Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-30 · Byla Nr. N-575-2862-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
N-575-2862-11
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-01373-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2862/2011Teisminio proceso Nr. 4-50-3-01373-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimo D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Ž. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad D. Ž. 2010 m. rugsėjo 25 d., apie 10 val., Utenoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį. Susidūrimo metu nežymiai apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotoja apie eismo įvykį policijai nepranešė ir pasišalino. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimu D. Ž. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą skyrė 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad D. Ž. kalta prisipažino. Nurodė, jog be pažeidėjos prisipažinimo, pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, V. K., A. G. ir D. Ž. rašytiniai paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotolentelė, tarnybinis pranešimas ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, jog ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, į tai, kad pažeidėja neteista, dirba, administracine tvarka nebausta.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą. Apeliantės įsitikinimu, bylos medžiaga yra neišsami, neobjektyvi, teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes, nepasisakė dėl jos keliamų abejonių ir teisinių argumentų, neteisingai nurodė, jog ji vienareikšmiškai prisipažino padariusi pažeidimus. Pažymi, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien liudytojo A. G. paaiškinimu, visiškai neatsižvelgė į apeliantės parodymus bei kitas bylai reikšmingas objektyvias faktines aplinkybes. Apeliantė kategoriškai neneigia sukėlusi eismo įvykį, tačiau tvirtina, kad jei automobilių kontaktas ir buvo, ji nieko nepajuto. Taip pat nurodo, kad jos atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ straipsnis, kadangi augina dvi mažametes dukras, be to, rūpinasi sergančiu vyru, todėl jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. Ž. buvo pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apeliantė savo kaltės padarius jai inkriminuojamą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą iš esmės neneigia, tačiau ginčija padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, motyvuodama tuo, kad jokio automobilių kontakto nepajutusi.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad D. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau apeliantei tokią aplinkybę neigiant, teisėjų kolegija neturi galimybės to patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Teisėjų kolegija pastebi, kad naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei policijos pareigūnai, nei, kaip teigiama, tiesiogiai pažeidimą matęs liudytojas A. G., pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusio liudytojo bei policijos pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant D. Ž. nubaudimo klausimą Utenos rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems gali būti žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas, 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. Ž. apeliacinį skundą patenkinti.

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas