Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. T-61-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
T-61-2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04968-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
Pareiškėjas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Grinda“
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-61/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04968-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2014 m. birželio 2 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Grinda“ dėl turtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas iš UAB „Grinda“ priteisti 516,60 Lt patirtos turtinės žalos atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011 m. vasario 8 d. Vilniuje, Kareivių – Verkių g. sankryžoje, automobiliui „ROVER“ įvažiavus į vandeniu užlietą važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę, buvo sugadinta automobilio priekinė dešinės pusės padanga bei ratlankis, priekinė pakaba. Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ pagal sutartį išmokėjo 516,60 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Kelio atkarpa, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri yra sudariusi sutartį su UAB „Grinda“ dėl minėtos gatvės priežiūros ir remonto, todėl UAB „Grinda“ atsako pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnį dėl netinkamos kelio priežiūros.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi perdavė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. kovo 28 d. priėmė nutartį, kuria suvienodino praktiką sprendžiant dėl teismingumo tokio pobūdžio bylose ir nurodė, kad ginčai, susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų, pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi ginčai dėl teismingumo tarp teismų negalimi, todėl teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šio skundo reikalavimo priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios komptencijos teismui.

Aptariamu atveju byloje ginčas kilęs dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų. Patirta žala kildinama iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ veikos, pasireiškusios netinkama gatvės priežiūra.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami Civilinio kodekso 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartyje T-38/2014, priimtoje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., konstatavo, kad tikslinga suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką. Minėtoje nutartyje Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad ginčai dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, nes yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, todėl aptariami ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tokios praktikos turi būti laikomasi ir šioje byloje.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Grinda“ dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys