Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. J. 2025 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. J. 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) S. A. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – 2025 m. balandžio 12 d., 02.54 val. nustatyta, kad Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) už 2023 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., atitinkamai iki 2024 m. gegužės 2 d. Tuo, Pareiškėja, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo NR. IX-1007 (toliau – ir GPMĮ), 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: pasinaudojo per dideliu metiniu neapmokestinamuoju pajamu dydžiu.

Dėl aptariamo administracinio nusižengimo Pareiškėjai buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda.

II. Skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Pareiškėjos skundas, kuriame prašoma panaikinti Nutarimą arba sumažinti jai paskirtą baudą.

Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjos deklaravimo pareiga jau buvo iš dalies įvykdyta – FR0001 forma, t. y. dėl šeimos turto deklaraciją pateikė jos vyras, kaip tai įprasta jų šeimoje, todėl jai atrodė, kad visos pareigos buvo įvykdytos bendrai. Apie tai, kad privalo pateikti ir asmeninę deklaraciją, nežinojo. Jos vyras teikia šeimos turto deklaraciją kasmet, nuo 2006 metų.

Ji yra (duomenys neskelbtini), negaunanti papildomų pajamų, jos vienintelis pajamų šaltinis yra darbas (duomenys neskelbtini), todėl niekada nevykdė individualios ar kitos papildomos veiklos, kuri pareikalautų aktyvesnio mokesčių deklaravimo. Su sudėtingesne deklaravimo tvarka nėra susidūrusi. Nedarė to piktybiškai – priešingai, dėl to net prarado galimybę atgauti pinigus – už 2022 metus. Jai priklausė mokesčių permoka, kurią Valstybinė mokesčių inspekcija buvo paskyrusi grąžinti, tačiau jos taip ir neatgavo, nes nebuvo pateikta deklaracija. Jei būtų žinojusi apie prievolę, būtų tai padariusi bent jau dėl savo pačios finansinės naudos. Tai akivaizdžiai rodo, kad jokių ketinimų slėpti informaciją ar išvengti pareigų neturėjo. Tai pirmas toks atvejis – iki šiol neturėjo jokių nusižengimų ar baudų, visada stengiasi būti atsakinga pilietė. Ši klaida įvyko iš nežinojimo, o ne aplaidumo ar piktybiškumo.

Bauda – neproporcingai didelė, ženkliai viršija net kai kurių pavojingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sankcijas. Jos atvejis buvo formalus vėlavimas pateikti deklaraciją, nesukėlęs jokios realios žalos valstybei ar visuomenei. Nuoširdžiai gailisi ir yra pasirengusi mokėti, jei reikės. Pripažįsta klaidą, atsiprašo ir įsipareigoja ateityje laikytis visų deklaravimo terminų. Yra pasirengusi sumokėti pagrįstą ir proporcingą baudos dalį, jei nebus galimybės atleisti visiškai.

III. Atsiliepimo argumentai

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Pateiktame atsiliepime nurodoma, kad ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimus, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. Įstatymų leidėjas turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimus, deklaracijų ar kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.

Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo mokesčio administratoriui pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Pagal GPMĮ 27 straipsnio 3 dalies nuostatas gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo. Remiantis EDS duomenimis, Metinė pajamų deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) už 2023 m. mokestinį laikotarpį pateikta 2025 m. liepos 24 d., t. y. pavėluotai, praleidus įstatymo numatytą terminą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Nustatyta, kad Pareiškėja, pagal ANK 187 straipsnio 1 dalyje bausta ne pirmą kartą – šį administracinį nusižengimą padarė būdama 2024 m. kovo 20 d. bausta pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį. 2024 m. kovo 20 d. Pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas ir skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Remiantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, Pareiškėja administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodoma, jog kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda, tačiau Pareiškėjai skirta nuobauda yra mažesnė, nei to reikalauja ANK 34 straipsnis, taigi skirta piniginė nuobauda laikytina tinkama ir proporcinga.

IV. Teismo išvados

S. A. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tuomet, kai padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimas; 2) turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotas pateikimas mokesčių administratoriui ar nepateikimas; 3) neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis – formali, todėl vien deklaracijos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai nuobauda – 100 Eur bauda, buvo paskirta už tai, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) už 2023 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., atitinkamai iki 2024 m. gegužės 2 d.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad už minėtos Metinės pajamų deklaracijos nepateikimą Pareiškėja nubausta teisėtai ir pagrįstai.

Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1, 4 bei 5 punktuose numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais bei laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

Minėto teisės akto 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad Pareiškėja pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą 2024 metų gegužės mėnesį buvo saistoma pareigos mokesčių administratoriui pateikti Metinę pajamų deklaraciją už 2023 metus, nekilo. Šios aplinkybės Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde neginčijo ir pati Pareiškėja. Minėta aplinkybė taip pat buvo patvirtina ir Institucijos pateikta rašytine bylos medžiaga – 2024 m. gegužės 8 d. priminimu dėl būtinybės pateikti nurodytą deklaraciją. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patraukta Pareiškėja, nesutikdama su Institucijos Nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde apeliavo į tai, jog „<...> jos šeimos turto deklaraciją pateikė sutuoktinis<...> apie tai, kad privalo pateikti ir asmeninę deklaraciją, nežinojo. <...> Jei būtų žinojusi apie prievolę, būtų tai padariusi <...> Tai pirmas toks atvejis – iki šiol neturėjo jokių nusižengimų ar baudų.“

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus Pareiškėjos pateiktus argumentus, juos išanalizavęs Institucijos atstovo atsiliepime pateiktos pozicijos kontekste, taip pat sugretinęs su administracinio nusižengimo bylos turiniu, su pirmiau minėtais Pareiškėjos nurodytais argumentais neturi pagrindo sutikti ir juos vertina išimtinai kaip pastarosios gynybinę poziciją.

Nagrinėjamu atveju, priešingas nei administracinėn atsakomybėn patrauktos Pareiškėjos nurodyti argumentai, byloje pateikti Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus užfiksuoti duomenys, kuriuose nurodoma, kad Pareiškėja, pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, o būtent – Metinės pajamų deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) nepateikimas už 2022 m. – bausta jau ne pirmą kartą. Kitaip tariant, 2024 m. kovo 20 d. Pareiškėjos atžvilgiu taip pat buvo priimtas nutarimas kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl identiško administracinio nusižengimo, tačiau tą kartą pastarajai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, todėl pastarosios argumentas „nežinojau <...> tai pirmas toks atvejis – iki šiol neturėjo jokių nusižengimų“ laikomas nepagrįstu, taigi atmestinas.

Taip pat atmestinas ir kitas Pareiškėjos skunde nurodomas argumentas, kad „<...>jos atvejis buvo formalus vėlavimas pateikti deklaraciją, nesukėlęs jokios realios žalos valstybei ar visuomenei.“

Šiuo atveju kartotinai pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis – formali, todėl vien deklaracijos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.

Apibendrinus pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad Institucija teisėtai ir pagrįstai Pareiškėjos veiksmuose konstatavo ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pareiškėjai, kaip mokesčių mokėtojai tenkančios pareigos teikti deklaraciją už 2023 mokestinius metus tinkamai neįvykdė, o vien tai, kad ji galimai pati nepasirūpino pateikti deklaracijos, nepaneigia jai privalomų atlikti veiksmų neatlikimo fakto.

Taigi, teismas sprendžia, kad Pareiškėjos veiksmai aptariamu atveju kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Pareiškėja nesutinka su Institucijos paskirta nuobauda, kuri yra per griežta bei neproporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato įspėjimą arba baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.

Teismo vertinimu Institucija tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį.

Pažymėtina, kad Pareiškėjai skiriant sankcijoje numatytą baudą buvo atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta atsakomybės lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta atsakomybė sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos nustatyta, kad Pareiškėja už analogišką administracinį nusižengimą buvo bausta 2024 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir už šio nusižengimo padarymą jai buvo skirta nuobauda – įspėjimas. Teismo vertinimu, šio administracinio nusižengimo vertinimo kontekste, minėta aplinkybė neigiamai charakterizuoja Pareiškėją ir leidžia teismui daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo skyrimas nepasiekė ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo tikslo – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Teismas konstatuoja, kad už pasikartojantį analogiško pobūdžio nusižengimą skirti įspėjimą būtų netikslinga ir neproporcinga, tai formuotų Pareiškėjai nebaudžiamumo nuostatą, todėl Institucija pagrįstai pastarajai paskyrė baudą.

Kita vertus, Pareiškėjai skirta nuobauda yra mažesnė, nei to reikalauja ANK 34 straipsnio nuostatos, taigi skirta piniginė nuobauda laikytina pagrįsta, tinkama ir proporcinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių Pareiškėjos kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai individualizavo ir paskyrė jai tinkamą nuobaudą, todėl Pareiškėjos skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos S. A. skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės G. J. 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.