- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-01
- Bylos Nr.
- AN2-69-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00226-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- K. L.
- Advokatai
- Petras Matažinskas
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. atstovo advokato Petro Matažinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. K. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018-06-26, 16.57 val., vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo į priešingą eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę, kur blogai matomas kelias, taip pat vairuodamas transporto priemonę ir keisdamas kryptį, nerodė įspėjamojo posūkio signalo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2018-08-29 nutarimu administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-11556-2018 K. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu K. L. pateikė skundą teismui ir prašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą – panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu skundo netenkino ir paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-11556-2018 (ROIK 18087961837), nepakeistą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutiko su pažeidėju, jog lenkimo manevrą atliko nepažeisdamas kelių eismo taisyklių. Teismo vertinimu, lenkimo manevras per greitį ribojantį kalnelį, prieš posūkį, pagrįstai įvertintas kaip lenkimas kur blogai matomas kelias.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. atstovas advokatas P. Matažinskas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį ir administracinės teisenos bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino materialinės teisės normas ir jas netinkamai pritaikė. Tvirtina, jog teismo išvada, kad buvo blogas matomumas, yra nepagrįsta ir tvirtina, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kur matomumas geras, nebuvo jokių ženklų draudžiančių atlikti lenkimo manevrą, kliūčių atlikti lenkimo manevrą taip pat nebuvo, tai aiškiai matyti vaizdo įraše. Pažymi, kad atlikti lenkimo manevrą per greičio slopinimo kalnelius, nėra draudžiama ir KET nenumatyta. Nurodo, kad atliekant lenkimo manevrą K. L. laikėsi visų KET 141 punkte nustatytų reikalavimų. Duomenų, kad lenkiamoji transporto priemonė dėl nesaugaus lenkimo atstumo būtų priversta kreipti kryptį, nėra. Apeliaciniame skunde neprieštaraujama, kad jis baigdamas lenkimo manevrą neparodė įspėjamojo posūkio signalo, tačiau teigia, kad jis nežinojo, jog jis sugedęs.
4.1. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius, atstovaujamas viršininko R. S. prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog nėra įrodytas nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktas. Tvirtinama, kad byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad K. L. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl žodinio proceso
6. Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių konkrečių argumentų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų surengti teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas jų taip pat neįžvelgia. Todėl nukrypti nuo anksčiau minėtos ANK nuostatos ir šioje byloje surengti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nėra. Kadangi apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir bylos duomenis, nenustatė būtinumo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, todėl šis apeliacinio skundo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.
Dėl nusižengimų padarymo
8. Apeliantas nubaustas už tai, kad padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei 417 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Konstatuota, kad K. L. atliko lenkimo manevrą, kur blogai matomas kelias. Be to, vairuodamas transporto priemonę ir keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sutiko su Klaipėdos AVPK priimtu nutarimu ir padarė išvadą, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad K. L. padarė jam inkriminuojamus nusižengimus. Apeliaciniu skundu nesutinkam su jam inkriminuojamais nusižengimais ir teigiama, kad jis lenkimo manevrą atliko nepažeisdamas KET, nes matomumas, priešingai nei nurodoma, buvo geras. Neprieštarauja, kad jis keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo, tačiau tvirtina, kad jis nežinojo, jog jis neveikia, t. y. nėra jo tyčios.
10. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta duomenų, jog K. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
12. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui padariusiam vieną iš šiame straipsnyje įvardytų alternatyvių veiksmų: vairavo transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; lenkė vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; vairavo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; padarė pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
13. K. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad lenkė vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad K. L. pažeidė KET 140.3 punkto reikalavimą, t. y. lenkė kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias. Skundžiamu 2018-08-29 nutarimu būtent už šį nusižengimą ir nubaustas.
14. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Kita vertus, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kaip jau buvo nurodyta, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Kartu pažymėtina, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, jog nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt.
15. Remiantis teisiniu reglamentavimu, administracinio nusižengimo turiniu, analizuojamu atveju institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, privalėjo įrodyti, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kur blogas matomumas, t. y. kad lenkimo manevras buvo atliktas esant blogam matomumui, kai neįmanoma įsitinkinti lenkimo manevro saugumu, nes būtent tokį manevrą atlikti draudžiama.
16. Šiuo atveju nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra įvardyta, kad blogą matomumą lėmė būtent posūkis. Tokią išvadą padarė apylinkės teismas. Be kita ko, teismas pažeidėją pripažino kaltu įvertinęs ne tik tai, kad lenkimas atliktas neva prieš pat posūkį, bet ir tai, kad lenkimas buvo atliktas per greitį ribojantį kalnelį, kelią kertančio dviračio tako bei tai, kad K. L. atliekami veiksmai sukėlė tokią situaciją, kad kitas eismo dalyvis, siekdamas išvengti eismo įvykio, buvo priverstas imtis veiksmų savo saugumui užtikrinti. Būtent tokį vairavimą vertino kaip pavojingą ir vairuotoją nubaudė. Tačiau, kaip minėta, aktualu šiuo atveju yra lenkimas kelio ruože kur blogas matomumas. Taigi būtina išsiaiškinti, kokie faktoriai lėmė blogą matomumą ir ar iš tiesų K. L. pažeidė KET 140.3 punkto reikalavimą.
17. Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių lemiamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu, neatsižvelgiant į kelio parametrus. Analizuojamu atveju skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad matomumą šiuo atveju ribojo posūkis, tačiau apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nesutinka su tokia išvada. Šiuo atveju visiškai nesiaiškinta, koks atstumas buvo iki posūkio ir ar jis iš tiesų ribojo matomumą. Teismo išvada šiuo atveju yra paremta tik prielaida, kuri neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad lenkimas buvo atliktas prieš pat posūkį, t. y. kad iki jo buvo žymiai mažiau nei 300 metrų. Liudytoja R. E. nurodė, kad posūkis buvo už 100 metrų, tačiau tai nėra įrodyta jokiais objektyviais duomenimis. Iš „Google“ žemėlapių duomenų matyti, kad nuo vietos, kur baigė lenkimo manevrą, iki posūkio yra apie 270 m. Vadinasi, nuo lenkimo manevro pradžios galėjo būti iki posūkio apie 300 metrų. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, užfiksuotą liudytojos R. E. automobilio vaizdo registratoriumi, nustatyta, kad lenkimo manevras buvo atliktas nesant jokių lenkimo manevrą draudžiančių atlikti kelio ženklų, o duomenų, kad posūkis, kuris neva ribojo matomumą, buvo maždaug už 100 m., nėra. Be kita ko, vaizdo įraše užfiksuota, kad po lenkimo manevro užbaigimo, K. L. dar pakankamai ilgai važiavo iki posūkio. O tai taip pat leidžia manyti, kad iki posūkio buvo žymiai daugiau nei 100 metrų. Taigi neginčijamų duomenų, kad K. L. kelio matomumą ribojo posūkis, nėra. Taip pat nenustatyta jokių meteorologinių ar kitų reiškinių, kurie būtų alėję lemti blogesnį matomumą. Kita vertus, pati liudytoja R. E., nurodė, kad toje vietoje matomumas neblogas, ką patvirtina ir vaizdo įrašas. Pažymėtina, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojos R. E. automobilio nuvažiavimo nuo kelio į kelkraštį nematyti. Taigi teismui pateiktoje medžiagoje nėra pateikta eismo taisyklių pažeidimo vietos schema ar nuotrauka, kurios galėtų patvirtinti, jog būtent toje vietoje buvo blogas matomumas.
18. Pareigūnas M. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad toje vietoje, kur buvo atliktas lenkimo manevras, yra vaikų darželis, ribojantis greitį kalnelis, dviračių takas, kertantis važiuojamąją dalį ir anot jo, visi šie ženklai įspėja, kad kelio atkarpa yra pavojinga ir reikia elgtis atidžiau ir tokioje vietoje lenkti draudžia KET. Teismas taip pat konstatavo, kad lenkimo manevras atliktas per greičio kalnelį, šalia vaikų darželio ir vietoje, kurioje kelią kerta dviračių takas ir tai, anot teismo, rodė pavojingą lenkimą. Tačiau KET nėra nurodyta, kad draudžiama atlikti lenkimo manevrą vietose, kur yra greitį ribojantis kalnelis, kelią kertantis dviračių takas ar šalia esantis vaikų darželis. Be kita ko, administracinio nusižengimo protokole inkriminuotas tik vienas KET pažeidimas, numatytas KET 140.3 punkte. Kad minimi faktoriai būtų riboję matomumą, nėra konstatuota. Taigi objektyvių neginčijamų įrodymų, kad lenkimo manevras atliktas kelio ruože, kur blogas matomumas, nėra. Administracinėje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas ir visi neaiškumai traktuojami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
19. Dėl teismo argumento, kad atliktas lenkimo manevras sukėlė pavojingą situaciją, kada kitas eismo dalyvis buvo priverstas pasukti labiau į kelkraštį, ant žvyro, nurodytina, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta daugiau jokių eismo taisyklių pažeidimų, išskyrus KET 140.3 punktą (lenkimas kelio ruože, kur blogas matomumas) ir 82.2 (numato vairuotojo pareigą įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti). Administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad K. L. būtų sukėlęs pavojingą situaciją (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Nutarimu, kuriuo nubaustas, taip pat toks nusižengimas nėra inkriminuotas. K. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas tik už vieną alternatyvų veiksmą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas, darydamas tokią išvadą, peržengė administracinio nusižengimo protokolu apibrėžtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas.
20. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma nepatvirtina, kad K. L. kaltė padarius 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Apylinkės teismas, sutikdamas su Institucijos skundžiamu nutarimu, kuriuo K. L. pripažintas padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, neįsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą. Nesant jokių objektyvių duomenų, kad K. L. lenkimo manevrą atliko kelio ruože, kur blogas matomumas, yra pagrindas nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Dėl ANK 417 straipsnio 1 dalies
21. Apeliantas nubaustas ir pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė KET 82.2 punkto reikalavimą ir padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliantas neginčija paties posūkio neparodymo fakto, tačiau tvirtina, kad jam nebuvo žinoma apie perdegusį posūkio signalą. Iš skundo argumentų galima manyti, kad šiuo atveju, apelianto įsitikinimu, nėra nusižengimo subjektyvios pusės.
22. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas K. L. pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nes byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad buvo visi šio nužengimo požymiai.
23. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl K. L. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą būtina nustatyti, ar jo veikoje yra minėto administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
24. Kelių eismo taisyklių 5 punkte yra numatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. 82.2 punkte įtvirtinta, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. K. L. neparodė įspėjamojo posūkio signalo užbaigdamas lenkimo manevrą. Apelianto tvirtinimu, administracinė teisena pagal šį straipsnį taip pat turėtų būti nutraukta, nes nežinojo, kad jo posūkio signalas neveikia. Tvirtina, kad lenkimo momentu sugedo posūkio signalas ir tai jis pastebėjo jau atlikto lenkimo manevro, tačiau tokia versija vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
25. KET 223 punkte nustatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. KET 15 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Be kita ko, KET 15 punkte nustatyta, kad jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus. Taigi šiuo atveju atsakomybė dėl techniškai netvarkingo automobilio, kyla vairuotojui. Kadangi K. L. neatliko jam, kaip vairuotojui, keliamų pareigų, prieš važiuodamas neįsitikino, ar jo automobilis yra tvarkingas, analizuojamu atveju, neįsitikino, kad veikia visi posūkio signalai, be kita ko, po lenkimo manevro, nors kaip tvirtina, pastebėjo, jog neveikia posūkio signalas, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad nebuvo imtasi jokių atsargumo priemonių, pažeidėjas tiesiog važiavo toliau. Esant išdėstytiems argumentams, K. L. privalo atsakyti už padarytą KET 82.2 punkto reikalavimų nesilaikymą. Kadangi K. L. privalėjo įsitikinti, kad jo automobilis tvarkingas, todėl nežinojimas apie neveikiantį posūkio signalą, administracinės atsakomybės nepašalina.
26. Esant išdėstytiems argumentams, pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pažeidėjo K. L. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK KPT 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo tenkintas iš dalies – Klaipėdos apskrities VPK KPT 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo dalis, kuria K. L. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas nutarimas – administracinė teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį K. L. nutrauktina. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą dėl K. L. skundo išspręsti iš esmės.
K. L. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, priimto administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-11556-2018, dalį, kuria K. L. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti naują nutarimą – administracinę teiseną K. L. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.