Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusi, vykdo individualią veiklą, neteista;

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. davė melagingus parodymus, apklausiama kaip liudytoja, o būtent: ji, 2025 m. gegužės 3 d. 10.58 val., pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15390-25, 2025 m. gegužės 3 d., apklausiama kaip liudytoja, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. P., melagingai parodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, R. J. užgesino jai cigaretės nuorūką į kaktą, paėmęs mobiliuosius telefonus pradėjo juos trankyti per abu veido skruostus ne mažiau kaip keturis kartus, o bandant nuo jo pabėgti, jam pasivijus, trenkė iš delno į jos veido kairįjį skruostą, o bandant peršokti per atitvarą, užkliuvo už jo ir nukrito, susižalojo dešinės rankos delną, kairės rankos riešą, po ko, jam paėmus ją už džinsų, pradėjo ją tempti, dėl ko ji susižalojo nugarą.

Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. K. pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent: ji, 2025 m. gegužės 3 d., būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 236 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniajam tyrėjui E. P. pateikė melagingą pareiškimą, kuriame nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. J. užgesino jai cigaretės nuorūką į kaktą, kelis kartus iš rankos delno trenkė į veido kairįjį skruostą, apie keturis kartus trenkė telefonais į abu veido skruostus, o bandant nuo jo pabėgti, nukrito ir susižalojo dešinės rankos delną, kairės rankos riešą bei kairės kojos kelį, po ko, jai nukritus, jis tempė ją per asfaltą, dėl ko susižalojo nugarą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15390-25 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu L. K. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir parodė, kad melavo, jog R. J. jai į kaktą užgesino cigaretės nuorūką, paėmęs jos ir savo mobiliuosius telefonus jais ją pradėjo trankyti per veidą ne mažiau kaip keturis kartus. Melavo, kad bandė nuo šio bėgti ir pasivijus ją šis dar kartą trenkė į skruostą. Šių metų gegužės pradžioje, o būtent gegužės 2 d., kartu su savo draugu R. J. buvo Vilniaus mieste, ten susitiko su kitais draugais, vartojo alkoholį. Pas R. J. namo ((duomenys neskelbtini), Vilnius) grįžo tik paryčiais. Grįžę – miegoti nenuėjo, toliau dviese vartojo alkoholį, tačiau tikrai neprisimena nei ką, nei kiek išgėrė, bet abu buvo tikrai stipriai neblaivūs. O kai jie abu yra neblaivūs, visada kyla kažkokie žodiniai konfliktai, vienas kitą provokuoja žodžiais. Tą kartą įvyko taip pat – ją šis labai supykdė, nors dabar jau net neprisimena, dėl ko. Prisimena, kad lyg ir norėjo išeiti iš buto, bet šis paėmė jos telefoną, taip parodydamas, jog nenori jos išleisti. Jai kažkaip pavyko išbėgti pro duris ir pradėjo bėgti, matyt, ne dėl to, kad šio bijojo, kad kažką jai padarys, o dėl to, kad tiesiog abu buvo girti ir elgėsi kvailai. Bėgdama nukrito, dėl to susižalojo lyg ir ranką. R. J. šiai dar padėjo atsistoti, kartu grįžo atgal prie laiptinės, bet vėl prasidėjo žodinis konfliktas ir ji vėl norėjo išeiti. Pykosi garsiai. Buvo susierzinusi, pikta, neblaivi, o iš pykčio R. J. pro šalį einančio ar važiuojančio vyro paprašė, kad iškviestų policiją. Davė tam vyrui suprasti (to nesakydamas garsiai), kad ją muša draugas, dėl to vyras iškart paskambino policijai. Atvykusiems policijos pareigūnams primelavo, kad ją R. J. mušė, trankė tuo telefonu (nors šis jį tiesiog buvo paėmęs, kad ji neišeitų), užgesino cigaretę į kaktą (nors tą pati netyčia pasidarė būdama neblaivi), tempė per asfaltą. Nors visų šių dalykų nebuvo. Esmė, kad tiesiog tuo momentu, kai bendravo su policija, buvo veikiama įniršio, pykčio, o tokios emocijos atsirado tiesiog dėl žodinio konflikto su R. J. ir dėl buvimo neblaivia. Dėl tokių emocijų norėjo kažkaip pakenkti R. J., todėl pripasakojo pareigūnams tą istoriją kaip šis smurtavo prieš ją, bet tiesiog negalvojo, kad dėl to pradės ikiteisminį tyrimą, tikėjosi, kad policija su R. J. griežtai pakalbės, įspės šį gerbti ir nesipykti ir išvažiuos. Tačiau pareigūnai pradėjo tyrimą, kurio nenorėjo, todėl suprato, kad turi pasakyti tiesą, jog R. J. nebūtų apkaltintas melagingai. Nors ir buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir dėl pareiškimo apie nebūtą nusikalstamą veiką, tuo metu logiškai nemąstė ir nepagalvojo apie atsakomybę, kuri gali grėsti jai. Tačiau dabar prisiima visą atsakomybę dėl to, gailisi ir pripažįsta kaltę.

Be L. K. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, 2025 m. gegužės 3 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15390-25 gautu L. K. protokolu-pareiškimu, E. P. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad L. K. 2025 m. gegužės 3 d. davė melagingus parodymus apklausta kaip liudytoja, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje. Byloje taip pat įrodyta, kad L. K. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus L. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmes L. K. atsižvelgiama į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, kaltinamosios asmenybę – jauno amžiaus, neteista, bausta administracine tvarka, vykdanti individualią veiklą. L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai tiek už BK 235 straipsnio 1 dalyje, tiek už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus prokurorės siūlomas ir sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji L. K. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

L. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir L. K. paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. K. skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistoji dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti ją nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistoji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.