Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3050-668/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
1-3050-668/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00447-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Nukentėjusysis
V. S.
Kaltinamasis
N. J.
Advokatai
Sandra Pilkauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3050-668/2014Proceso Nr. 1-20-1-00447-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.25.4.5; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4; 2.1.15.3.3.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajam V. S., jo atstovei advokatei Sandrai Pilkauskaitei, kaltinamajam N. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyv. Kauno raj., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-10 apie 06.40 val. Kaune, Vytauto pr. ties namu Nr. 12, Stoties turgavietės pravažiavimo take N. J., vairuodamas automobilį „MB 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 punkto reikalavimus tuo, kad vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos atbulas, nepraleido pėsčiosios A. T. S., kurios judėjimo kryptį kirto, kai visais atvejais privalėjo duoti jai kelią, automobilio galine dalimi ją partrenkė ir sužalojo, dėl ko A. T. S. buvo gydoma Kauno klinikose, kur 2014-07-29 nuo patirtų sužalojimų mirė.

Kaltinamasis N. J. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2014-07-10 ryte iš kiemo pusės važiavo atbulas į Vytauto gatvę ir partrenkė moterį. Greitis buvo nedidelis. Žiūrėjo važiavimo kryptimi, nieko nepastebėjo, išgirdo silpną trenksmą, tada pamatė nukritusią moterį, ją pakėlė, pakalbino, ji pasakė, kad skauda galvą, iškvietė jai greitąją pagalbą. Moteris buvo gyva, kalbėjo, atrodė, kad viskas gerai. Greitoji išvežė nukentėjusią į ligoninę. Policija surašė dokumentus ir viską nufotografavo. Kaltinamasis važiavo į ligoninę aplankyti nukentėjusios, bet niekas prie jos neprileido ir neteikė jokios informacijos. Vėliau sužinojo, kad moteris mirė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Kaltinamasis parodė, kad yra vedęs, dirba vadybininku, jis ir žmona gauna nedidelius atlyginimus, turi 2.5 metų ir 5 metų vaikus, gyvena pas uošvę, turto ir santaupų neturi, todėl mano, kad ieškinio reikalavimas priteisti 40000 litų neturtinės žalos atlyginimą yra per didelis. Sutiko sumokėti 10000 litų, kuriuos galėtų pasiskolinti. Tai siūlė nukentėjusiam, tačiau jis atsisakė ir pageidavo 40000 litų.

Nukentėjęs V. S. parodė, kad eismo įvykio metu žuvo jo mama A. T. S.. Tą dieną 7.30 val. jam paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad mama ligoninėje be sąmonės, kvietė atvykti į Kauno klinikas. Nuvykęs rado mamos krikšto dukrą ir jos seserį. Mama jau nekalbėjo. Po kelių dienų iš ligoninės paskambino gydytoja ir pasakė, kad mama mirė. Pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Parodė, kad yra 2 gr. invalidas, serga psichine liga, niekur nedirba. Jo darbingumas 35 procentai. Gauna 610 Lt pensiją. Mama gaudavo 1296 Lt pensiją, išlaikė butą, mokėjo komunalinius mokesčius, pirko maistą. Ji nukentėjusį išlaikė, nes jie gyveno dviese kartu su mama trijų kambarių bute. Mama buvo stipri, geros sveikatos, rūpinosi buitimi. Nukentėjęs parodė, kad žalos dydį nustatė pagal mamos trejų metų pajamas, maždaug tiek ji būtų gavusi pensijos. Iš draudimo bendrovės nukentėjęs gavo 17264 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir apie 5000 Lt už laidojimo išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs sutiko įvertinti tai, kad dalį neturtinės žalos atlyginimo jau gavo iš draudimo bendrovės ir sumažino prašomą priteisti sumą iki 30000 litų. Nukentėjęs parodė, kad jam labai trūksta mamos, nes užgriuvo visi rūpesčiai, nėra su kuo pasikalbėti. Jis yra silpnas, jam sunku pačiam tvarkytis, daug problemų išspręsdavo mama.

Kelių eismo įvykio vietos plane, apžiūros protokole, fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-07-10 apie 06.40 val. Kaune, Vytauto pr. pravažiavime link Geležinkelio stoties turgavietės ( b. l. 13-18 ).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo lape užfiksuota automobilio „MB 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. ( b. l. 19-20 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G- 707/14 (02), nurodoma, kad A. T. S. kaktikaulio-momenkaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus ir į abu smegenų pusrutulius susidarė galvai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ir galėjo gautis jai griūnant bei kakta atsitrenkiant į kietus bukus paviršius vieno trauminio kontakto pasekoje. A. T. S. griūti galėjo tiek pati, tiek ir po kontakto su automobiliu. Praėjus 19 dienų nuo traumos iki mirties lavono tyrimo metu kitokių sužalojimų nerasta. Medicininiuose dokumentuose taip pat nerasta įrašų apie sužalojimus kitose kūno vietose, išskyrus galvą. Minėti sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

( b. l. 41-45). Teismo medicinos ekspertas D. T. apklausos metu patikslino, kad remiantis autopsijos ir medicininių dokumentų duomenimis nesant užfiksuotų sužalojimų kitose kūno vietose, išskyrus galvą, pasisakyti apie kontakto su automobiliu vietą nėra galimybės. Jei smūgis nebuvo stiprus, tai nuo kontakto (su automobiliu) sužalojimų galėjo ir nebūti.( b. l. 46-47).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą, veiką įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, duomenys užfiksuoti kelių eismo įvykio vietos plane, eismo įvykio vietos protokole, fotonuotraukose, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje, iš kurių matyti, kad N. J., vairuodamas automobilį „MB 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 punkto reikalavimus, partrenkė A. T. Simonavičienę, kuri nuo patirto sužalojimo mirė.

Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį, nes jis vairavo automobilį ir pažeidė kelių eismo taisykles, o dėl padaryto pažeidimo įvykusio eismo įvykio metu žuvo žmogus.

Nukentėjęs pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teisiamojo posėdžio metu reikalaujamą priteisti sumą sumažino iki 30000 litų.

Kaltinamasis prašė neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 10000 litų.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šiuo atveju, eismo įvykio metu žuvo pats artimiausias nukentėjusio žmogus - mama, kuri teikė visapusišką pagalbą, padėdavo adaptuotis visuomenėje. Kitų asmenų, kurie galėtų suteikti tokią pagalbą nėra. Atsižvelgiant į nukentėjusio sveikatos būklę, jo protinę negalią, jis patyrė didžiulį sukrėtimą. Nustatant neturtinės žalos dydį be konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių atsižvelgiama į teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinėse bylose 2K-188/2008, 2K-551/2010, 2K-442/2009 priteistos neturtinės žalos dydis siekia 90000 Lt. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai taip pat lemia, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t., o tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Taip pat atsižvelgtina į pozityvų kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-507/2009). Kaltinamojo N. J. elgesys po eismo įvykio buvo pozityvus, jis rūpinosi sužalota moterimi, iškvietė pagalbą, visiškai pripažino savo kaltę ir prievolę atlyginti neturtinę žalą. Kaltinamasis nurodė, kad jo materialinė padėtis nėra gera, tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas. Nukentėjęs sutiko sumažinti ieškinio sumą iki 30000 litų. Atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose bei kitas ankščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nustatytinas 40000 litų V. S. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis. Įvertinus jau išmokėtą neturtinės žalos atlyginimo dalį iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistini 22736 litai neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo valstybei priteistinos nukentėjusiam suteiktos teisinės pagalbos išlaidos – 300 litų. Advokatei mokėtiną sumą patvirtina Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma ( b. l. 98)..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tikslus ir motyvus, t. y. į tai, kad kaltinamasis nusikalto dėl neatsargumo, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis: neteistas, dirbantis, vedęs, turi išlaikytinių, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra jauno amžiaus. Įvertinus išvardintus pagrindus, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Bausmės vykdymas atidėtinas, nes dėl pozityvaus kaltinamojo elgesio ir jį charakterizuojančių duomenų yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendė:

N. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisti trejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymą atidėti 1 metams, nustatant N. J. pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos – Kauno miesto ir rajono ribų, be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš Nerijaus J. V. Simonavičiui 22736 Lt (6584,80 EUR) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš N. J. valstybei 300 Lt (86,89 EUR) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta