Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių I. O., K. A. O. ir K. E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių I. O., K. A. O. ir K. E. G. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su giminaičiais nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovės I. O., K. A. O. ir K. E. G. (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamos:

1.1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jų bendravimo su nepilnamečiais vaikais I. V., A. V. ir A. V. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai) tvarką, pagal kurią:

1) ieškovės bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val., paimdamos juos iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą 20 val.;

2) ieškovės bendrauja su vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamos vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

3) ieškovės turi teisę pasveikinti vaikus gimimo dienos proga, dalyvaujant broliui / seserims, sekančią ar kitą pasirinktą dieną po kiekvieno iš jų gimtadienio, pasiimdamos vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą 20 val., jeigu tai darbo diena; arba pasiimdamos iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą 20 val., jei tai yra ne darbo diena;

4) ieškovės bendrauja su vaikais per didžiąsias metų šventes: nuo gruodžio 24 d. 17 val. iki gruodžio 25 d. 20 val., bei Velykų sekmadienį nuo 11 val. iki 20 val.

1.2. Nustatyti jų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;

1.3. Priteisti joms iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės ieškyje paaiškino, kad ieškovės I. O. dukra B. V. nė mirė (duomenys neskelbtini) (dėl mirties fakto ir aplinkybių nustatymo vyksta ikiteisminis tyrimas), našlaičiais liko trys mažamečiai vaikai. Nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su savo tėvu A. V. (toliau – ir atsakovas). Iki vaikų motinos B. V. mirties ji, ieškovė K. E. G. (B. V. teta ir krikšto mama) ir ieškovė K. A. O. (B. V. sesuo) nuolatos ir intensyviai bendraudavo su vaikais – padėdavo juos prižiūrėti, atostogaudavo kartu, vykdavo į iškylas, išvykas, leisdavo kartu laisvalaikį, švęsdavo šventes ir t. t. Vaikų ryšys su šiomis giminaitėmis yra labai artimas ir šiltas nuo pat vaikų gimimo, vaikai pripratę dažnai bendrauti su jomis. Po vaikų motinos B. mirties vaikų bendravimas su ieškovėmis buvo ženkliai apribotas. Ieškovių ir atsakovo santykis nėra konstruktyvus, kadangi atsakovas ne kartą grasino savo sutuoktinei, smurtavo, dėl ko jo atžvilgiu taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-385-405/2023, kurioje atsakovas yra kaltinamas nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 165 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas) bei 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas laisvės atėmimas). Po B. V. mirties minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovė I. O. pateikė teismui prašymą dėl jos pripažinimo teisių perėmėja. Šiuo metu baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nors B. V. formaliai mirė santuokoje, tačiau jos mirties dieną santuoka jau buvo faktiškai iširusi bei Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio A. V. kaltės. Dėl B. V. mirties aplinkybių ištyrimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkų nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47291-22, pradėtas pagal BK 133 straipsnį (sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės). Šiame ikiteisminiame tyrime ieškovė I. O. pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Nuo 2023 m. kovo 7 d. ikiteisminiame tyrime veika perkvalifikuota ir tęsiama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas). Galimai atsakovas tiesiogiai savo veiksmais atėmė B. V. gyvybę, ką ne kartą atvirai grasino padaryti. Ieškovė I. O. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir pateikė ieškinį A. V. dėl asmens, pretenduojančio į palikimą, nepripažinimo įpėdiniu, prašydama pripažinti, jog pergyvenęs sutuoktinis A. V. netenka teisės paveldėti pagal įstatymą. Pasisakydamos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad siekiant užtikrinti, kad vaikų ryšys su giminaitėmis nesusilpnėtų ir nenutrūktų, vaikai galėtų jausti močiutės ir kitų giminaičių artumą bei paramą emociškai itin sunkiu jiems laikotarpiu, reikalinga nustatyti laikiną vaikų bendravimo su ieškovėmis tvarką.

3. Atsakovas atsiliepimu į prašymą taikyti laikinasias apsaugos priemones prašė jo netenkinti.

4. Atsakovas minėtame atsiliepime nurodė, kad prašoma taikyti laikina ieškovių su vaikais bendravimo tvarka iš esmės yra identiška suformuluotiems ieškinio reikalavimams, išskyrus tai, jog pati bendravimo tvarka dar papildyta prašymu dėl atostogų ir bendravimu ieškovių gimimo dienomis. Taip pat svarbu ir tai, jog ieškovėms nėra trukdoma su vaikais bendrauti, tačiau toks bendravimas vyksta kiekvieną kartą atsižvelgiant į faktinę situaciją, vaikų užimtumą, planus, jų pageidavimus, sūnaus sveikatos būklę bei jam paskirtas sveikatos priežiūros priemones. Dukterys lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, sūnus darželį (duomenys neskelbtini) ir įvairias gydymo įstaigas, nes jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Taigi, vaikų prioritetai yra tinkamas ugdymas bei sveikatos priežiūra, kurios, deja, ieškovės užtikrinti nenori (nesugeba). Sūnus ne kartą buvo grąžintas su traumų požymiais, vaikai vežiojami nesaugiai važiuojant automobiliu didesniam, nei leistinas vietų skaičius, tačiau pareigūnai tokių įvykių tirti nenori. Pastebėjo, kad artimi giminaičiai nėra tapatūs tėvams ir jų bendravimo su vaikais trukmė negali būti itin plati. Ieškovėms pareiškus pageidavimą su vaikais susitikti, praktiškai visada joms yra sudaromos galimybės, nebent, atsižvelgus į esamą situaciją, būtina koreguoti susitikimo laiką / trukmę. Pažymėjo, kad nepaisant to, kad dažnais atvejais jam rašomos grasinančios žinutės, su ieškovėmis bendrauja ir su vaikais joms bendrauti netrukdo. Apie tai, kiek ieškovių noras bendrauti su vaikais yra realus, galima spręsti iš to, kad vaikai dažnais atvejais netgi grąžinami anksčiau sutarto laiko. Su vaikais nuolatos kažkur vykstama ir laikas leidžiama viešose vietose, kur tiesioginis bendravimas yra minimalus. Vaikai nei karto nėra nakvoję nei pas vieną iš ieškovių ir to nenori, ką dukterys aiškiai įvardina. Be to, nėra aiškios ieškovių gyvenimo sąlygos ir galimybės užtikrinti vaikams saugią ir patogią nakvynę. Ieškovė K. E. G., kiek yra žinoma, gyvena 2 kambarių bute, kuriame be jos dar gyvena jos vyras ir šuo. Ieškovės I. O. 3 kambarių bute gyvena ji pati, P. O., J. O. su sūnumi M. O., K. O. ir jos trys katinai bei šuo. Vaikai nėra įpratę prie tiek naminių gyvūnų ir jie jiems sukelia diskomfortą dėl netvarkos bei blogo kvapo. Be to, kiek yra žinoma, ieškovė K. O. aplamai yra išvykusi į užsienį ir Lietuvoje jos nėra jau kurį laiką. Vaikams pasidomėjus kur ji yra, kitos ieškovės vaikams melavo. Sūnui, minėta, reikalinga ypatinga priežiūra, kurios ieškovės užtikrinti nesugeba. Nurodė, kad šiuo metu su sūnumi yra reabilitacijoje (duomenys neskelbtini), todėl joks bendravimas nėra galimas. Sūnus aplamai yra tokio amžiaus, kad jis gali būti paliktas kitų asmenų priežiūrai labai ribotą laiką ir tie asmenys turi ypač atsakingai atlikti savo pareigą vaiku pasirūpinti (to apie ieškoves pasakyti negalima), nes išreikšti savo pageidavimų vaikas dar negali. O įvertinus sūnaus sveikatos būklę, aplamai joks grafikas negali būti taikomas, nes niekada nėra žinoma kada ir kur reikės vaiką vežti, siekiant užtikrinti jo sveikatos priežiūrą. Be to, dukterims prioritetas yra mokymasis, namų užduočių ruoša, dalyvavimas užklasinėje veikloje, galų gale pilnavertiškas poilsis, todėl bendravimas savaitės viduryje neturi vaikams jokios naudos, o tik išbalansuoja su režimą. Ieškovės, be to, visada gali, jei nori, susisiekti su dukterimis ir telefono ryšiu, kas taip pat yra bendravimas. Taip pat svarbu ir tai, jog mergaitės turi savo nuomonę dėl to, kaip turėtų vykti jų bendravimas su ieškovėmis ir šią nuomonę būtina išklausyti, o tai galima padaryti tik nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi, visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo manyti, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo) yra tik spaudimo priemonė, nes su vaikais jos gali bendrauti iš anksto suderintu laiku ir bendravimas nevyksta tik esant svarbioms ir objektyvioms priežastims bei aiškiai išsakytam dukterų norui bendrauti be jokių nakvynių. Akcentavo, kad ieškovės jo atžvilgiu yra nusiteikusios priešiškai, nesant jokių objektyvių duomenų periodiškai anonimiškai teikia skundus dėl esą vaikų nepriežiūros (kurie niekada nepasitvirtina), vaikų akivaizdoje apie jį atsiliepia neigiamai, inicijuoja įvairius procesus, nesiekia susitarti abipusių kompromisų keliu. O prašymas dėl bendravimo per nurodytas šventes yra ir per ankstyvas, be to, nėra pateikta jokių duomenų, jog bendravimui būtų trukdoma.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su ieškovių prašymu. Informavo, kad šeima Tarnybai yra žinoma nuo 2021 m. spalio 20 d. dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, tačiau nuo 2022 m. gruodžio 19 d., vertinant gautus pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų – vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Atsakovo šeimai nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas. 2023 m. birželio 30 d. buvo atliekamas paskutinis vaikų situacijos vertinimas dėl anonimiškai gauto pranešimo dėl neprižiūrimų vaikų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė ieškovių laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:

1) ieškovės bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18.30 val. iki 19.30 val. elektroninėmis vaizdo ir garso priemonėmis ar telefonu, arba kitu laiku trečiadieniais, atsižvelgus į vaikų dienos ritmą ir poreikius;

2) ieškovės bendrauja su vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį, paimdamos vaikus iš jų gyvenamosios vietos 13 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą tą patį šeštadienį 18 val., arba iš anksto sutardamos su vaikų tėvu kitą vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką, atsižvelgus į vaikų dienos ritmą, poreikius bei jų norą;

3) ieškovės turi teisę pasveikinti vaikus gimimo dienos proga, dalyvaujant broliui / seserims, sekančią ar kitą pasirinktą ir su tėvu bei vaikų dienos ritmu ir poreikiais suderintą dieną po kiekvieno iš jų gimtadienio, pasiimdamos vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą 20 val., jeigu tai darbo diena; arba pasiimdamos iš gyvenamosios vietos 13 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą 18 val., jei tai yra ne darbo diena;

4) ieškovės bendrauja su vaikais per didžiąsias metų šventes: gruodžio 25 d. nuo 13 val. iki 20 val. bei Velykų antrą dieną nuo 11 val. iki 20 val.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek šalių procesiniuose dokumentuose nurodomos priešingos aplinkybės ir teikiami įrodymai, tiek ir Tarnybos pateikta informacija patvirtina, kad bylos šalys vis tik negeba susitarti giminaičių bendravimo su vaikais klausimais, šalių santykiai gali būti įtempti, dėl ko yra būtina laikinai sureguliuoti susidariusią situaciją, nustatant laikiną giminaičių iš motinos pusės bendravimo su vaikais tvarką, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti vaikų interesai bendrauti ir matytis su giminaičiais iš mirusios motinos pusės bei išlaikyti ryšį su jais. Nurodė, kad pagal ieškovių prašomos nustatyti laikinos bendravimo su vaikais tvarkos esmines sąlygas visos trys giminaitės su visais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio su nakvyne, kiekvieno trečiadienio vakarą, per Kūčias, Kalėdų pirmąją dieną ir Velykų sekmadienį. Atsakovas su ieškovių prašymu nustatyti laikiną jų bendravimo su vaikais tvarką nesutinka, tačiau savosios laikinos bendravimo tvarkos nesiūlo. Įvertinęs šalių nurodomas aplinkybes ir ankstyvoje bylos stadijoje pateiktus į bylą duomenis, sprendė, kad ieškovių prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu yra pernelyg intensyvi. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į vaikų amžių – mergaitės yra mokyklinio amžiaus, kaip nurodo atsakovas – lanko progimnaziją, būrelius, taigi mergaičių gyvenimo ritmas darbo dienomis ir taip yra intensyvus, berniukas lanko darželį, jam dar tik du metai, tokio amžiaus vaikui po darželio svarbu grįžti į įprastą namų aplinką. Pažymėjo, kad šioje bylos stadijoje dar neturi duomenų apie ieškovių gyvenimo sąlygas, jų galimybę užtikrinti visiems trims vaikams saugią aplinką bendravimui ir nakvynei. Ypatingai svarbu tai, kad atsakovo sūnus yra ne tik labai mažo amžiaus, bet ir turi neįgalumą dėl nustatyto (duomenys neskelbtini), yra sulėtėjusi vaiko motorinė raida, jis turi eisenos problemų. Taigi, šiam vaikui reikalinga ypatinga priežiūra, taip pat reikalingi įgūdžiai berniuko poreikių atpažinimui ir tenkinimui. Akcentavo, kad šioje bylos stadijoje neturi pagrindo išvadai, kad visos trys ieškovės tokius įgūdžius turi. Taip pat ieškovės visiškai nemotyvavo, kodėl vaikai didžiąsias metų šventes turi praleisti su jomis, o ne su tėvu. Nurodė, kad vertina, jog nors nustatoma bendravimo tvarka vertintina kaip minimali, tačiau mažins bylos šalių tarpusavio konfliktų tikimybę ir leis išsaugoti vaikų ryšį su giminaitėmis iš mirusios motinos pusės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.1. Iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį ir nustatyti tokią laikiną jų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kokią buvo prašoma nustatyti:

1) ieškovės bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val., paimdamos juos iš vaikų gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą 20 val.;

2) ieškovės bendrauja su vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamos vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

3) ieškovės turi teisę pasveikinti vaikus gimimo dienos proga, dalyvaujant broliui / seserims, sekančią ar kitą pasirinktą dieną po kiekvieno iš jų gimtadienio, pasiimdamos vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą 20 val., jeigu tai darbo diena; arba pasiimdamos iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą 20 val., jei tai yra ne darbo diena;

4) ieškovės bendrauja su vaikais per didžiąsias metų šventes: nuo gruodžio 24 d. 17 val. iki gruodžio 25 d. 20 val., bei Šv. Velykų sekmadienį nuo 11 val. iki 20 val.

8.2. Nusprendus netenkinti atskirojo skundo pilna apimtimi ir nenustačius prašomos laikinos jų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, prašo taikyti alternatyvą savaitgaliais – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį, nustatant tokią laikiną bendravimo tvarką savaitgaliais: ieškovės bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos mėnesio savaitės šeštadienį nuo 13 val. iki 20 val., ir sekančią kiekvieno mėnesio savaitę sekmadienį nuo 13 val. iki 18.30 val.;

8.3. Priimti naujus įrodymus.

9. Ieškovės atskirajame skunde nurodė, kad visų pirma, pirmosios instancijos teismas nustatė itin trumpą ieškovių bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais. Ieškovėms pasiėmus nepilnamečius vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos tenka vykti iki savo gyvenamosios vietos, ši kelionė apytiksliai trunka 45 minutes, taigi, reikalingas 1 valandos ir 30 minučių laikas vien tam, jog ieškovės vaikus galėtų atsivežti ir vėliau grąžinti į atsakovo gyvenamąją vietą. Susidaro situacija, kai nustatyto itin trumpo laiko neužtenka normaliam ieškovių ir vaikų tarpusavio bendravimui, nes didelė dalis bendravimui skirto laiko praleidžiama kelyje automobiliu, todėl savaitgaliais nustatytas ieškovių bendravimo su vaikais laikas turi būti didinamas. Pagrįstai manytina, kad turi būti nustatoma tokia laikina bendravimo tvarka, kuri leistų ieškovėms su vaikais išsaugoti individualius tarpusavio ryšius, stiprų emocinį ryšį. Bendravimo su ieškovėmis galimybė itin svarbi nepilnamečių vaikų harmoningai raidai, visapusiškam vystymuisi. Ginčijama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka savaitgaliais apskritai neleidžia ieškovėms nuvykti su vaikais į tolimesnes keliones, pilnavertiškai praleisti laisvalaikį, pailsėti. Bendraujant vos kelias valandas kas antrą šeštadienį ilgalaikėje perspektyvoje akivaizdu, kad pradės silpnėti jų ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšiai, kurie šiuo metu yra itin glaudūs ir artimi. Atskirai pažymėjo, kad atsakovas tyčia riboja ieškovių bendravimą su nepilnamečiais vaikais, kadangi atsakovui yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas įvykdęs nusikaltimus mirusios sutuoktinės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į šią aplinkybę, neįvertino, kad nepilnamečiams vaikams gali būti daromas neigiamas poveikis, vaikai gali būti nuteikinėjami prieš ieškoves. Todėl itin svarbu užtikrinti laikiną bendravimo tvarką, kuri realiai leistų ieškovėms tinkamai bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Dėl to ginčijama nutartimi visiškai nepagrįstai nustatytas vos 1 valandos bendravimo laikotarpis trečiadienį, be to, šis laikas nustatytas bendravimui elektroninėmis vaizdo ar garso priemonėmis, telefoniniais skambučiais. Susidaro situacija, kad realiai (gyvai) pasimatyti su nepilnamečiais vaikais ieškovės gali tik kas antrą savaitgalį ir tai vos kelioms valandoms. Tai negali būti laikoma tinkama laikino bendravimo su vaikais tvarka, ypač kai ieškovės yra trys artimosios giminaitės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prašyta nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka yra pernelyg intensyvi. Trijų valandų bendravimo laikotarpis kiekvieną trečiadienį, taip pat bendravimas su vaikais kas antrą savaitgalį negali būti laikomas kaip itin intensyvus. Mergaitės iš tikrųjų yra mokyklinio amžiaus, tačiau atsakovo nurodytos aplinkybės – progimnazijos ir būrelių lankymas nereiškia, kad mergaičių gyvenimo ritmas yra itin intensyvus. Atvirkščiai, tai laikytina įprastu nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmu. Dauguma vaikų lanko būrelius, taip pat progimnazijos lankymas yra kiekvieno nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo dalis. Ginčijamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad vienas iš vaikų – sūnus, turi neįgalumą dėl nustatyto (duomenys neskelbtini), yra sulėtėjusi vaiko motorinė raida, jis turi eisenos problemų. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė, kodėl ieškovės negalėtų užtikrinti reikalingos priežiūros ar berniuko poreikių patenkinimo. Ieškovės lankydavo ir bendraudavo su vaiku nuo pat gimimo, todėl yra įsigilinusios į nepilnamečio vaiko poreikius ir esamą situaciją. Ieškovės turi patalpas kuriose gali tinkamai leisti laiką ir su mažo amžiaus vaiku, todėl nepagrįsta teigti, kad vaiko poreikiai gali būti neužtikrinami, jeigu su ieškovėmis bus praleidžiama daugiau laiko. Tokia išvada nėra niekuo pagrįsta. Mano, kad tinkama ieškovių bendravimo tvarka bus užtikrina tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta tokia laikina bendravimo su vaikais tvarka, kokios buvo prašoma.

10. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina ieškovių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – vaikų laisvalaikio fotonuotraukas su artimais giminaičiais.

15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Įvertinus ankstyvą bylos stadiją, spręstina, kad nauji įrodymai priimami.

Dėl ginčo esmės

17. Bylos duomenimis, B. V. kartu su sutuoktiniu atsakovu A. V. susilaukė trijų vaikų – I. V., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 60), A. V., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 61) ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 63).

18. B. V. mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 59).

19. Ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktame ieškinyje paaiškino, kad ieškovė I. O. yra B. V. mama, ieškovė K. E. G. – B. V. teta ir krikšto mama bei ieškovė K. A. O. – B. V. sesuo.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalį, vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172 straipsnis).

21. Ieškovės atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog prašyta nustatyti laikina jų bendravimo su vaikais tvarka yra pernelyg intensyvi, todėl, be kita ko, prašo nustatyti tokią laikiną jų bendravimo su vaikais tvarką, kurios buvo prašyta pirmosios instancijos teisme pareikštame ieškinyje arba pakeisti jų bendravimo su vaikais tvarką savaitgaliais.

22. Pagal ieškovių prašytą nustatyti laikiną jų bendravimo su vaikais tvarką, jos su vaikais, be kitų bendravimo laikotarpių, bendrauja: kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val., paimdamos juos iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą 20 val.; kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamos juos iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną ieškovių bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią, ieškovės su vaikais, be kitų bendravimo laikotarpių, bendrauja: kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18.30 val. iki 19.30 val. elektroninėmis vaizdo ir garso priemonėmis ar telefonu, arba kitu laiku trečiadieniais, atsižvelgus į vaikų dienos ritmą ir poreikius; kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį, paimdamos juos iš jų gyvenamosios vietos 13 val. ir grąžindamos į gyvenamąją vietą tą patį šeštadienį 18 val., arba iš anksto sutardamos su vaikų tėvu kitą vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką, atsižvelgus į vaikų dienos ritmą, poreikius bei jų norą.

24. Bylos duomenimis, nepilnamečiai vaikai kartu su tėvu gyvena adresu, esančiu (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 75-105; e. bylos 2 t., b. l. 66-74). Tuo tarpu ieškovė K. E. G. gyvena adresu, esančiu (duomenys neskelbtini) (e. bylos 2 t., b. l. 62-65).

25. Ieškinyje nurodyti šie ieškovių gyvenamųjų vietų adresai: ieškovių I. O. ir K. A. O. – (duomenys neskelbtini), o ieškovės K. E. G. – (duomenys neskelbtini).

26. Iš Tarnybos 2023 m. spalio 6 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad ieškovė K. E. G. Tarnybos specialistei nurodė, jog, patvirtinus jų bendravimo su vaikais tvarką, vaikai lankytųsi, nakvotų jos namuose, kadangi ieškovės I. O. namuose yra atliekami remonto darbai (e. bylos 2 t., b. l. 62-65).

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog dėl kelionės iš vaikų ir atsakovo gyvenamosios vietos iki jų gyvenamosios vietos, susidaro situacija, kai nustatyto itin trumpo laiko neužtenka normaliam vaikų iš jų tarpusavio bendravimui savaitgaliais. Vertintina, kad kelionė automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (atstumas apie 3 km) negali trukti ieškovių nurodytą laikotarpį (45 minutes į vieną pusę), todėl jų ir vaikų bendravimo laikas kelionės fakto nėra stipriai įtakojamas.

28. Ieškovės atskirajame skunde taip pat teigia, kad bendraujant vos kelias valandas kas antrą šeštadienį ilgalaikėje perspektyvoje akivaizdu, kad pradės silpnėti jų ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšiai, kurie šiuo metu yra itin glaudūs ir artimi.

29. Iš Tarnybos 2023 m. birželio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketų matyti, kad Tarnybos specialistė bendravo su mergaitėmis – mergaitės teigė, kad kiekvieną dieną eina į mokyklą, darželį, o laisvą laiką leidžia su tėčiu arba močiute, kuri gyvena tame pačiame name, trečiame aukšte; kartais svečiuojasi pas giminaičius, pas kuriuos buvo ir šį savaitgalį; mokykloje ir darželyje sekasi puikiai; namų užduočių atlikimui nei tėčio, nei močiutės pagalbos nereikia, nes viską vyresnė mergaitė supranta ir užduotis atlieka pati; mažesnė sesė džiaugėsi, kad rudenį ir ji jau keliaus į pirmą klasę; abi mergaitės teigiamai atsiliepė apie močiutę, pas kurią praleidžia daug laiko, teigė, kad myli ir ją, ir tėtį; patikino, kad niekas jų neskriaudžia. Taip pat Tarnybos specialistė 2023 m. birželio 30 d. bendravo su šeimos atvejo vadybininke, kuri nurodė, kad šeimoje situacija stabili; jokių vaikų nepriežiūros požymių nėra pastebėta, tėvas geranoriškai teikia informaciją specialistams, bendradarbiauja; gaunamos teigiamos charakteristikos iš vaikų ugdymo įstaigų; vaikai visada prižiūrėti, tėtis rūpinasi jų higiena, vaikai viskuo aprūpinti (e. bylos 1 t., b. l. 76-105).

30. Iš Tarnybos 2023 m. spalio 6 d. Vaikų nuomonės išklausymo akto matyti, kad Tarnybos specialistė dar kartą bendravo su mergaitėmis – I. nurodė, kad K. yra močiutės sesuo, I. – močiutė, o K. – teta; mergaitės teigimu, su giminaitėmis dabar bendrauja maždaug kartą per vieną / dvi savaites; dažniausiai K. parašo tėčiui, kad nori su jais susitikti ir tėtis dažniausiai juos išleidžia; dažniausiai su ja bei sese ir broliu susitinka ir laiką leidžia K., o ne močiutė I.; kai mama buvo gyva, jie su giminaičiais susitikdavo, bendraudavo retai, o po mamos mirties, pasak vaiko, susitinka dažniau; paskutinį kartą jos su K. buvo baseine; matytis su giminaičiais jai „kažkaip jau nelabai patinka“, paklausta kodėl, nurodė, kad „K. truputį prisimelavo, kartais vieną sako, kartais – kitą“; abi mergaitės nurodė, kad likti nakvoti pas giminaičius nenori, o susitikti su jais – „normaliai, nes kartais linksma“, tačiau, anot I., ji norėtų, kad susitikimai būtų iš anksto suderinti ir jos neprivalėtų susitikti, jeigu nenorėtų, turėtų kitų planų, būtų pavargusios ir pan. (e. bylos 2 t., b. l. 66-68).

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaikų paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nustatyta ieškovių bendravimo su vaikais tvarka leis išsaugoti jų ryšį su giminaitėmis iš mirusios motinos pusės.

32. Ieškovių atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl atsakovui iškeltos baudžiamosios bylos nevertintinos kaip sudarančios pagrindą laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti intensyvesnį jų ir vaikų bendravimą. Atsakovui nėra apribota tėvo valdžia, Tarnybos pateiktais duomenimis, vaikai yra tinkamai prižiūrimi.

33. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.

34. Apeliacinės instancijos teismas, aukščiau nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ieškovių atskirasis skundas atmestinas bei ginčijama nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovių I. O., K. A. O. ir K. E. G. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.