Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1-54-1-00526-2014-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.2.3.1.2.3; 1.2.3.1.2.6; 2.1.14; 2.4.6.1

2024 m. vasario 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu, dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas K. J. Ž. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. liepos 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. J. Ž. kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš K. J. Ž. priteista 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš K. J. Ž. priteista 17 354,97 Eur (septyniolika tūkstančių tris šimtai penkiasdešimt keturi eurai ir 97 euro centai) turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. E. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš K. J. Ž. priteista 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš K. J. Ž. priteista 3 000 Eur (tris tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš K. J. Ž. priteista 3 000 Eur (tris tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. E. Š. iš K. J. Ž. priteistų lėšų (neturtinės žalos atlyginimo) tvarkytoja uzufrukto teise paskirta E. Š. motina K. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. J. Ž. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę V. Ž., o būtent: jis 2022 m. liepos 24 d. vakare, laikotarpiu nuo 20 val. iki 22 val., tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriaus ir vonios patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sutuoktine V. Ž. metu, atėmęs iš pastarosios rankų metalinį žarsteklį, tyčia sudavė juo tiksliai nenustatytą kiekį kartų V. Ž., kuri nuo smūgių gynėsi dengdamasi galvą rankomis, į galvą, krūtinę, pilvą bei rankas, tuo padarydamas jai: 1) sužalojimus galvoje: 26 (dvidešimt šešias) muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, 12 (dvylika) muštinių žaizdų kaktoje, 2 (dvi) muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke, 2 (dvi) muštines žaizdas dešiniajame skruoste, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, kaktos kairėje, smakro dešinėje, dešinės ausies spenelyje, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine; 2) sužalojimus dešinėje rankoje: 6 (šešias) muštines žaizdas ir 4 (keturias) poodines kraujosruvas dešiniame žaste, 3 (tris) muštines žaizdas ir aplinkinę poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, 16 (šešiolika) muštinių žaizdų ir poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, 9 (devynias) muštines žaizdas, poodines kraujosruvas ir II, III, IV, V delnakaulių skeveldrinius lūžius dešinėje plaštakoje; 3) sužalojimus kairėje rankoje: 2 (dvi) muštines žaizdas su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir 11 (vienuolika) poodinių kraujosruvų kairiame žaste, 25 (dvidešimt penkias) muštines žaizdas, masyvias susiliejančias poodines kraujosruvas, skeveldrinius kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžius kairiame dilbyje, 12 (dvylika) muštinių žaizdų, masyvias susiliejančias poodines kraujosruvas, III, IV-to pirštų pamatinių pirštakaulių ir V-to delnakaulio skeveldrinius lūžius kairėje plaštakoje; 4) sužalojimus kairės krūties išoriniame paviršiuje – 2 (du) odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva; 5) sužalojimus krūtinės priekiniame paviršiuje – 2 (dvi) poodinės kraujosruvos; 6) sužalojimus pilvo srityje – 3 (tris) odos nubrozdinimus su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir l (vieną) poodinę kraujosruvą, dėl ko V. Ž. nuo galvos ir abiejų rankų sumušimo, pasireiškusio dauginėmis muštinėmis žaizdomis ir kraujosruvomis galvoje, abiejų pusių žastuose, dilbiuose, plaštakose, kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio kūnų, dešinės plaštakos II, III, IV, V-to delnakaulių, kairės plaštakos III, IV-to pirštų pamatinių pirštakaulių ir V- to delnakaulio skeveldriniais lūžiais, perivaskulinėmis kraujosruvomis galvos smegenų žievėje ir požievyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu iš dauginių muštinių žaizdų ir trauminiu šoku, įvykio vietoje mirė (surasta mirusi 2022 m. liepos 25 d., 7.30 val.).

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas nuosprendis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji K. J. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti teisingai, o nuteistojo veiksmų vertinti kaip veikimą esant patologinio girtumo situacijai pagrindo nėra.

7. Nuteistojo K. J. Ž. apeliaciniame skunde, taip pat ir jo papildome prašyme prie apeliacinio skundo, akcentuojama tai, kad nustatytus byloje veiksmus galėjo lemti patologinio girtumo būsena, kuriai įtakos turėjo jo vaikystėje persirgtos ligos, patirta sunki galvos trauma bei įtampa šeimoje ir su tuo susijusios psichologinės problemos. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis nagrinėjamo įvykio metu buvo patologinio girtumo būsenos, nenustatyta.

8. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant pašalinti abejones dėl K. J. Ž. pakaltinamumo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi, tenkinant prokurorės pareiškimą, buvo nutarta paskirti tuometiniam įtariamajam K. J. Ž. stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 4, b. l. 59–61). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2023 m. sausio 10 d. – sausio 30 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. J. Ž. veikos padarymo metu konstatuojami organinis asmenybės sutrikimas ir psichikos bei elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. J. Ž. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas paprastas, bet ne patologinis girtumas. Šiuo metu K. J. Ž. konstatuojami (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. J. Ž. nustatyti psichikos sutrikimai išsivystė iki nusikalstamos veikos padarymo. Šio ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad remiantis bylos medžiaga, K. J. Ž. byloje nagrinėjamu laikotarpiu aktyvi psichopatologija (suvokimo sutrikimai, kliedesiai) nekonstatuota, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šią veiką jis galėjo įvykdyti liguistų išgyvenimų įtakoje. Šios veikos padarymą nulėmė organiniam asmenybės sutrikimui būdingi emocinis rigidiškumas (emocinių reakcijų inertiškumas, nepakankamas sugebėjimas pakeisti savo numatytą veiklos programą, kai dėl susidariusių aplinkybių ją pakeisti yra būtina), asmenybės įžeidumas, mąstymo klampumas bei tai, kad įvykio metu K. J. Ž. buvo paprasto alkoholinio apsvaigimo būsenoje, o tai neabejotinai turėjo įtakos ir jo elgesiui – net ir nežymaus apsvaigimo nuo alkoholio pasėkoje iš esmės keičiasi aplinkos suvokimas bei įvertinimas, sunkėja sprendimų paieška, susiaurėja galimų veikimo būdų diapazonas, pervertinamos savo galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis (jie tampa impulsyvūs, betarpiški, agresyvūs), sutrinka gebėjimas rasti tinkamus, nekonfliktinius situacijos sprendimo būdus (t. 4, b. l. 83–88).

9. Tai, kad nuteistasis K. J. Ž. nagrinėjamo įvykio metu nebuvo patologinio girtumo, alkoholinės psichozės ar kitos būsenos, kuri jam būtų trukdžiusi suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, objektyviai nustatyta ir teismo psichiatrės ekspertės Ramunės Drazdauskienės, dalyvavusios pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, taip pat apklaustos ir apeliacinės instancijos teisme, paaiškinimais. Ekspertė R. Drazdauskienė nurodė, kad patologinis girtumas išsivysto staiga, susiaurėja sąmonė, atsiranda psichozės simptomai ir asmens agresyvus elgesys būna nukreiptas į pirmą pasitaikiusį žmogų, būtent tai, kad konfliktai tarp K. J. Ž. ir jo sutuoktinės tęsėsi seniai, kad konfliktas tarp jų įvyko ir prieš nagrinėjamą įvykį, kad abu buvo neblaivūs, rodo apie paprastą girtumą, o šios aplinkybės neatitinka patologinio girtumo kriterijų. Tai, kad K. J. Ž. pats buvo sužalotas sutuoktinės, atėmė iš jos įrankį ir tada smurtavo prieš ją, kad po padarytos nusikalstamos veikos nuėjo pas kaimynę, kuriai pasakė, kad sutuoktinė negyva, rodo, jog po įvykio K. J. Ž. buvo orientuotas (t. 6, b. l. 73). Pabrėžtina ir tai, kad apeliacinio teismo posėdyje ekspertė nurodė, jog įvykio metu užėjęs K. J. Ž. įsiūtis, nesivaldymas ir impulsyvūs veiksmai buvo sąlygoti būtent jo (duomenys neskelbtini). Ekspertės teigimu patologinis girtumas dažniausiai išsivysto nuo nedidelio alkoholio kiekio, todėl aplinkybė, kad K. J. Ž. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (kolegijos pastaba – apeliantas teigia, kad jo girtumas įvykio metu galėjo būti apie 3 promiles; jo 2022m. liepos 25 d., 7.30 val., išpūstame ore nustatytas promilių kiekis – 1,93, taip pat rodo prieš įvykį pakankamai didelį suvartoto alkoholio kiekį (t. 1, b. l. 12, 16–17, 110)) būtent paneigia, o ne patvirtina, jog nusikalstamos veikos įvykdymo metu jis buvo patologinio girtumo būsenoje.

11. Aplinkybę, kad nuteistasis atsiminė tik vieną smūgį, paneigia ir kiti bylos įrodymai: į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės, liudytojos R. M., parodymai ir jos 2022 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo informacija, kad K. J. Ž. jai ir kitam policijos pareigūnui nurodė, jog suduodamas daug kartų žarstekliu į įvairias kūno vietas, nužudė V. Ž., sakė : ,,daužiau, tol, kol numirė“(t. 1, b. l. 16–17, t. 6 b. l. 72–73); liudytojos V. P., vyresniosios tyrėjos, atlikusios nuteistojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, kad K. J. Ž. atsiminė sutuoktinės nužudymo aplinkybes ir jas nurodė laisvanoriškai, nors neįvardijo suduotų smūgių skaičiaus, tačiau nurodė, kad buvo sudavęs ne vieną smūgį, neminėjo, kad neatsimena įvykio aplinkybių dėl girtumo ar kokios nors kitos priežasties (t. 6, b. l. 74–75); K. J. Ž. 2022 m. liepos 25 d. 7.19 val. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu nurodyta informacija, kad ,,užmušė savo žmoną, ,,uždaužydamas kačiarga“ (t. 3, b. l. 104–106); nuteistojo paaiškinimai ekspertams apie savo veiksmus tiriamo įvykio metu bei po jo ir jų motyvus, t. y. kad gavęs su žarstekliu nuo sutuoktinės, baisiausiai įsiuto, atiminėdamas žarsteklį, dar kartą gavo per rankas su juo, todėl kai atėmė, įsiūtis buvo toks didelis, kad dėjo per galvą, į kūną, daužė gulinčią, ,,dabaigė“ – dar kelis sykius sudavė per galvą, kūną; pamena, kaip daužė, suprato, jog smurtavo, pripažino, kad ,,nesusivaldė eilinį kartą“, dėl ko gailisi; atsimena, kaip nuėjo į lovą, atsigulė, užmigo, kad sumušęs nukentėjusiąją netikrino jos pulso ir nežiūrėjo, ar ji gyva, ar ne (t. 4, b. l. 83–88); teismo psichologės ekspertės Audronės Glinskienės paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kad atliekant psichologinį K. J. Ž. įvertinimą, pokalbio metu pastarasis pasakojo, jog buvo labai supykęs bei atsimena pirmuosius smūgius, tačiau nenurodė, jog atsimena tik vienintelį smūgį (t. 6, b. l. 74).

12. Pabrėžtina, kad ryte, 2022 m. liepos 25 d., 7.30 val., nuteistasis buvo sąmoningas ir orientavosi situacijoje – išėjo pasitikti į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus, paaiškino jiems, kad nužudė savo sutuoktinę, galvos mostu parodė, kur ji guli, adekvačiai ir ramiai atsakinėjo į pareigūnų klausimus apie įvykio aplinkybes, nusikaltimo įrankį, klausėsi policijos pareigūnų nurodymų, pūtė alkotesterį (t. 3, b. l. 109–110). Tai, atsižvelgus ir į liudytojos R. J. nurodytas aplinkybes, kad K. J. Ž., atėjęs pas ją 2022 m. liepos 24 d., apie 21-22 val., atrodė išgėręs, o paklaustas kas atsitiko, pranešė apie V. Ž. mirtį, t. y. pasakė, jog „Virga yra negyva“ (t. 5, 180–182), rodo, kad po įvykio K. J. Ž. nebuvo pasimetęs ir taipogi nesudaro pagrindo abejoti nuteistojo psichine būkle. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dėl suvartoto alkoholio kiekio ir stiprumo (pats nurodė, kad prieš įvykį vartojo brendį) gali neatsiminti dalies įvykio aplinkybių, tačiau tai jo atsakomybės dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo nešalina.

13. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek ir papildome prašyme prie apeliacinio skundo, akcentavo, kad sąmonės galėjo netekti po sutuoktinės jam suduoto smūgio per galvą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši versija skundžiamame nuosprendyje yra argumentuotai paneigta. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 99) ir ją atlikusios specialisto J. S. paaiškinimo (t. 6, b. l. 22–23, 71–72) teisme, K. J. Ž. be kitų sužalojimų dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje buvo nustatyta ir kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, kuri kartu su kitais sužalojimais sukėlė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, kaip patvirtino specialistas teisme, nuo tokio galvos sužalojimo K. J. Ž. sąmonės prarasti negalėjo, kadangi asmuo, praradęs sąmonę, nebūtų galėjęs atimti žarsteklio iš jį užpuolusio asmens ir sužaloti šį asmenį. Taigi specialisto išvada bei paaiškinimas, jau aptartų aplinkybių kontekste, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad K. J. Ž. versija dėl sąmonės praradimo nuo jam V. Ž. konflikto metu suduoto smūgio yra paneigta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais bei vertintina išskirtinai kaip nuteistojo siekis sušvelninti savo padėtį.

14. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys ir dėl ekspertizės neišsamumo. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vienas iš įrodymų šaltinių, pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip visuma, t. y. tiek jo įžanginė, tiek tiriamoji dalis bei išvados (BPK 88 straipsnis). Kaip jau buvo pasisakyta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtu ekspertizės aktu bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytų kitų įrodymų pagrindu, teisingai konstatavo, kad šio nusikaltimo padarymo metu K. J. Ž. buvo paprasto, bet ne patologinio girtumo būsenoje, sirgo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl kurių visiškai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės aktas yra išsamus, jo išvados dėl nuteistojo pakaltinamumo ir jo būsenos tiriamo nusikaltimo metu padarytos trijų eksperčių, turinčių ilgamečius ekspertinio darbo stažus bei priklausančių Pirmosios kategorijos teismo ekspertams. Kaip matyti iš ekspertizės akto tiriamosios dalies bei kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta teismo psichiatrė ekspertė R. Drazdauskienė, atliekant ekspertinį tyrimą, buvo vertinti nuteistojo veiksmai iki nusikaltimo padarymo, jo darymo metu ir po jo, tai nurodyta tiriamojoje ekspertizės akto dalyje. K. J. Ž. ekspertizės įstaigoje buvo tiriamas nuo 2023 m. sausio 10 d. iki 2023 m. sausio 30 d. Akte yra įvardinti teismo psichiatrijos ekspertizės metu naudoti ekspertinio tyrimo metodai (gyvenimo bei socialinių duomenų analizė, ligos anamnezė, pusiau struktūrizuotas klinikinis pokalbis psichikos būsenos ir stebėtų psichikos simptomų įvertinimas, derinio su psichologiniais duomenimis analizė, medicininių dokumentų duomenų analizė, visų surinktų duomenų interpretacija sąsajoje su atlikta veika bei psichikos būsena dinamikoje), tirti K. J. Ž. sveiktos medicininių dokumentų duomenys (asmens sveikatos istorijos iš UAB ,,MediCa klinika“, VšĮ Raseinių ligoninės). Ekspertė patvirtino, kad duomenys apie K. J. Ž. 1980 m. autoįvykio metu patirtą galvos traumą jiems buvo pateikti, apie juos tyrimo metu nurodė ir pats nuteistasis, tačiau paaiškino, kad šis sužalojimas, kaip ir nuteistojo papildomai apeliacinės instancijos teismui nurodytas vaikystėje turėtas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai pasireiškia vaikystėje), ekspertizės akte padarytos išvados dėl nuteistojo pakaltinamumo nekeičia. Taigi apeliacinio skundo teiginys dėl stacionarinės psichologinės ekspertizės neišsamumo neatitinka bylos medžiagos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors apeliacinis skundas grindžiamas netinkamai, neišsamiai atlikta ekspertize, apeliantas po teismo psichiatrės ekspertės R. Drazdauskienės apklausos apeliacinės instancijos teismo posėdyje nenurodė siekiantis papildomos ar pakartotinės ekspertizės.

15. Apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo K. J. Ž. psichinės būklės ir jo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę nagrinėjamo įvykio metu, įvertino ne kiekvieną iš paminėtų aplinkybių atskirai, o jų visumą. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad taip pat neturi pagrindo abejoti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusių eksperčių kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis bei pateiktų išvadų teisingumu. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo psichiatrinės ekspertizės aktu, BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o išdėstytų aplinkybių visuma paneigia apelianto skundo argumentus ir patvirtina, jog pastarasis jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei padarė būdamas paprasto, o ne patologinio, girtumo būsenos.

16. Fiziologinis (paprastas) girtumas baudžiamosios atsakomybės už tokioje būsenoje padarytą veiką, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio, nepašalina (BK 19 straipsnio 1 dalis). Tai grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink ir praranda kontrolę savo veiksmams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas pats savo valia, niekieno neverčiamas, piktnaudžiavo alkoholiu ir tai sukėlė tokią jo girtumo būklę, kuriai esant jis nužudė savo sutuoktinę. Todėl, paneigiant nuteistojo argumentus, teisėjų kolegija pastebi, kas suduotų smūgių skaičius, rodo ne patologinį girtumą, o tai, kad K. J. Ž. buvo išgėręs didelį kiekį alkoholio, nesusivaldė ir užmušė savo žmoną, kaip ir pats nurodė, kad ,,mušė, kol pavargo“.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl K. J. Ž. paskirtos bausmės, visgi, dėl jos proporcingumo bei teisingumo taip pat pasisakytina.

18. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. nukentėjusiosios mirtį, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis anksčiau teistas du kartus už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, abu kartus už smurtą prieš nužudytąją V. Ž., tačiau teistumai tiriamo šioje byloje nusikaltimo padarymo metu buvo išnykę (t. 3, b. l. 143–145, 148–152), 2007 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (už tai, kad kirviu sužalojo kitą žmogų) (t. 3, b. l. 143; t. 6, b. l. 61), administracine tvarka baustas vieną kartą (t. 3, b. l. 153– 154), yra senatvės pensininkas, anksčiau dirbo įvairiose bendrovėse (t. 3, b. l. 155– 156). Pirmosios instancijos teismas K. J. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis savo noru pranešė apie jo įvykdytą nusikaltimą, taip padėdamas jį atskleisti (BK 59 straipsnio 2 dalis) bei kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens – V. Ž. elgesys, o būtent pastarosios pavartotas smurtas K. J. Ž. atžvilgiu (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

19. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam K. J. Ž. paskirta mažesnė nei terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų

20. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą (275,45 Eur) išieškoti iš nuteistojo.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nuteistajam gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). K. J. Ž. buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, jo finansinė padėtis nėra gera – nuteistasis neturi turto, yra pensininkas. Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Kęstučio J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinti.