- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- 1-302-783/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36025-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- M. J.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui, nukentėjusiajam M. J., nukentėjusiojo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, kaltinamajam A. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, senatvės pensininkas, gyvenantis Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), esančiame Kupiškio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs prie Kupiškio rajono savivaldybės, neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis A. K. 2022 m. rugsėjo 14 d. apie 19.54 val. Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi nutraukta šiam mirus, tyčia sudavė M. J. ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiais į galvos sritį ir į dešinę ranką, padarydami muštines žaizdas viršugalvyje, kaktoje, nosies srityje ir kairiajame skruoste, kairio skruosto ir viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam M. J. nežymiai sutrikdė sveikatą.
2. Kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino. Parodė, jog tą 2022 m. rugsėjo 14 d. apie 19.54 val. prieš nukentėjusįjį M. J. nesmurtavo, M. J. tą vakarą buvo girtas ir dėl galbūt jam kilusios alkoholinės psichozės („belogariačkos“) prisigalvojo nebūtų dalykų. Kaltinamasis neneigia, jog tą pačią 2022 m. rugsėjo 14 d. apie 15 val. smogė M. J. vieną kartą į veidą už tai, kad šis jį ir jų kambario gyventoją P. P. įžeidinėjo įžeidžiamais, necenzūriniais žodžiais, tačiau vakare nei jis, nei P. P. M. J. nemušė. Dėl ko M. J. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, taip pat nežino.
3. Kaltinamasis P. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog 2022 m. rugsėjo 14 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą M. J. už tai, kad šis jį pavadino įžeidžiamu žodžiu, bet daugiau jam nesudavė, taip pat nematė, kad muštų ir A. K.. Kaltinamasis P. P. teigė, jog galbūt šį smūgį ir matė duris pravėrusi (duomenys neskelbtini) darbuotoja Ž. J., taip pat paaiškino, jog prieš suduodant smūgį M. J. šis jau buvo kruvinas.
4. Nukentėjusysis M. J. parodė, jog 2022 m. rugsėjo 14 d. apie pietus iš Kupiškio grižus į (duomenys neskelbtini), kuriame viename kambaryje gyveno kartu su A. K. ir P. P., tarp jo ir A. K. bei P. P. kilo konfliktas dėl suvalgyto maisto davinio, tačiau, kaip nurodė nukentėjusysis, niekas nesmurtavo. O vakare, jis tuo metu jau miegojo, prabudo prikeltas lyg tai P. P.. Prabudęs pamatė šalia lovos stovinčius A. K. ir P. P., kurie, jam prabudus, pradėjo daužyti kumščiais per galvą, daugiausiai smūgiavo A. K.. Kas tiksliai toliau vyko, dėl smurto prieš jį nepamena, tik kad buvo išvežtas į ligoninę, ten gydomas. Nukentėjusysis M. J. parodė, jog nežino, dėl ko A. K. ir P. P. prieš jį smurtavo, neigia juos įžeidinėjęs.
5. Liudytoja A. G. parodė, jog dirba Kupiškio r. (duomenys neskelbtini) vedėja, paaiškino, jog 2022 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) patalpose du kartus kilo konfliktas tarp viename iš kambarių tuo metu gyvenusių A. K., P. P. ir M. J., abu kartus buvo kviečiama policija, greitoji medicinos pagalba. Pirmas konfliktas kilo apie 15 valandą, jai parvykus iš Kupiškio į (duomenys neskelbtini) konfliktas buvo pasibaigęs, buvo atvykusi greitoji, policija. Aiškinantis konfliktą nustatyta, jog M. J. buvo suduotas smūgis ranka ar plaštaka į veidą, jai parvykus, kraujo jo veide nesimatė. Konflikte dalyvavęs A. K. teigė, jog M. J. gaidžiu nevadins ir neįžeidinės, P. P. buvo ramesnis. Apie antrą konfliktą tą dieną sužinojo iš (duomenys neskelbtini) Ž. J., kai ši vakare paskambinusi pasakė, jog A. K. ir P. P. sumušė miegantį M. J., šis dėl patirtų sužalojimų išvežtas į ligoninę. Kitą dieną vežant P. P. į vieną iš (duomenys neskelbtini) šis neneigė smurtavęs prieš M. J., sakė, jog paauklėjo, taip pat minėjo, kad šis jo neįžeidinės ir nevadins gaidžiu. Liudytoja parodė, jog dieną M. J. veide didesnių sužalojimų nematė, tačiau jis buvo piktas, įniršęs ir raudonas.
6. Liudytoja Ž. J., Kupiškio (duomenys neskelbtini) darbuotoja, parodė, jog tą 2022 m. rugsėjo 14 d. budėjo (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip į (duomenys neskelbtini) iš Kupiškio grįžo neblaivus M. J., palikęs daiktus (duomenys neskelbtini), ėjo, kaip sakė, nusipirkti alkoholio, rankose laikė 20 Eur. Tačiau netrukus M. J. keikdamasis grįžo kruvinu veidu, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. Kartu su atvykusiais greitosios pagalbos specialistai nuplovė M. J. veidą, aptvarkė prakistą antakį, sustabdė iš nosies bėgantį kraują. Pats M. J. sakė, jog apačioje jį sumušė A. K. su P. P.. Išvykus medikams, policijos pareigūnams, A. K., P. P. ir M. J. pradėjo lėbauti savo kambaryje, vartoti alkoholį. Nors (duomenys neskelbtini) yra tai draudžiama daryti, pagal bendrą jų sutarimą, jeigu girtaujantys asmenys yra agresyvūs, stengiamasi neiššaukti jų didesnio agresyvumo nutraukiant girtavimą, nes ne kartą jai buvo dėl to grasinama, žadama nužudyti. Liudytoja parodė, jog visgi kas pusvalandį užeidavo pažiūrėti, kas ten vyksta, matė, jog vienu metu M. J. nuėjo miegoti, o A. K. ir P. P. toliau girtavo. Apie 20 val. lipdama eilinį kartą pažiūrėti, kas vyksta A. K., P. P. ir M. J. kambaryje, išgirdo didelį triukšmą, besikeikiančius A. K., P. P., pradariusi duris į kambarį pamatė gulintį lovoje kruviną M. J., matė šalia lovos stovinčius A. K., P. P., matė, kaip A. K. rankoje turėtu šluotkočiu trenkia M. J. per šonus, girdėjo, kaip P. P. šaukė, kad M. J. rinktųsi žodžius kaltindamas pinigų vagyste. Ji pamačiusi tą vaizdą iškart pasakė, kad bėga kviesti policiją, išgirdo, kaip A. K. sako, jog pirma užmuš M. J., o po to ir ją. Liudytoja parodė, jog kas ir kaip ten mušė M. J., išskyrus vieną A. K. smūgį šluotkočiu, ji nematė, tačiau M. J. buvo smarkiai sumuštas, patalynė sukruvinta tiek, jog užvalkalus teko utilizuoti.
7. Liudytoja policijos pareigūnė N. V. teisiamajame posėdyje paties įvykio aplinkybių 2022 m. rugsėjo 14 d. neprisiminė, perskaičius įvykių registracijos žurnale užfiksuotą informaciją (1 t. 106-108 b. l.), patvirtino, jog viskas taip ir buvo.
8. Liudytoja policijos pareigūnė A. K. parodė, jog pagal pranešimą 2022 m. rugsėjo 14 d. vakare nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten M. J. rado gulintį lovoje apsiklojusį antklodę. Nutraukę antklodę matė, jog patalynė yra visa kruvina, M. J. taip pat kruvinas, jį apžiūrėję medikai nusprendė vežti į ligoninę. Pats M. J. detaliai įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, sakė, kad jį sumušė kartu su juo buvę asmenys, tačiau šie neigė smurtavę, jie visi tarpusavyje ten kivirčijosi. Tiek nukentėjusysis M. J., tiek tie kiti du asmenys, buvę kambaryje, buvo neblaivūs.
9. Iš M. J. pareiškimo (1 t. 1-2 b. l.) matyti, jog policijai dėl A. K. ir P. P. smurto prieš jį 2022 m. rugsėjo 14 d. apie 20 val. surašė 2022 m. rugsėjo 20 d., prašė kaltininkus nubausti įstatymo nustatyta tvarka.
10. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų (1 t. 14-20 b. l.) matyti, jog 2022 m. rugsėjo 14 d. nuo 20.15 val. iki 20.33 val. apžiūrėjus įvykio vietą, esančią Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), viename iš (duomenys neskelbtini) kambarių, ties tolimuoju kampu stovinčios lovos patalynė rasta sujaukta, tiek pagalvės užvalkalas, tiek antklodės užvalkalas ištepti raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, ties lova ir spintele ant sienos rastos dėmės, panašios į kraują.
11. Iš asmens apžiūros protokolo, fotonuotraukų (1 t. 50-57 b. l.) matyti, jog ikiteisminio tyrimo tyrėjas V. S. 2022 m. rugsėjo 20 d. nuo 11.39 val. iki 11.51 val. vizualiai apžiūrėjo nukentėjusįjį M. J., jo galvoje pastebėjo daugybinius sužalojimus, kraujosruvas, kirstines žaizdas nosies, kairiojo antakio, kaktos srityse, odos nubrozdinimą ant dešinės rankos bevardžio piršto, kraujosruva dešinės rankos žasto srityje, šiuos sužalojimus nufotografavo.
12. Iš specialisto išvados Nr. G 1111/2022 (05) (1 t. 70 b. l.) matyti, jog teismo medicinos ekspertas Gintautas Serbenta, susipažinęs su medicininėje dokumentacijoje esančia informacija, priėjo išvados, jog M. J. nustatytos muštinės žaizdos viršugalvyje, kaktoje, nosies srityje ir kairiajame skruoste, kairio skruosto ir viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimas padaryti kieto buko daikto poveikyje ne mažiau šešiais bukais trauminiais poveikiais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2022 m. rugsėjo 14 d., dėl šių sužalojimų M. J. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis dėl šių smurtinių veiksmų juto fizinį skausmą.
13. Iš įvykių registracijos žurnalo išrašų (1 t. 106-111 b. l.) matyti, jog pirmą kartą dėl smurto (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 14 d. paskambinta 15.10 val., skambino Ž. J., ji nurodė, jog prieš 5 min. du vyrai sumušė (duomenys neskelbtini) m. gimusį vyrą, šis kraujuoja; antrą kartą dėl smurto (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 14 d. paskambinta 19.54 val., skambino ta pati Ž. J., vėl informavo, jog du neblaivūs vyrai muša (duomenys neskelbtini) m. gimusį vyrą. Įvykių registracijos žurnalo išraše užfiksuota, jog pristačius M. J. į Panevėžio ligoninės priimamąjį, jam nustatyta 3,41 promilės girtumas, nurodyta, jog A. K., P. P. įvykio vietoje atsisakė tikrintis girtumus.
14. Iš pažymos (2 t. 55 b. l.) matyti, jog 2022 m. rugsėjo mėnesį Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK nėra fiksuota kitų pranešimų apie M. J. sužalojimą.
15. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
16. Ištirtų įrodymų visuma pripažįstama įrodyta, kad kaltinamasis A. K., būdamas neblaivus, bendrai veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, 2022 m. rugsėjo 14 d. apie 19.54 val. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. J. – bendrai ne mažiau šešių kartų kumščiais sudavė M. J. į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam dėl muštinių žaizdų viršugalvyje, kaktoje, nosies srityje ir kairiajame skruoste, kairio skruosto ir viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimo sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas, pripažindamas šią veiką įrodyta, remiasi nukentėjusiojo M. J. parodymais, liudytojų Ž. J. parodymais, nukentėjusiojo M. J. apžiūros aktu, prie apžiūros akto pridėtomis nuotraukomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, policijos įvykių registracijos žurnale užfiksuotais įrašais. Šie įrodymai patvirtina, jog po to, kai buvo smurtaujam prieš M. J. (duomenys neskelbtini) patalpose esančiame kambaryje, į kambarį užėjusi liudytoja Ž. J. matė A. K. tiesiogiai smurtaujantį prieš nukentėjusįjį M. J., ši liudytoja nurodė, jog M. J. buvo visas kruvinas, tokių sužalojimų, kurie buvo matomi jai atėjus į kambarį, prieš pusvalandį ji M. J. veide nematė. Visa patalynė lovoje, kurioje M. J. 2022 m. rugsėjo 14 d. vakare gulėjo ir kurioje prieš jį buvo smurtaujama, buvo ištepta dėmėmis, panašiomis į kraują, tokios dėmės buvo matomos ir ant sienos šalia lovos, jų taip pat iki paskutinio Ž. J. arėjimo į kambarį taip pat nebuvo. Tai, kad M. J. 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo suduoti ne mažiau 6 smūgiai, patvirtina ir specialisto išvada, ja netikėti taip pat nėra pagrindo. Tai, kad sužalojimai buvo atsiradę ne nuo vieno smūgio, kurį pripažino A. K. sudavęs tą 2022 m. rugsėjo 14 d. per pietus M. J., patvirtina ir atlikta 2022 m. rugsėjo 20 d. M. J. apžiūra, padarytos fotonuotraukos, jose matyti gerokai sužalotas nukentėjusiojo veidas, nemažas kraujosruvų kiekis, susiūtos žaizdos.
17. Pats kaltinamasis A. K. neigė atlikęs tyčinius smurtinius veiksmus 2022 m. rugsėjo 14 d. vakare prieš nukentėjusįjį M. J., tačiau šie jo paaiškinimai yra nepagrįsti. Priešingai, visi kaltinamojo parodymai, kad nesmurtavo, yra paneigti nuosprendžio 16 punkte išvardintais įrodymais, jais abejoti, ypač objektyviais įrodymais (specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu), taip pat liudytojos Ž. J., kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, parodymais, nėra pagrindo. Juo labiau, sprendžiant iš teisiamajame posėdyje vykusio apsižodžiavimo tarp liudytojos Ž. J. ir nukentėjusiojo M. J., liudytojos gan nepalankaus paties nukentėjusiojo apibūdinimo, ji kaip tik turėtų didesnį pagrindą apkalbėti patį nukentėjusįjį M. J., kurį, kai būna išgėręs, apibūdino kaip nesivaldantį, ūmaus būdo, įžeidinėjantį ir grasinantį kitiems aplinkiniams, nei apkalbėti kaltinamąjį A. K.. Todėl A. K. teiginiai, jog jis 2022 m. rugsėjo 14 d. vakare nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, vertinami tik kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
18. Dėl veikos kvalifikavimo. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Pripažinus įrodyta, jog kaltinamasis A. K., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį M. J., sukėlė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamojo A. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis A. K., suduodamas smūgius nukentėjusiajam M. J. suvokė, jog sukelia šiam fizinį skausmą, padaro sužalojimus, numatė savo veiksmų pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
19. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra jog veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas neblaivus, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Kaltinimą palaikęs prokuroras G. Stočkus prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiojo M. J. elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktais), tačiau tokia prokuroro pozicija yra nepagrįsta. Teismų praktikoje nustatant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę sprendžiama, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Tokiais atvejais paprastai atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys betarpiškai prieš nusikalstamus veiksmus paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Šioje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis M. J. prieš kaltinamajam pradedant naudoti fizinį smurtą prieš jį, miegojo, jokių įžeidimų ar kitaip nei kaltinamojo A. K., nei kartu su juo gėrusio P. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, prieš pats smurto protrūkį neprovokavo, todėl teigti, kad pats nukentėjusysis išprovokavo nusikalstamą veiką, nėra pagrindo. Labiau tikėtina, kad tokį kaltinamojo A. K. elgesį „išprovokavo“ išgertas alkoholio kiekis (liudytoja Ž. J. nurodė, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis lėbavo nuo pat pietų, nukentėjusiajam M. J., nuvežus jį į gydymo įstaigą, nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tad, labai tikėtina, panašaus girtumo turėjo būti ir kaltinamasis A. K. (šis atsisakė tikrintis blaivumą). Visgi įvertinus tai, jog liudytojos Ž. J., A. G. nurodė, jog ir pats nukentėjusysis M. J. išgėręs būna agresyvokas, linkęs kabinėtis prie žmonių, juos įžeidinėti, gąsdinti, teismas, parinkdamas bausmės rūšį kaltinamajam A. K., į tai atsižvelgia.
20. Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią nesunkaus nusikaltimo, nukreipto į kito asmens sveikatą, požymius. Veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra smurtinė, smurtauta prieš tame pačiame kambaryje gyvenusį asmenį, smurtas buvo panaudotas be jokios aiškios priežasties, buvo suduoti ne mažiau 6 smūgiai. Šiais smūgiais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, bet padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymą, beveik visi sužalojimai padaryti galvoje. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo A. K. asmenybę: anksčiau teismo neteistas (1 t. 121 b. l.), nėra baustas administracine tvarka (1 t. 119 b. l.), yra senatvės pensininkas, vyresnio amžiaus (72 m.) nėra jo atsakomybę lengvinančių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga, kaip ir siūlo kaltinimą palaikantis prokuroras, kaltinamajam skirti viešųjų darbų bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. nurodė, jog sutinka atlikti viešuosius darbus. Nukentėjusiojo atstovas advokatas K. Paspirgėlis teigė, jog tinkamiausia bausmė už nusikalstamą veiką kaltinamajam būtų arešto bausmė, ją atliekant realiai, tačiau atsižvelgus į tai, jog iki šiol kaltinamasis nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, į paties nukentėjusiojo asmenybę, skirti kaltinamajam vieną iš pačių griežčiausių bausmių kaip ir nepagrįsta. Juo labiau, jog ir paskyrus šią bausmę jos vykdymą tektų atidėti, nes pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. K. ir toliau darys nusikalstamas veikas kaip ir nėra. Tad jam reali viešųjų darbų bausmė labiau atitiktų bausmės tikslus, gal tik terminas nustatomas ilgesnis, nei siūlė prokuroras.
21. Nukentėjusysis M. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t. 101-102 b. l.) bei prašė iš kaltinamųjų A. K. ir P. P. priteisti 3600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto juto didelį fizinį skausmą ir baimę dėl savo sveikatos, dėl sumušimo patyrė dvasinius pergyvenimus ir stresą, dėl sužalojimų buvo išvežtas į gydymo įstaigą, kitą dieną perkeltas į VšĮ Kupiškio ligoninės slaugos skyrių. Ieškinyje teigė, jog po kaltinamųjų smurto juto stiprų fizinį skausmą galvos ir kūno srityse, dėl skausmų jam buvo sutrikdytas įprastas gyvenimas, patyrė dvasinius pergyvenimus, nes buvo pažemintas, buvo šokiruotas ir išgąsdintas tokio neadekvataus kaltinamųjų elgesio.
22. Teismo posėdyje nukentėjusysis M. J. civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, jog dėl A. K. ir P. P. smurtinių veiksmų juto fizinį skausmą, jam buvo siuvamos žaizdos, ištino lūpos. 2023 m. balandžio 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. J. civilinio ieškinio P. P. atžvilgiu atsisakė šiam iki posėdžio mirus, ieškinį kaltinamojo A. K. atžvilgiu palaikė
23. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalimi numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
24. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas nusikaltimas, nežymiai sužalota jo sveikata, ir jis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-347-976/2018, Nr. 2K-83-788/2019, 2K-205-719/2020 ir kitos).
25. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiam M. J., dydį, atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajam dėl smūgių į galvą buvo padarytos muštinės žaizdos viršugalvyje, kaktoje, nosies srityje ir kairiajame skruoste, kairio skruosto ir viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimas, dalį žaizdų (galvoje, nosies srityje) teko siūti, nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio skausmo, potrauminio laikotarpio neabejotinai kurį tai laiką juto skausmą, sužalojimai padaryti galvoje, nukentėjusysis galėjo patirti ir dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog sužalojimas padarytas kambaryje, kuriame tuo laikotarpiu nukentėjusysis gyveno, tai yra aplinkoje, kur paprastai žmogus jautiesi saugus. Todėl pripažįstama, kad nukentėjusysis M. J. įrodė, jog dėl tokio kaltinamojo A. K. ir P. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, patyrė emocinius išgyvenimus, patyrė fizinį skausmą ir tam tikrus nepatogumus. Tačiau įvertinama ir tai, jog ir pats nukentėjusysis M. J., būdamas neblaivus, galėjo tą dieną tiek A. K., tiek P. P., kurio atžvilgiu byla nutraukta, įžeidinėti vadindamas gaidžiais ir panašiai. Ir teismas, atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nustato, jog nukentėjusiajam M. J. 600 Eur piniginė neturtinės žalos kompensacija yra pakankama už prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, šioje dalyje ieškinys yra tenkinamas, priteisiama iš kaltinamojo A. K. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kitoje dalyje – atmetamas. Nukentėjusysis M. J., jo atstovas advokatas K. Paspirgėlis teisiamajame posėdyje pareiškė, jog reikalavimo prieš 2023 m. balandžio 13 d. mirusį P. P. atsisako bei prašo šio atžvilgiu civilinį procesą nutrauktą, nukentėjusysis M. J. patvirtino, jog jam yra žinomos atsisakymo pasekmės, teismas šį atsisakymą priima, civilinį procesą prieš P. P. nutraukia (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ta aplinkybė, jog nukentėjusysis M. J. atsisakė reikalavimo P. P., tenkinant ieškinį bei priteisiant neturtinę žalą iš vieno kaltinamojo neturtinės žalos dydžiui įtakos neturi (CK 6.6. straipsnio 3 dalis, 4 dalis).
26. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 65,64 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t. 80-81, 83 b. l.). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro dėl nukentėjusiojo M. J. gydymo patirtos išlaidos, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai sužalojus nukentėjusįjį M. J. buvo pateikti kaltinamiesiems A. K. bei P. P., bet P. P. 2023 m. balandžio 13 d., baudžiamasis procesas prieš jį 2023 m. balandžio 19 d. buvo nutrauktas mirus kaltinamajam. BPK X skyriaus „Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas“ nuostatos nereguliuoja, ką toliau daryti jeigu vienas iš asmenų, kuriam yra pareikštas kaltinimas ir pareikštas su kaltinimu susijęs civilinis ieškinys, mirė. Tačiau pagal to paties BPK 113 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Šiuo atveju neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos dėl mirusiojo A. K. procesinių teisių perėmimo, neįtraukus teisių perėmėjo į procesą negalima išnagrinėti šio civilinio ieškinio, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįsta civilinei ieškovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
27. Valstybė dėl nukentėjusiojo M. J. atstovavimo paslaugoms apmokėti baudžiamojoje byloje patyrė 260 Eur dydžio išlaidas. (2 t. 71 b. l.) Kaltinamąjį A. K. pripažinus kaltu, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniai, teismas
nusprendžia:
Kaltinamąjį A. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 mėn. (devynių mėnesių) viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui
Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo M. J., tenkinti iš dalies bei iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo M. J. naudai priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo M. J. atsisakymą nuo ieškinio prieš kaltinamąjį P. P. priimti ir civilinį procesą šio asmens atžvilgiu pagal nukentėjusiojo M. J. ieškinį nutraukti.
Civilinei ieškovei Panevėžio teritorinės ligonių kasai, pareiškusiai kaltinamiesiems A. K. ir P. P. ieškinį dėl 65,64 Eur Eur turtinės žalos atlyginimo, pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš kaltinamojo A. K. valstybės naudai priteisti 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) nukentėjusiojo M. J. atstovavimo išlaidų. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.