Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2229-893/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-05
Bylos Nr.
e1-2229-893/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14961-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
A. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2229-893/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14961-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. C. nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis 2020-04-17, apie 13.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.30 promiles), žodinio konflikto metu, tyčia, virtuviniu peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam P. V. į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 1582/2020(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. C. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė tokias aplinkybes. P. V. yra jam iš matymo pažįstamas, su juo santykių jokių neturi, anksčiau konfliktų nebuvo, jo tikslios gyvenamosios vietos nežino. Pastarasis dažnai ateina į svečius pas I. B., kartais kartu išgeria alkoholio. Parodė, kad 2020-04-17, ryte, kartu su I. B. ir P. V. buvo pas jį namuose, kur I. B. kambaryje vartojo alkoholį, gėrė jo turėtą spiritą. I. B. alkoholio nevartojo, ruošėsi važiuoti į ligoninę pasiimti jo motinos. Kas vyko vėliau visiškai neprisimena, kadangi apsvaigo nuo alkoholio. Pamena tik tiek, kad kažkokiu būdu atsidūrė areštinėje. Neatmeta galimybės, kad 2020-04-17 d., apie 13.20 val., tarp jo ir P. V., dėl jam nežinomų priežasčių galėjo kilti konfliktas, kurio metu galėjo virtuviniu peiliu durti jam į kažkurią koją. Nuoširdžiai gailisi, kad sužalojo P. V., norėtų jo atsiprašyti, daugiau taip nesielgs, pergyvena dėl pastarojo sveikatos, savo veiksmus vertina neigiamai (e. b. l. 106).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. C. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė tokias aplinkybes. Įvykio dieną jis buvo labai girtas ir menkai ką prisimena. Pirminės apklausos metu parodė, kad prisimena tik, kad kažkokiu tai būdu atsidūrė areštinėje. Vėliau kiek prisiminė aplinkybes. Atsimena, kad su P. vartojo alkoholį. Tarp jų įvyko kažkoks žodinis konfliktas, kurio metu, nežino kas jam pasidarė, tačiau paėmė virtuvinį peilį ir dūrė P. į koją, kurią, tikrai neprisimena. Nenorėjo jo sužaloti, galvojo neįdurs jam, tačiau dūrė, P. pradėjo bėgti kraujas. Jis labai išsigando ir pergyveno dėl P. sveikatos. Labai gailisi dėl to, kaip pasielgė. Po įvykio jie su P. susitaikė, jis jo atsiprašė, jis jam atleido. Bendrauja su juo dabar gerai, draugiškai. Taip pat nori pasakyti, kad pasižada Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti žalą iki 2020-08-15, tai yra 44.10 Eur (e. b. l . 115).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas P. V. nurodė tokias aplinkybes. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena pas savo draugę I. B., gimusią (duomenys neskelbtini)., adresu (duomenys neskelbtini), jos kambaryje. Ją pažįsta jau 8 metus. Prieš 8 metus taip pat susipažino su šiame komunaliniame bute gyvenančiu A. C., su kuriuo buvo geruose santykiuose, periodiškai kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. 2020-04-17, apie 09.00 val., jie kartu su A. bei jo drauge I. B., pas kurią jis šiuo metu gyvena, susirinko jos kambaryje, bute adresu (duomenys neskelbtini), kur jie trise kartu vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Apie 13.00 val., išgertuvių metu, tarp jo ir jo pažįstamo A. C. įvyko žodinis konfliktas (dėl ko tiksliai neatsimena, galimai dėl to, kad jis pagalvojo, jog jis jo negerbia), ko pasekoje tarp jų įvyko pasistumdymas. To pasekoje A. C. išėjo iš jo draugės kambario ir nuėjo į šalia esančią virtuvę, pasiėmė virtuvinį peilį, kurio rankena yra juodos spalvos (plastikinė) su metaline sidabrinės spalvos metalo geležte (apie 35 cm ilgio), ir, užėjęs į kambarį, peiliu jam įdūrė į kairės kojos viršutinę dalį, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Iškarto, po dūrio peiliu, A. C. nubėgo pas save į kambarį. Po to jis nuėjo į virtuvę ir nuplovė nurodytą peilį po vandeniu, kadangi jam buvo nemalonu. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, siekiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Nusileidus laiptinės laiptais į gyvenamojo namo pirmą aukštą, norėdamas pasitikti medikus, pamatė, kad nurodytu adresu atvyko ne tik medikų, bet ir policijos pareigūnų ekipažas. Policijos pareigūnams paaiškinus įvykio aplinkybes, pastarieji nuėjo į namo vidų, o jį tuo momentu apžiūrinėjo medikai, po ko jį apžiūrėjus išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (e. b. l. 38-39).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusiuoju apklaustas P. V. nurodė tokias aplinkybes. Po įvykio su jo pažįstamu A. C., kai jis jam peiliu dūrė į kairę šlaunį, jis buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Ten jam suteikė pagalbą ir iš karto išleido namo. Vėliau jis niekur nesigydė, žaizda sugijo greitai. Daugiau pas medikus jam nereikėjo lankytis, kadangi sužalojimas buvo nežymus. Kraujas jam įvykio dieną bėgo stipriai, kadangi buvo girtas. Po įvykio jis su A. susitaikė, jis jo atsiprašė ir jis jam atleido, ir pretenzijų jam neturi. Jokio civilinio ieškinio jis nereikš, jam turtinė žala nepadaryta. Taip pat ir dėl moralinės žalos ieškinio nereikš. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jam ir A. C. susitaikius (e. b. l. 44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-06-17 specialisto išvadoje Nr. G1582/2020(01) konstatuojama, kad P. V. nustatyta durtinė – pjautinė žaizda kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje. Žaizda padaryta duriančiai – pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir jos padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku įduriant peiliu neatmetama. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu, nes medicininių duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra. Žaizdos sugyja randais ir paprastai neįgalumo nesukelia. Sužalojant kūno audinius sužalojamos ir jutiminės nervų galūnės, ir tai sukelia skausmą (e. b. l. 68).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARAA 0133 rodmenimis, 2020-04-17 14.25 val. A. C. nustatytas 2,30 promilių girtumas (e. b. l. 127).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ji apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Ši nusikalstama veika yra tyčinė ir laikoma padaryta tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. C. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-04-17, apie 13.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, virtuviniu peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam P. V. į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. C. veika nukentėjusiojo P. V. atžvilgiu kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. C. pareiškė, kad tam pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Dėl A. C. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta A. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. C. – nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, praeityje neteistas. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimo bausmę. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtinas mažesni nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, pagal A. C. ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta. Taip pat nustatytinas baudžiamajame įstatyme numatytas įpareigojimas – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Teismo vertinimu, šis įpareigojimas sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. C. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-04-17 iki 2020-04-18. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 44,10 Eur civilinį ieškinį. Pareikštas civilinis ieškinys yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl šis ieškinys tenkintinas visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kraujo nuoplova ir virtuvinis peilis – atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą (kvitas B 2020-07-15 serija BBB Nr. 3PK002166) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą šiuo įsakymu priteisiamą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. C. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą šiuo įsakymu priteisiamą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. C. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-04-17 iki 2020-04-18, t. y. vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš A. C. 44,10 (keturiasdešimt keturis eurus ir 10 ct) Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Kaltinamajam A. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kraujo nuoplova ir virtuvinį peilį – atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą (kvitas B 2020-07-15 serija BBB Nr. 3PK002166) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti A. C., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Dainius Grizickas