Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovės atstovo reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Šiaulių TI pareigūnės veiksmais atplėšiant bei neįteikiant draugui adresuoto jo laiško ir taip pažeidžiant jo privatumą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų. Tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suimtųjų gaunami ir siunčiami laiškai ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami arba kurių laiškų išsiuntimas ir įteikimas sustabdomas, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir gavimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių laiškai buvo tikrinami arba jų išsiuntimas ir gavimas buvo sustabdytas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. To paties straipsnio 5 d. numatyta, kad nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarime ar teismo (teisėjo) nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami arba sustabdomas išsiuntimas ir įteikimas, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir gavimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių laiškai buvo tikrinami arba laiškų išsiuntimas ir gavimas buvo sustabdytas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) IX skyrius nustato nuteistųjų (suimtųjų) laiškų išsiuntimo ir gavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių 80 punkte numatyta, kad nuteistųjų (suimtųjų) vardu gautus laiškus šiems nuteistiesiems (suimtiesiems) įteikia pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Nuteistajam (suimtajam) atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, nuteistojo (suimtojo) akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti nuteistajam (suimtajam). Nuteistųjų (suimtųjų) vardu gautame voke ar laiške rasti kiti daiktai, išskyrus nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti nuteistajam (suimtajam), sunaikinami, jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena, o rasti pinigai ir vertingi daiktai perduodami į socialinės paramos nuteistiesiems (suimtiesiems) fondą (Vidaus tvarkos taisyklių 81 punktas).

Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1-420 ,,Dėl Resocializacijos skyriaus specialisto (resocializacijai) pareigybės aprašymo pakeitimo“ 5.35 punktą nuo 2021 m. sausio 1 d. laiškus įteikia nuteistiesiems iki gyvos galvos ir ūkio būrio aptarnavimo būryje dirbantiems nuteistiesiems Resocializacijos skyriaus specialistai (b. l. 17).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus specialistė E. G. 2021 m. balandžio 22 d. iš Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus raštvedės paėmė tris laiškus, adresuotus Šiaulių TI bausmę atliekantiems nuteistiesiems iki gyvos galvos, iš kurių du laiškai buvo adresuoti nuteistajam iki gyvos galvos D. A.. Įteikiant prie kameros uždarą Lietuvos pašte registruotą laišką, adresuotą nuteistajam iki gyvos galvos D. A., jo akivaizdoje praplėšus patikrinimui voko turinį, ant kurio buvo nurodytas siuntėjas V. G., jame buvo rastas ranka parašytas dviejų A4 formato lapų laiškas bei laiško pirmojo lapo kairiajame kampe metaline spaude buvo prisegtas polietileninis maišelis, kuriame įdėta 21 vnt. pašto ženklų, kuriuos vizualiai apžiūrint jie iš karto sukėlė įtarimą, nes matėsi jog vietomis pageltę, dėmėti, matėsi neaiškios kilmės medžiagų likučiai, kurie buvo įsigėrę į pašto ženklus. Po atlikto patikrinimo minėta pareigūnė registruotą laišką, gautą D. A. vardu kartu su 21 vnt. pašto ženklų perdavė aplinkybių išsiaiškinimui Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams. Pareigūnė nurodė, kad laiškai nėra recenzuojami. Kituose dviejuose laiškuose, adresuotose nuteistiesiems iki gyvos galvos jokių draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų ir pan. nebuvo aptikta, todėl jie buvo įteikti nuteistajam iki gyvos galvos D. A., bei kitam nuteistajam iki gyvos galvos (b. l. 23).

Iš byloje esančio 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo skundo (b. l. 24) matyti, kad pareiškėjas dėl šio įvykio ištyrimo kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, kuris jam atsakė 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu „Dėl gauto skundo“ Nr. 17-1221 (b. l. 3) paaiškindamas, kad pareigūnai atlikdami savo funkcijas vienareikšmiškai vadovaujasi bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais bei etikos principais. Informavo, jog nuteistųjų vardu gautų laiškų nuteistiesiems įteikimą ir patikrinimą reglamentuoja Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 80 punktas. Jame numatyta, kad nuteistųjų vardu gautus laiškus šiems nuteistiesiems įteikia tardymo izoliatoriaus direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Nuteistajam atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti nuteistajam. Taip pat pažymėta, kad 2021 m. balandžio 22 d. Resocializacijos skyriaus specialistė, vykdydama pareigybės aprašyme numatytą funkciją – įtekdama adresatui pareiškėjo siųstą voką, jį patikrino nuteistojo akivaizdoje. Kadangi voke buvęs turinys, jai sukėlė įtarimų, todėl vokas su visu jo turiniu buvo perduotas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams aplinkybių išsiaiškinimui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių TI atsakymu, skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2021 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 2S-4145 pareiškėjui atsakė, kad jo siųstas laiškas draugui nebuvo įteiktas, nes apžiūrimas sukėlė įtarimą, todėl buvo perduotas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams aplinkybių išsiaiškinimui (b. l. 19–21). Teismas pažymi, kad tiek Šiaulių TI, tiek Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos minėti raštai laikytini teisėtais ir pagrįstais, nes nenuginčyti teismo tvarka.

BVK 99 straipsnyje numatyta teisė susirašinėti. Pagal BVK 99 straipsnio 4 dalį, nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai gali būti prokuroro ar pataisos įstaigos direktoriaus motyvuotu nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi cenzūruojami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareigūnė laiško necenzūravo, o kilus įtarimų paėmė ir perdavė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams.

Pareiškėjas taip pat patvirtino, kad pareigūnės E. G. iniciatyva ir veiksmais laiškas buvo paduotas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir buvo pradėtas tyrimas dėl galimai narkotinių medžiagų siuntimo, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepasitvirtino.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, neteisėtų Šiaulių TI veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta, todėl atmestini skundo argumentai dėl jo siųsto laiško draugui neįteikimo.

Nors pareiškėjas reiškė pretenzijas ir dėl to, kad jo siųstą laišką atplėšus galėjo skaityti pareigūnai, todėl buvo pažeistas privatumas, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikė, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo laiškas pareigūnės/ų buvo perskaitytas, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Teismas neturi pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nes pareiga pareigūnams patikrinti laiškus numatyta Vidaus tvarkos taisyklių IX skyriaus nuostatose.

Pareiškėjas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl skunde išdėstytų aplinkybių patyrė orumo pažeminimą.

Šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Šiaulių TI) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Šioje byloje pareiškėjo skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.