Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. T. sistemingai baugino žmones, panaudodamas psichinę prievartą, o būtent: laikotarpiais - nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio mėnesio, tiksli diena ir laikas nenustatyti, nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2012 m. vasario mėnesio pradžios iki 2012 m. kovo 10 d., 15 val. 20 min., įvairiu paros metu, (duomenys neskelbtini), šeimai priklausančiame bute, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, periodiškai - kartą per dvi savaites - B. T. ir savo dukrą J. T. iškeikdavo necenzūriniais žodžiais: „kekšė, kurva, prostitutė, sterva“ bei savo vaikų – L., S. ir J. T. akivaizdoje grasino nužudyti B. T., nukentėjusiesiems B., L., S. ir J. T. turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis Z. T. teisme dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino iš dalies, tačiau atsisakęs duoti parodymus patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jo parodymai yra teisingi, todėl neturi kuo jų papildyti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-03-11 įtariamojo apklausoje Z. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog dažnai vartoja alkoholį, kuris jam sukelia pyktį, dėl ko buvusią žmoną B. T., kurią užstoja vaikai, priekaištaujančią jam dėl girtumo, susinervinęs triukšmingai ir garsiai yra iškeikęs necenzūriniais žodžiais - „kurva, kekše“, tačiau nėra jai grasinęs smurtu, t.y. užmušimu ir neketino to daryti. Vaikų nėra iškeikęs ar kitaip įžeidęs. Tvirtina, kad su B. T. ginčydavosi, bet nesimušdavo, nėra jos pastūmęs. 2012 m. kovo 10 d. grįžus namo neblaiviam B. T. vėl priekaištaudama dėl jo girtumo sukėlė konfliktą, kurio metu jis su pastarąja ir dukra J. nesiginčijo, jų nestumdė, netriukšmavo. Teigia, jog B. T. provokuodama konfliktus siekia jį iškeldinti iš buto (b.l. 61).

2012-04-30 papildomos įtariamojo apklausos metu Z. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad B. T. ir jo vaikai jį kaltina nebūtais faktais, siekdami jį iškelti iš šeimos buto, kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje. Tvirtina, kad nėra grasinęs B. T. nužudymu, juo labiau vaikų – L., S. ir J. T. akivaizdoje. B. T. nėra mušęs, pastūmęs, rovęs jai plaukus, smaugęs, spardęs, o taip pat tiek pastarosios, tiek dukrų neįžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, nurodytais kaltinime. Nėra buvę atvejų, kad neįleistų B. T. su vaikais į namus. Neneigia, kad susinervinęs galėdavo susikeikti necenzūriniais žodžiais, kurie nebuvo skirti B. T. ir vaikams (b.l. 64).

Iš alkotesterio Lion Alcolmeter 500 Nr. 18773 patikrinimo šaknelės matyti, kad 2012 m. kovo 10 d., 16 val. 03 min., policijos pareigūnas Z. T. nustatė 2,87 promilių girtumą, kurio pastarasis neginčijo (b.l. 58). Be to, kaltinamojo Z. T. nuolatinį polinkį alkoholiui patvirtina ne tik (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateikta charakteristika (b.l. 92), bet ir faktas, kad kaltinamasis į pirmąjį teisiamąjį posėdį atvyko girtas, būdamas 3,26 promilių girtumo (b.l. 123).

Nukentėjusioji B. T., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad su Z. T. santuoką nutraukė 1995-11-16 dėl pastarojo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto šeimoje. Tačiau po santuokos nutraukimo su kaltinamuoju gyveno tame pačiame bute. Nuo 1987 m. gruodžio mėnesio Z. T. piktnaudžiauja alkoholiu. Kai šis būna neblaivus, visus šeimos narius žemina. Būdavo gėda, kad kas nors neužsuktų pas ją į svečius. Z. T. į dieną po tris kartus būdavo neblaivus. Parėjęs namo ją su vaikais varydavo lauk iš buto. Tekdavo miegoti kitur. Buvo atvejis, kai kaltinamasis girtas užsirakino bute ir ji su vaikais neįėjo vidun. Vengdama su kaltinamuoju kontaktuoti, kambaryje užsirakindavo. Tiksliai laikotarpių neprisimena, bet nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. ar 2009 m., apie 10 kartų, Z. T. grasino jai, vaikams – S., L., J. T. girdint, nužudymu, puldavo pasiimti kirvį, peilį, kopūstams mušti kočėlą, kuriuos ji slėpdavo. Taip pat grasindavo net ir tiems, kurie būdavo šalia. Grasinimų bijodavo ne tik ji, bet ir vaikai, bėgdavo iš buto pas kaimynų. Z. T. yra ją smaugęs, pastūmęs į spintelę, dėl ko pasiskėlė galvą. Dėl turimų mėlynių ant kūno ir keliamo triukšmo būdavo gėda prieš kitus žmones. Nuolat vartodavo keiksmažodžius, ją ir dukras – J., S. įžeidinėdavo žodžiais: „kūrva, kekše, prostitute“. Kai namie būdavo sūnus L., tai iškeikdavo ir jį. Visą laiką, kai jau neapsikęsdavo Z. T. bauginimų, skambindavo ir kviesdavo policiją, kuri šiuos įvykius traktuodavo kaip buitinius konfliktus ir tyrimų neatlikdavo, dėl ko niekas ir nepasikeisdavo. Gyvenant su Z. T. pablogėjo jos sveikata, susirgo depresija. Nuo 2003 m. nieko nedarė, nes manė, kad yra beviltiška situacija. Tačiau 2012 m. kovo 10 d. kreipėsi vėl į policiją dėl girto Z. T. nuolatinės psichinės prievartos šeimoje, jos ir dukters varymo iš namų.

Analogiškas ir tikslesnes įvykio aplinkybes nukentėjusioji B. T. nurodė ikiteisminio tyrimo metu savo apklausose, kad laikotarpiais nuo 1987 m. gruodžio 13 d. iki 1991 m. vasario mėnesio, nuo 1991 m. vasaros iki 2010 m. birželio mėnesio, nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2012 m. vasario mėnesio pradžios iki 2012 m. kovo 10 d., Z. T., sistemingai, vaikams – J., S., L. T. girdint, grasindavo jai nužudymu, kuriuos ji suvokdavo kaip realius, nes maždaug kartą per savaitę neblaivus Z. T. smurtaudavo prieš ją - yra pastūmęs į spintelę, dėl ko prasiskėlė galvą, ją smaugdavo, kumščiais mušdavo į galvą, kaklą, raudavo galvos plaukus, daužydavo indus, baldus. Ji su vaikais, bijodami, kad Z. T. neįvykdytų grasinimų nužudyti, slėpė namuose esančius aštrius daiktus. Be to, neblaivus Z. T. ją ir dukras žemindavo, įžeidinėdavo žodžiais: „kurvos, kekšės, prostitutės“. Įbauginti vaikai bijodavo ją vieną palikti namuose. Dėl nuolatinio bauginimo nužudyti, neprognozuojamo kaltinamojo elgesio, be priežasties inicijuojamų konfliktų, keliamo streso, įžeidinėjimo, ji susirgo depresija, jaučia nuolatinę baimę ir nerimą (b.l. 12-18).

Nukentėjusioji B. T., ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus patvirtino akistatoje su kaltinamuoju Z. T. (b.l. 19, 20).

Nukentėjusysis L. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 39), kad neblaivus tėvas Z. T. nuolat, be jokios priežasties, naudodamas psichologinį smurtą, mamą B. T., jį ir jo seseris S. bei J. žemindavo, iškeikdavo necenzūriniais žodžiais. Ne kartą yra gynęs mamą nuo tėvo fizinio smurto. Z. T. nuolat grasindavo mamai užmušimu, grasinimams sustiprinti griebdavosi peilio, dėl ko pastaroji, jis ir seserys nakvodavo pas močiutę. Lyginant mamos ir seserų patirtą psichologinį smurtą nuo tėvo Z. T., jis yra nukentėjęs mažiausiai.

Nukentėjusioji J. T., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 41, 42), kad tėvas Z. T., būdamas girtas, nuolat ją ir mamą B. T. žemino, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais - „kurvos, kekšės, prostitutės“, prieš jas naudojo fizinį smurtą, grasindavo užmušimu. Dėl tėvo ūmaus būdo, nesivaldymo, jausdavo grėsmę, kad gali nužudyti, dėl ko slėpdavo peilius, jog šie nebūtų panaudoti prieš jas, su mama miegodavo užsirakinusios kambaryje. Prisimena, kaip tėvas sugriebęs mamą už kaklo, ją smaugė, dėl ko teko bėgti pas kaimynę. Tėvas Z. T. nekartą sumušė mamą, kuri dėl sužalojimų į medikus nesikreipdavo. Bijodama palikti vieną mamą namuose nelankydavo užsiėmimų po pamokų, nebendravo su draugėmis, dėl nuolatinio Z. T. siautėjimo nešvęsdavo šeimoje švenčių. Dėl nuolatinio tėvo Z. T. triukšmavimo, girtavimo, grasinimų, įžeidinėjimų gyveno baimėje ir įtampoje.

Nukentėjusioji J. T., ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus patvirtino akistatoje su kaltinamuoju Z. T. (b.l. 45).

Nukentėjusioji S. T., kurios parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad tėvas Z. T. nuolat mamą B. T., ją ir seserį J. žemindavo, įžeidinėdamas jas necenzūriniais žodžiais „kurvos, kekšės“, grasindavo mamai užmušimu, jai, seseriai ir broliui girdint. Tėvo grasinimų bijojo realiai, nes šis ne kartą prieš mamą yra naudojęs fizinį smurtą, buvo praskėlęs pastarajai galvą. Gyvenimą namuose šalia smurtaujančio, psichologiškai gniuždančio tėvo, nuolat patiriant pastovų nesaugumo, baimės jausmą, įtampą įvardija pragaru. Daugiausiai nuo tėvo yra nukentėjusi sesuo J., kuri gindavo mamą nuo tėvo smurto. Byloje civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 46).

Liudytojas V. M., kurio parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, patvirtino, kad nuo 2008 m. dažnai lankydamasis T. namuose yra girdėjęs kaip neblaivus Z. T., be jokios priežasties, keikdavo savo šeimos narius – B. T., dukras necenzūriniais žodžiais, nekreipdamas dėmesio į jį. O S. T. jam yra pasakojusi, kad jos mama B. T. bijo būti namuose, nes Z. T. grasina šią nužudyti (b.l. 48).

Liudytojos Z. B. ir S. S. J., nukentėjusiosios B. T. mama bei sesuo, taip pat liudytojos A. P. J. ir D. P., T. kaimynės, apklaustos teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 49-53) dėl Z. T. sistemingo bauginimo ir fizinės bei psichinės prievartos naudojimo, įžeidinėjimo B. T. ir jos vaikų atžvilgiu.

Iš Šilutės rajono apylinkės teismo 1995-10-23 sprendimo matyti, kad B. T. ir Z. T. santuoka yra nutraukta, bet santuokoje įgytas turtas nepadalintas (b.l. 30, 173).

Iš protokolo - pareiškimo matyti, kad 2012 m. kovo 10 d., B. T. kreipėsi į policiją dėl neblaivaus buvusio sutuoktinio Z. T. sistemingo jos įžeidinėjimo necenzūriniais žodžiais, bute, kuriame gyvena kartu, keliamo triukšmo, grasinimo panaudoti fizinį smurtą, psichinio smurto naudojimo (b.l. 1).

Iš 2012-03-10 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra T. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-11).

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2012-12-20 rašto Nr. 85-94-S-13223 ir jo priedų – išrašų iš Policijos registruojamų įvykių registrų akivaizdu, kad šiame policijos komisariate nuo 2008 m. sausio 2 d., kai pradėjo veikti Policijos registruojamų įvykių registras, iki 2012 m. kovo 10 d. Policijos registruojamų įvykių registre yra užfiksuoti du pranešimai – 2009 m. spalio 17 ir 2009 m. lapkričio 25 d. dėl konfliktų pas B.ir Z. T., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Rašte pažymima, kad įstaiga daugiau duomenų neturi, nes iki 2008 m. sausio 2 d. gaunami pranešimai būdavo registruojami „Gaunamos informacijos registracijos žurnale“, kurie pridavus į archyvą saugomi 3 metus, po to sunaikinami vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvo 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 (b.l. 160-162).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo Z. T. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis sistemingai, ne mažiau kaip tris kartus, baugino savo buvusią žmoną B. T. ir vaikus, gyvenančius tame pačiame bute, kaip ir jis, naudodamas psichinę prievartą, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltumą paneigia neprieštaringi ir vieni kitus papildantys nukentėjusiųjų parodymai, kurių objektyvumu abejoti nėra pagrindo, nes jie nuosekliai ikiteisminiame tyrime ir teisme aiškino esmines bylos aplinkybes dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, protokole – pareiškime, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2012-12-20 rašte Nr. 85-94-S-13223 ir jo prieduose, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kita bylos medžiaga. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją. Taigi, teismas kaltinamojo Z. T. parodymus kitų įrodymų kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Z. T. veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes jis sistemingai, kaltinime nurodytais laikotarpiais, baugino buvusią žmoną ir šeimos narius, siekdamas jiems sukelti stresą, nerimą, baimę, panaudodamas psichinę prievartą, pasireiškiančią įžeidžiančiais, grasinančiais žodžiais ar veiksmais. Kadangi įžeidimas žodžiu yra psichinės prievartos išraiška, todėl Z. T. veiksmai papildomai nekvalifikuotini pagal BK 155 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Z. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Z. T. yra neteistas (b.l. 83), tačiau baustas administracine tvarka (b.l. 84-86), (duomenys neskelbtini), kurioje dirba nuo 2004-08-02, direktoriaus charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 92), padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą ir sunkinančių aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti Z. T. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis būtų artimas BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Tačiau bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad Z. T. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nusikaltimą padarė prieš šeimos narius, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Kaltinamajam Z. T. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Kaltinamajam Z. T. kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinės ieškovės B. T. pareikštas kaltinamajam Z. T. 50000 Lt civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 23-25), kurio kaltinamasis nepripažįsta, tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad Z. T. neteisėtais veiksmais nukentėjusioji B. T. susirgo depresija, dėl ko iki šiol nuolat lankosi pas specialistus, ką patvirtina ne tik byloje esantys dokumentai (b.l. 31, 34), bet teisiamajame posėdyje apklausta specialistė L. Š., kas neabejotinai pripažintina neturtine žala. Taigi, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmų apimtį, jų pavojingumą, pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, gerėjančią nukentėjusiosios sveikatos būklę, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš Z. T. priteistina B. T. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str., 6.250 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

Z. T. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems metams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, Z. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu Z. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią nuteistasis privalo įvykdyti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką Z. T. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. kovo 10 d. iki 2012 m. kovo 12 d.

Z. T. kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

B. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti B. T., gim. (duomenys neskelbtini), 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.