismas sprendė, kad dabartinės atsakovo žemės sklypo ribos neatitinka byloje esančių pateiktų planų ribų. Teismas nurodė, kad atsakovo padaryti kadastro matavimų patikslinimai faktiškai turės įtakos ieškovų teisių įgyvendinimui, ką, be byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtina apklaustų liudytojų A. U., S. B., J. B., J. K. parodymai, S. K. rašytiniai paaiškinimai, kurie patvirtino šalių nurodytas aplinkybes, kad nors faktiškai tinkamai sutvarkyto kelio, kuriuo būtų važinėjama, tarp šalių sklypų niekada nebuvo, o dabar ten pravažiuoti automobiliui iš viso neįmanoma, tačiau pagal dokumentus jis turėtų būti. Tai reiškia, kad patikslinus atsakovo žemės sklypo ribas pagal jo atliktus kadastrinius matavimus ir taip atsakovui įgyjant teisę užstatyti ar kitaip naudoti nurodytą pravažiavimą savo nuožiūra, ieškovams ateityje taptų faktiškai neįmanoma važinėti šiuo keliu. Teismas taip pat nustatė, kad 2008-07-16 atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1819 ieškovų parašų nėra, nurodyta, kad jie prieštaravimų nepareiškė, tačiau ieškovai, kaip gretimų sklypų savininkai, nebuvo pakviesti dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas. Matavimus vykdęs UAB „Traksalis“ pripažino, kad informuojant ieškovus apie vykdomus matavimus buvo klaidingai nurodyta ieškovų pavardė, adresas klaidinga pavarde nebuvo rastas duomenų bazėje, todėl laiškas išsiųstas žemės sklypo adresu, kur ieškovai faktiškai negyvena, apie matavimus viešai paskelbta taip pat nebuvo, dėl ko informacija apie vykdomus matavimus faktiškai niekada nebuvo žinoma ieškovams. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovas kadastro duomenų tikslinimą atliko nesilaikant įstatyme nustatytų reikalavimų, o būtent Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punkte, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1, 32.1.1.2. punktuose įtvirtintų reikalavimų. Be to, buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3. punktas, nes ieškovams nebuvo išsiųsta atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jis ar UAB „Traksalis“ apskritai siuntė šiuos dokumentus ieškovams. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas kadastro duomenų tikslinimą atliko nesilaikant įstatyme nustatytų reikalavimų, dėl ko padaryti patikslinimai negali būti laikomi teisėtais, kadangi tai pažeistų ieškovų kaip gretimų sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas laikė ieškovų reikalavimus pagrįstais, įrodytais ir tenkintinais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. N. teismo prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų I. D. ir V. D. ieškinius atmesti (t. III, b.l. 7-8). Atsakovo teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Teismas rėmėsi ieškovų pateikta kadastrinių matavimų byla, tačiau ši byla yra niekinė, t. y. neturinti juridinės galios. Iš pateiktos bylos matyti, kad 2008-10-13 ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra gretimo sklypo savininko, atsakovo, sutikimo ir parašo. Atsakovas savo nuomonę išdėstė akte. Tačiau žemėtvarkos skyrius tokį aktą patvirtino, ko daryti neturėjo teisės. CK 4.45 straipsnis numato, kad esant žemės sklypų savininkų nesutarimams dėl ginčytinų sklypų ribų ir kai jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Tačiau teismas, remdamasis ieškovų kadastrinių matavimų byla kaip rašytiniu įrodymu, ignoravo tą aplinkybę, kad kadastriniai matavimai ir patvirtinimai atlikti pažeidžiant įstatymus, nors atsakovo kadastrinių matavimų byloje tokius pažeidimus nustatė. Teismas sprendimu įpareigojo atsakovą atlaisvinti buvusį privažiavimą prie ieškovų žemės sklypo, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad kada nors šioje vietoje buvo privažiavimas. Tokiu būdu nėra galimybės atstatyti pažeistas ieškovų teises ir atlaisvinti privažiavimą, kurio nebuvo. Atsakovui nesuprantama teismo pozicija ignoruoti liudytojų J. K. ir J. B. parodymus, kad nurodytu privažiavimu niekas nevažinėjo, kelio ten niekada nebuvo, buvo takelis, dabar išklotas plytelėmis. Liudytojų parodymus patvirtina byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad jau už vartelių, kur randasi ieškovų sklypas, ieškovai turi užsisodinę daržus, vaiskrūmius ir t.t. Tai patvirtina, kad niekada nebuvo nurodyto privažiavimo ir ieškovai niekada juo nesinaudojo, nes jie turi kitą kelią į savo žemės sklypą. Teismas visiškai ignoravo faktinę aplinkybę, kad ieškovai turi atskirą platų pravažiavimo kelią į savo sklypą iš kitos pusės. Šis kelias kartu su ieškovų žemės sklypu kaip bendras žemės sklypas įregistruotas, remiantis pirkimo-pardavimo sutartimi registrų centre. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovai kreipėsi į teismą apginti savo pažeistas teises dėl neegzistuojančio tikrovėje privažiavimo atlaisvinimo bei kadastrinės bylos pripažinimo negaliojančia, nors patys turi tokią pačią kadastrinę bylą su atliktais kadastriniais matavimais ir jų patvirtinimais, sudarytais pažeidžiant įstatymus. Ir turėdami nesuprantamos drąsos kreipiasi su tokia byla į teismą ir prašo apginti neegzistuojančias pažeistas teises. Ir teismas jų reikalavimus patenkina. Atsakovo vertinimu, ieškovų reikalavimai bei toks teismo sprendimas grubiai pažeidžia civilinėje teisėje įtvirtintus sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Ieškovų kreipimasis į teismą dėl neegzistuojančių pažeistų teisių gynimo, dėl faktiškai niekada nebuvusio privažiavimo atlaisvinimo, pateikiant teismui kadastrinių matavimų bylą, kuri atlikta pažeidžiant grubiai įstatymus, kaip svarbų įrodymą, yra aiškus nurodytų principų pažeidimas, traktuotinas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas taip pat nesutiko su teismo iš jo ieškovų naudai priteista 6.779 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, kuri yra neadekvati, pažeidžia protingumo kriterijus. Atsakovas nepadarė ieškovams jokios žalos ir nepažeidė jų teisių.
Ieškovai I. D. ir V. D. teismo prašė atmesti atsakovo S. N. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-04 sprendimą (t. III, b.l. 20-28). Ieškovai nurodo, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme apie tai, jog ieškovų pateikta kadastrinių matavimų byla yra parengta remiantis kadastriniais matavimais ir patvirtinimais, kurie tariamai atlikti pažeidžiant įstatymus, net neužsiminė. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės yra naujos ir pirmosios instancijos teisme nagrinėtos nebuvo. Todėl jomis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas. Be to, nors atsakovas 2008-10-13 ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė, kad sutinka su aktu, bet atliekant kadastrinius matavimus dalyvavo, pasirašyti atsisakė, nes nesutiko su gretimybe 7-12. To jis neneigia. Be to, atsakovas minėtame akte pateikė savo pastabas, o įrodymų, kad atliekant ieškovų sklypo kadastrinius matavimus į jo pateiktas pastabas nebuvo atsižvelgta, atsakovas nepateikė. Atsakovo pastabos nesudarė kliūčių patvirtinti ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Kita vertus, atsakovas nei šio akto, nei atliktų kadastrinių matavimų neginčijo, į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo taip pat nesikreipė. Tai patvirtina, kad visi atsakovo teiginiai apie tai, jog ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų byla tariamai yra nepatikimas įrodymas ir neturi jokios juridinės galios, yra nepagrįsti, neatitinka tikrovės ir tokiu būdu atsakovas tik siekia suklaidinti teismą. Ieškovų sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų byla sudaryta laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Dėl jos byloje ginčo nebuvo. Tuo tarpu atsakovo sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, padarant grubius tiek teisės aktų, tiek ir ieškovų teisių pažeidimus, t. y. jie atlikti nedalyvaujant ieškovams, ieškovų neinformavus apie numatomus atlikti kadastrinius matavimus, ieškovams neišsiųsta žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka), atlikus kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypo ribos lyginant su sklypo įsigijimo metu buvusiomis ribomis nepagrįstai padidėjo, atsakovo žemės sklypo ribos neatitinka byloje esančių pateiktų planų (Trakų rajono „Gilušio“ sodininkų bendrijos nario V. K. (ankstesniojo savininko) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano, bendrojo sodų bendrijos plano) ir k.t. Apeliaciniame skunde atsakovas neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad jo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir, kad remiantis šiais matavimais, prie atsakovo žemės sklypo ribų priskirtas Sodininkų bendrijai „Gilušis“ priklausantis pravažiavimas, kuris numatytas į bylą pateiktuose dokumentuose. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į liudytojų J. K. ir J. B. parodymus. Skundžiamame sprendime teismas paminėjo šių liudytojų parodymus, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių įvertino juos kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais ir remiantis įrodymų visuma padarė atitinkamas išvadas. Faktą, kad tarp šalių sklypų buvo numatytas Sodininkų bendrijai „Gilušis“ priklausantis 5 m. pločio kelias, kuriuo ieškovai turėjo teisę naudotis, be ieškovų pateiktos jų sklypo kadastrinių matavimų bylos, patvirtina ir kiti į bylą pateikti dokumentai: bendrasis sodų bendrijos planas, žymintis ieškovų sklypo išsidėstymą bendrame plane, VĮ „Registrų centras“ dokumentai, kadastro žemėlapio ištrauka, atsakovo kadastrinių matavimų byla su joje esančiais žemės sklypo planais, gretimo žemės sklypo, priklausančio B., kadastrinių matavimų byla su joje esančiu žemės sklypo planu. Taip pat nurodytą aplinkybę patvirtino sodininkų bendrijos atstovo parodymai bylos nagrinėjimo metu, liudytojų parodymai ir rašytiniai paaiškinimai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių byloje nustatytą aplinkybę, kad tarp šalių sklypų buvo numatytas 5 m. pločio kelias, kuris po atsakovo atliktų kadastrinių matavimų ir niekieno žinios bei sutikimo buvo nepagrįstai pasisavintas atsakovo. Faktą, kad panaikinus galimybę ieškovams naudotis nurodytu keliu yra pažeidžiamos jų teises, patvirtina tai, jog šis kelias yra vienintelis įvažiavimas į ieškovų žemės sklypą, kurį neteisėtai pasisavino atsakovas. Atsakovo minimas kitas pravažiavimas į ieškovų sklypą yra ieškovų į žemės sklypą pasidarytas patekimas, kuriuo neįmanoma patekti jokia transporto priemone prie pastato, esančio žemės sklype, kuriuo negali įvažiuoti jokia kita technika, dėl ko yra stipriai ribojamos ieškovų galimybės atlikti planuojamą namo remontą, atsivežti malkų, žemių ir kt. Be to, atsakovui savavališkai užėmus nurodytą privažiavimą, avarijos ar kitos nelaimės atveju į ieškovų sklypą negalės patekti specialiosios tarnybos. Atsakovo argumentai dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir pagrindinių civilinės teisės principų pažeidimo yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir neįrodyti. Atsakovas taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl anot jo teismo iš atsakovo ieškovų naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra neadekvati. Ieškovai į bylą pateikė visus jų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei jos apimtį (nagrinėta byla buvo didelės apimties, joje buvo pareikšti net du ieškiniai, vyko keli teismo posėdžiai ir k.t.) yra pagrįsto ir protingo dydžio.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys Sodininkų bendrija „Gilušis“, VĮ „Registrų centras“ ir UAB „Traksalis“ atsiliepimų į atsakovo S. N. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovams I. D. ir V. D. priklauso 0,1132 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijos „Gilušis“ bendrame plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 10-23). Tuo tarpu atsakovui S. N. priklauso 0,0662 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijos „Gilušis“ bendrame plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. II, b.l. 29-30, 34-66).
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriuose nurodė, kad 2012 m. birželio mėn. pradžioje atsakovas pradėjo statyti tvorą ant Sodininkų bendrijai „Gilušis“ priklausančio privažiavimo į ieškovų žemės sklypą, sujungdamas savo žemės sklypą su kitoje privažiavimo pusėje esančiu žemės sklypu, su kuriuo prieš tai sąlyčio taškų nebuvo. Tokiu būdu į savo žemės sklypo teritoriją atsakovas „pasiėmė“ visą privažiavimo kelią ir taip apribojo ieškovų galimybę naudotis šiuo privažiavimu. Be to, atsakovo užsakymu dar 2008 m. buvo atlikti jo žemės sklypo kadastriniai matavimai, apie kuriuos ieškovai nebuvo informuoti ir kurių pagrindu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo nustatyti atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys, leidžiantys atsakovui neteisėtai užvaldyti nurodyto privažiavimo dalį ir taip pasididinti savo žemės sklypą (t. I, b.l. 1-7, t. II, b.l. 19-26).
Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su aukščiau ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovą pašalinti kliūtis nuo privažiavimo į ieškovams priklausantį žemės sklypą ir buvusį privažiavimą atlaisvinti, taip pat pripažino negaliojančiais atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jų pagrindu nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (t. II, b.l. 169-174).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir atsakovo apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovų pateikta jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, nors ši byla, kaip ir atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, kadangi, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija vertina tik tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo šis teismas. Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių aplinkybių dėl galimo ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos neteisėtumo, nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiais šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nors ieškovai, priešingai, tokius reikalavimus atsakovo atžvilgiu reiškė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovų pateikta jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Vien tai, kad 2008-10-13 ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra įrašytas atsakovo nesutikimas su šiuo aktu (t. I, b.l. 17-18, t. II, b.l. 81-82), atsakovui vėliau neginčijant ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo, nesudarė pagrindo teismui nesiremti nurodyta byla.
Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovą atlaisvinti buvusį privažiavimą prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, nors byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad kada nors šioje vietoje buvo privažiavimas. Teisėjų kolegija su tuo sutikti negali, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Geonetas“ parengtas ieškovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas (t. I, b.l. 15, t. II, b.l. 79); Trakų miesto „Gilušio“ sodininkų bendrijos nario V. K. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas su kadastro žemėlapio ištrauka (t. I, b.l. 20-23, 102-104, t. II, b.l. 31-33); UAB „Traksalis“ parengtas atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas (t. I, b.l. 26-28); Sodininkų bendrijos „Gilušis“ pirmininkės atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija (t. I, b.l. 44-45, t. II, b.l. 145-146); UAB „Geonetas“ parengta privažiavimo situacijos schema (t. I, b.l. 78) – patvirtina, kad aptariamas privažiavimas į ieškovams priklausantį žemės sklypą šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo buvo numatytas ir įteisintas. Nors teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. U., S. B., J. B., J. K. bei rašytinius parodymus davusi S. K. (t. I, b.l. 122-123, 147-148) paaiškino, jog aptariamu privažiavimu niekas nesinaudoja, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal rašytinius įrodymus privažiavimas turi būti ir ieškovams turi būti sudaryta galimybė juo naudotis ateityje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą atstatyti pažeistas ieškovų teises ir atlaisvinti privažiavimą, kurio nebuvo, taip pat nesutiktina su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus bei padarė teisingas išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių (CPK 176, 185 straipsniai).
Aplinkybė, kad ieškovai turi dar vieną privažiavimo kelią į jiems priklausantį žemės sklypą iš kitos pusės, nagrinėjamo ginčo atveju yra teisiškai nereikšminga, nes, kaip minėta, ieškovų teisė naudotis aukščiau aptartu privažiavimu patvirtinta byloje esančiais įrodymais. Be to, iš ieškovų ir Sodininkų bendrijos „Gilušis“ pirmininkės paaiškinimų matyti, jog galimybė naudotis kitu privažiavimu yra ribota, nes jis dėl augančių pušų ir šalia sodo namo einančios antžeminės elektros linijos, tinkamas tik lengvajam automobiliui pravažiuoti ir šiuo privažiavimu, nelaimės atveju, negalėtų naudotis specialiosios tarnybos (t. I, b.l. 44-45, t. II, b.l. 19-26). Atsakovas šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė.
Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą pašalinti kliūtis nuo minėto privažiavimo į ieškovams priklausantį žemės sklypą ir šį privažiavimą atlaisvinti. Tuo tarpu kitos teismo sprendimo dalies dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų ir jų pagrindu nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pripažinimo negaliojančiais atsakovas apeliaciniu skundu neginčija, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nagrinėjama byla buvo pakankamai sudėtinga, didelės apimties, truko ilgai, todėl ieškovams iš atsakovo priteista 6.779 Lt bylinėjimosi išlaidų suma laikytina protinga ir pagrįsta, tuo labiau, kad ji neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių.
Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-04 sprendimą palikti nepakeistą.