Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-450-1139/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-11
Bylos Nr.
1-450-1139/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23306-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Rimkuvienė
Kaltinamasis
L. G.
Nukentėjusysis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-450-1139/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23306-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12;1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 1.1.9.7 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 11 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Abramavičiūtei,dalyvaujant prokurorėms Aidai Pogojienei ir Vijoletai Meškauskienei,kaltinamajam L. G.,nukentėjusiajam G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, anksčiau neteistas, tačiau 2021 m. sausio 21 d. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. G. 2023 m. birželio 24 d. 2023 m. birželio 24 d. dėl menkavertės priežasties - iš savo motinos O. L. išgirdęs, kad ji ką tik sukonfliktavo su G. S., kuris ją įžeidė, apie 21 val. 35 min. atėjęs į A. G. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., kur lauko virtuvėje G. S. su sodybos šeimininku ir kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgių G. S. į kairįjį skruostą, padarydamas jam nosikaulių ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžius, kairiojo skruosto poodinę kraujosruvą, kas dėl veido kaulų lūžių nukentėjusiajam G. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. kaltę pripažino ir parodė, kad smūgius sudavė rankomis. Daugiau jokių veiksmų neatliko. Buvo vakaras, tikslesnio laiko nežino, gali būti kaltinime nurodytu laiku. G. kažką pasakė, dėl žodžių per greitai užsiliepsnojo ir sudavė tuos smūgius. Kartu buvo patėvis V. U. Jis smūgius sudavė rankomis, kojomis tikrai nespyrė. Kumščiu sudavė du kartus, abu kartus į veidą. Įvykio metu buvo blaivus. Trenkė į skirtingas veido puses, iš pradžių su vienu kumščiu, o paskui su kitu. Trenkė abiem rankomis, gal ir galėjo būti, kad abu kartus trenkė į tą pačią veido pusę.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Nukentėjusysis G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad birželio 24 d., po Joninių su kaimynu A. G. gėrė alų. Buvo vakaras, apie 21-21:30 val. atėjo L. mama, ji kartu išėjo su G. P. Po kurio laiko atėjo L. su savo patėviu V. Nieko nesakęs sudavė vieną smūgį iš kojos, tada iš rankos, tada vėl iš kojos ir vėl iš rankos. Pirmas smūgis buvo iš kojos. Iš kojos pataikė į kairiąją veido pusę. Paskui iš rankos sudavė į tą pačią veido pusę. Paskui dar iš kojos ir iš rankos. Visus smūgius sudavė į tą pačią veido pusę. Iš viso sudavė du smūgius iš kojos ir du iš rankos. Kai sudavė pirmąjį smūgį, jis sėdėjo prie stalo. Kaltinamasis atėjo iš kairės pusės ir spyrė. Spyrė šonu, todėl ir kliuvo į tą veido pusę. Suprato, kad spyrė, nes buvo didelis smūgis, iš rankos taip nebūtų, tačiau nematė, iš ko jam sudavė pirmąjį smūgį, bet juto, kad iš kojos. Kai sudavė antrąjį smūgį, jau buvo susiėmęs, pajuto, kad sudavė iš rankos. Tarp pirmojo ir antrojo smūgio praėjo kelios sekundės. Trečias smūgis irgi buvo taip pat. Tarp smūgių praėjo mažas laiko tarpas. Stipriausi smūgiai buvo iš kojos. Kaltinamajam nieko nesakė, nežino, kodėl jis taip pasielgė. Kaimynas A. G. įvykio nematė, nes yra aklas. Kartu buvo jo sugyventinė A. R., ji matė įvykį. Nežino, kodėl kaltinamasis neigia, kad sudavė smūgius iš kojos, nes jis pajuto didelį smūgį, o iš rankos taip nebūtų. Dėl smūgio stiprumo mano, kad jam sudavė su koja. Kai sudavė kumščiu, smūgis buvo kitoks. Kai jam įspyrė, pradėjo bėgti kraujas, prabraukė ir pamatė, kad yra L. ir V. Tuo metu V. stovėjo šalia durų. Jam spyrė ne V. Dar sugyventinė matė, kad jam spyrė L. Kai pamatė L., jis jam nieko nesakė, jokio pokalbio nebuvo. Taip pat nurodė, kad nors įpūtė 1,74 prom., gerai prisimena įvykio aplinkybes. Negali būti, kad smūgiai buvo tik du, kaip sako kaltinamasis. Iš viso pajuto du smūgius iš kojos ir du iš rankos. Mano, kad smūgiai buvo iš kojos, bet smūgių nematė. Po įvykio liko truputį kreiva nosis, nes buvo lūžusi nosis ir akiduobė.

4. Liudytoja A. R. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad šventė Jonines. Pirmiausia sugyventinis nuėjo pas kaimyną A. G., o paskui nuėjo ir ji. Kaimynas yra aklas. Sėdėjo ji, jos sugyventinis ir A. G. Dar buvo atėjęs G. P. Sėdėjo, šventė Jonines ir po kiek laiko atėjo L. mama. Po to su ja išėjo G. P. Praėjus 10-15 min. prisistatė L. su savo patėviu V. Nieko nesakęs, sugyventiniui G. iš kojos spyrė į kairiąją veido pusę, o paskui į kairę pusę davė iš „kuloko“. Jis apsipylė krauju. Po to L. dar spyrė iš kojos ir daužė iš „kuloko“. Ji išbėgo į lauką kviesti policiją. Jis dar norėjo gintis, ji sakė: „ateik, ateik, aš jau skambinu policijai“. Atvažiavo policija, sugyventinis G. buvo visas kruvinas. Policija jį apžiūrėjo, iškvietė greitąją ir išvažiavo į Mažeikių ligoninę. Kai sudavė pirmą smūgį su koja, sugyventinis sėdėjo ant kėdės prie stalo. L. įėjo pro duris ir spyrė. Ji matė, kaip spyrė, bet tiksliai negali pasakyti, su kuria koja spyrė. Jis sudavė iš kojos, iš „kuloko“ ir po to vėl iš kojos ir iš „kuloko“. V. sugyventiniui nieko nedarė. Kai sudavė paskutinius smūgius, išėjo į lauką kviesti policijos. Smūgius pataikė į kairę veido pusę. Į kitas kūno vietas netrenkė, kliuvo į veidą ir į nosį. Buvo sulaužyta nosis ir akiduobė. L. buvo labai įsiutęs. Ji pati įvykio metu buvo vartojusi alkoholio. Policijos patikrinimo metu buvo nustatytas 1,56 prom. neblaivumas, bet viską suvokė.

5. Liudytojas V. U. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tai buvo per Jonines – birželio 24 d. vakare. Kai parėjo jo sugyventinė iš kaimyno, sakė, kad nukentėjusysis ją iškoliojo, iškeikė. Iš stadiono parėjo L. ir išgirdo pokalbį, supyko ir sako: „aš einu pakalbėti, kas čia darosi, kokią teisę jis turi mano mamą kurva išvadinti“. Jis sako: „palauk, einame kartu, kad nebūtų kokių nesąmonių“, nes nežinojo, kiek ten yra žmonių. Kai nuėjo, L. nukentėjusiam sako: „labas vakaras, kokią tu teisę turi mano mamą paleistuve vadinti“. Jis čiupo L. už rankos ar už krūtinės ir sako: „ko tu čia snargly aiškini“ ir stojosi, kaip norėtų daužti. L. vieną kartą su ranka uždaužė nukentėjusiam į veido sritį. Tada puolė nukentėjusio žmona, jis ją paėmė, kad neuždaužtų. Matė, kad L. dar vieną kartą su ranka uždaužė nukentėjusiajam ir daugiau nieko nematė. Kai jie susistumdė, ta moteris puolė ant L., todėl jis patraukė ją į šoną, kad grumtynių metu neįdaužtų. Ji išbėgo į lauką ir pradėjo kviesti policiją. L. sakė: „einame, čia bus blogai“ ir išėjo. Jis matė du smūgius į veidą. Abu smūgius nukentėjusiajam sudavė su ranka. Po pirmojo smūgio ta moteris bėgo ant L., jis ją paėmė, pastūmė į šoną ir laikė. Ne visą laiką matė L. ir nukentėjusįjį, nes daugiausia buvo nusisukęs nugara nuo L. ir nukentėjusiojo. Tikrai galėjo nematyti visų smūgių. Tarp pirmo ir antro smūgio praėjo apie 15 sekundžių. Tikrai nematė, ar smūgiai buvo suduoti ne su rankomis, bet negalėjo įdaužti, nes nėra kaip – su koja įspirti neįmanoma. Matė pirmąjį smūgį su ranka, tada atsistojo moteris, jis paėmė moterį ir atsisukęs pamatė, kad L. sudavė antrą smūgį. Po kelių sekundžių ta moteris išslydo ir išbėgo į lauką. Nukentėjusysis buvo prieš duris, prie jo galėjo prieiti be jokių kliūčių. L. smūgiavo dešine ranka. Jis stovėjo už nugaros, matė tik smūgį ranka ir, kad kliuvo į galvą. L. stovėjo tarpe tarp stalo ir nukentėjusiojo, todėl nebuvo galimybės užsimoti ir įspirti.

6. Liudytoja O. L. bylos nagrinėjimo teisminio posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus ir paaiškino, kad sūnus parėjo iš kaimyno G. ir sako, kad L. čiupo už maikutės, jis gynėsi – atitraukė rankas ir „porą-trejetą bankių suleido“ į veido sritį. Jis sakė, kad trenkė iš krumplių – kumščio, prakirto lūpą ar nosį, nes išeinant matėsi kraujas. Kai nuėjo, jie buvo keli, L. pasisveikino ir pasakė: „kokią teisę turi mano mamą įžeidinėti“. Jis čiupo L., o kai gynėsi ir susimušė. L. sužalotas nebuvo, jį tik tempėsi prie savęs. Net nebūtų pasakiusi, kad L. jam praskėlė, nes buvo su balta maikute, baltomis kelnėmis ir įsispiriamais kroksais. Mano, jeigu būtų spyręs, būtų kruvinos kelnės. Jai sūnus sakė, kad sudavė 2-3 smūgius į veido sritį, prakirto nosį ar lūpą, nes matė kraują. Ant L. kraujo nebuvo, net nebūtį patikėjusi, kol vaikas nebūtų pasakęs, kad „suleido bankes“. Su kaimynu G. diskutavo ir iš stadiono pažaidęs su kamuoliu parėjo L., klausė, apie ką taip garsiai diskutuoja. Ji sakė, G., tada sūnus ir sako: „aš nueisiu pakalbėti“. Iš pradžių L. sakau: „neik, nereikia“. Jis sako: „jeigu kiekvienas pradės tave įžeidinėti, kas čia bebus“. Jis neturėjo ketinimų primušti. Mano, jeigu būtų turėjęs tokių ketinimų, būtų užsidėjęs kedus. Pirmas iš kiemo išėjo L., o jam iš paskos sugyventinis.

7. Kaltinamojo L. G. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagrindžia ir rašytiniai byloje esantys įrodymai:

7.1. 2023 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. birželio 24 d., apie 21 val. 35 min., Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, L. G. sudavė ne mažiau keturių smūgių rankų kumščiais ir ne mažiau dviejų kartų koja spyrė neblaiviam G. S. (1,62 promilių neblaivumas) į veido sritį, tokiais veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio G. S. kreipėsi į Mažeikių regioninę ligoninę, kurioje jam diagnozuotas nosies kaulo lūžis, akiduobės kaulo lūžis ir kiti galvos srities sužalojimai, jis išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 1-4);

7.2. 2023 m. birželio 24 d. informaciniame pranešime nurodyta, kad prieš minutę kaimyno kieme, pavėsinėje, atėjęs pažįstamas V. U. (nustatyta, kad V. U.) sumušė pranešėjos A. R. vyrą, mušė rankomis, smaugė pranešėją, pažįstamas pasišalino, GMP atsisakė, pareigūnų lauks kieme. 2023 m. birželio 25 d. 01:30 val. gautas Mažeikių ligoninės slaugytojos pranešimas, kad GMP ekipažas pristatė neblaivų G. S., gimusį (duomenys neskelbtini)., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., kuris dėl kairės akies ir akiduobės sužalojimo, nosies kaulo lūžimo, akiduobės kaulo lūžimo ir kitų galvos sričių sužalojimų išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 11);

7.3. 2023 m. birželio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje, esančioje Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto mūrinis namas su medine palėpe. Šalia namo yra medinė lauko virtuvėlė su mediniu priestatu. Medinė virtuvėlė yra vieno aukšto, su dviem langais, medinėmis durimis, kurios yra atidarytos. Virtuvėlės grindys yra betonuotos, ant betono matyti raudonos spalvos dėmės. Kairėje pusėje stovi žalios spalvos medinis suoliukas, šalia suoliuko matyti žalios spalvos sofa - lova, ant sofos matyti raudonos spalvos čiužinys, kartoninė dėžė, kiti įvairūs daiktai. Už sofos matosi langas, ant kurio užkabintos raudonos spalvos užuolaidos. Medinės lauko virtuvėles viduryje matyti žalios spalvos stalas, ant kurio yra padėtas cigarečių pakelis, du žiebtuvėliai, puodelis, kiti įvairus daiktai. Po stalu matyti įvairūs daiktai, tarp kurių yra tuščias plastikinis alaus butelis. Už staliuko matyti balta medinė spintelė, ant kurios yra padėtos įvairios dėžės, virš spintelės matosi padžiauti rūbai. Šalia baltos medinės spintelės matyti rudos spalvos spintelė, ant kurios yra padėti įvairūs daiktai, virš šios spintelės matosi lentyna, ant kurios yra sudėtos įvairios dėžės. Dešinėje pusėje nuo rudos spalvos spintelės matosi trys rudos spalvos spintos ir viena baltos spalvos spintelė, ant kurios matosi įvairūs daiktai, ant rudos spalvos spintų lentynų matosi įvairūs namų apyvokos daiktai. Šalia rudos spalvos spintų ant žemės matosi įvairūs namų apyvokos daiktai. Šalia taip pat matyti medinė kėdė, ant kurios yra įvairūs namų apyvokos daiktai. Daugiau įvykiui reikšmingų pėdsakų nepastebėta, nieko neišimta (1 t., b. l. 12-19);

7.4. 2023 m. birželio 24 d., 22 val. 16 min., prietaisu „Alcotest 6810“ nukentėjusiajam G. S. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 20);

7.5. 2023 m. liepos 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas PSS-20230624-221422UTC+0300. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad įrašo trukmė 24.20 minučių, policijos pareigūnai vyksta į įvykio vietą. Atvykusius policijos pareigūnus pasitinka pranešėja A. R., kuri pareigūnams ranka rodo į pastato (vasarinės) vidų, kur vyko konfliktas, sakydama „čia vyrą sumušo“, rodo savo ranką ties alkūne, sakydama „čia rankas nugrūdo, ėmė už gerklės“. Policijos pareigūnams A. R. pasakoja, kad pas kaimyną A. G. atėjo atšvęsti Jonų, atėjus jau buvo G. P. Paskui atėjo U. žmona, kuri G. P. liepė eiti taikytis su S. S. išsivedus G. P. (byloje nustatyta, kad G. P. išsivedė O. L.), praėjus maždaug 5 minutėms, puolė jos (O. L.) sugyventinis ir posūnis L. Rodo, kad suėmė ją už gerklės, sako, kad jos sugyventinį mušė rankomis ir kojomis. Paklausus, kur vyko konfliktas, nurodo, kad vasarinės viduje „dėjo iš kojos“. Toliau vaizdo įraše matyti, kad atliekama nukentėjusiojo apžiūra, fotografuojami padaryti kūno sužalojimai, fotografuojama įvykio vieta, nustatinėjami girtumai. Pranešėja ranka demonstruoja, kaip buvo smaugiama, fotografuojami padaryti kūno sužalojimai. Nurodo (rodo ranka), kad ji buvo nuversta vasarinės patalpoje. Patyrė alkūnės sužalojimus, t. y. nubrozdinimus, jautė fizinį skausmą. Pasakodama A. R. nurodo, kad pas kaimyną atėjo apie 16.00 val., atėjus jau buvo G. P., V. G., visi vartojo alkoholį. Apie 21.00 val. atėjo O., kuri kvietė G. P. eiti kartu su ja, norėjo jį sutaikyti su sugyventine S. R. O. papriekaištavo G. S., ko jis čia atėjęs, nes bandė užstoti G. P. G. P. išėjo kartu su O. Nepraėjus nė penkioms minutėms atėjo O. sūnus L. ir O. sugyventinis V. Iš A. R. žodžių „pradėjo mano vyrui iš kuloko, iš kojos, nieko nesakė, grynai nieko ir puolė trenkti (rodo ranka), atpuolė čia tik trenkti mano vyrui, aš užstot savo vyrą, man tik iš tos rankos (rodo kaip), aš nuvirtau ir paskui man (ranka suima sau už kaklo)“. Policijos pareigūnams A. R. nurodo, kad ją mušė V., o L. mušė jos vyrą „spyrė iš kojos ir kuloko trenkė“, „spyrė iš kojos 2-3 kartus, iš kuloko 4 kartus dėjo į akį“. Atidarius vaizdo įrašą PSS-20230624-225717UTC+0300, kurio trukmė 16.47 minutės, jame matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta pas O. (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai - O. L.). Gyvenamojo namo kieme (terasoje) matyti sėdintys dar trys asmenys (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai - G. P., S. R. ir V. U.). Paklausus O. L., ar tarp jų ir kaimynų buvo konfliktas, pastaroji nurodo, kad buvo, tačiau dėl ko jis įvyko rišliai nesugebėjo paaiškinti, neigė buvusi pas kaimyną. O. L. sugyventinis V. U. patvirtino, kad buvo nuėjęs pas kaimyną, apsibarė, tačiau nieko nedarė, norėjo mušti tą, kuris daug kalbėjo, teigė, kad pas kaimyną buvo nuėjęs kartu su O. sūnumi L. (1 t., b. l. 68-70);

7.6. 2023 m. birželio 24 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad G. S. sutiko būti apžiūrėtas. Apžiūra vykdoma adresu Mažeikių r., (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pastebima, kad G. S. yra apie 180 centimetrų ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpų tamsios spalvos plaukų. Asmens apžiūros metu G. S. dėvi juodos spalvos šlepetes, pilkos spalvos sportines kelnes ir mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės. Ant G. S. abiejų rankų matosi raudonos spalvos dėmės. Ant G. S. veido pastebimi šie sužalojimai: akies patinimas, kraujosruva prie akies ir lūpų patinimas (1 t., b. l. 57-63);

7.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G977/2023(04) nurodyta, kad G. S. padaryti sužalojimai: nosikaulių ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžiai, kairiojo skruosto poodinė kraujosruva. Akies sužalojimas nepatikslintas, tiriamasis atsisakė tolimesnio gydymo, todėl kairės akies sužalojimas nekvalifikuojamas. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 76);

7.8. 2023 m. rugpjūčio 21 d. akistatos tarp nukentėjusiojo G. S. ir įtariamojo L. G. metu nukentėjusysis teigė, kad įtariamasis jam du kartus spyrė į veidą kairėje, į akį, ir sudavė vieną smūgį ranka, nežino, ar kumščiu, ar delnu, į tą pačią vietą. Įtariamasis neigė spyręs koja, teigė, kad sudavė du smūgius kumščiu, nes nukentėjusysis jį laikė suėmęs už kairiojo žasto ir spaudė, tada išsilaisvinęs jam smūgiavo. Nukentėjusysis paneigė šiuos parodymus, parodė, kad jokio pokalbio su įtariamuoju nebuvo, nes jis iškart jam spyrė, už rankos jo nesuėmė ir nelaikė (1 t., b. l. 131-134);

7.9. 2023 m. rugpjūčio 21 d. akistatos tarp liudytojos A. R. ir įtariamojo L. G. metu liudytoja parodė, kad įtariamasis du kartus spyrė jos sugyventiniui nukentėjusiajam G. K. į veido kairę pusę ir du kartus kumščiu smūgiavo į tą pačią veido pusę, kai atėjo įtariamasis, tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio pokalbio, jis iškart spyrė nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusysis nebuvo įtariamojo suėmęs už rankos. Įtariamasis parodė, kad jis nespyrė nukentėjusiajam į veidą, tik sudavė kumščiu du smūgius į veidą (1 t., b. l. 137-138);

2. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

3. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad L. G. tyčia kumščiu sudavė G. S. ne mažiau keturių smūgių į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nosikaulių ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžius, kairiojo skruosto poodinę kraujosruvą, kas dėl veido kaulų lūžių nukentėjusiajam G. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

4. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie iš esmės patvirtina, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį. Taip pat kitais byloje esančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: nukentėjusiojo G. S. parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita rašytine medžiaga. Nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus ir laikytini L. G. kaltės įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad L. G. nukentėjusiajam, be kita ko, spyrė ne mažiau dviejų kartų į kairįjį skruostą. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė aplinkybę, kad kaltinamasis L. G. spyrė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų kartų į kairįjį skruostą, pašalinti iš kaltinimo, nes ji nepasitvirtino ir prašė palikti kaltinime, kad kaltinamasis kumščiu smūgiavo ne mažiau keturių kartų nukentėjusiajam į kairįjį skruostą padarydamas jam nosikaulių ir kairės akiduobės apatinės sienelės lūžius, kairiojo skruosto poodinę kraujosruvą, kas dėl veido kaulų lūžių nukentėjusiajam G. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6. Kadangi ši aplinkybė nepasitvirtino, todėl ji šalintina iš kaltinamojo akto. Kaltinamasis nuo pat pradžių neigė, kad nukentėjusiajam, spyrė su koja. Iš kitų teisminio bylos nagrinėjimo metu dalyvavusių asmenų paaiškinimų nėra vienareikšmiškai ir neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis iš tiesų nukentėjusiajam spyrė kojomis ne mažiau dviejų kartų į kairįjį skruostą. Jų duoti paaiškinimai prieštarauja vienas kitam, įvykio metu visi buvo neblaivūs, kas galėjo turėti įtakos tiksliai prisiminti visas įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų, bei į tai, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, tačiau šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo niekaip nekeičia nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto ir veikos kvalifikavimo.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

7. Byloje buvo gautas nukentėjusiojo ir kaltinamojo pareiškimas dėl susitaikymo, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, jam atlygino padarytą žalą ir su nukentėjusiuoju susitaikė. G. S. raštu pareiškime patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju, pretenzijų neturi bei patvirtino, kad L. G. atlygino padarytą žalą, todėl civilinio ieškinio atsisako. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

8. BK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. L. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino esmines kaltinimo aplinkybes, pripažino smurtavę prieš nukentėjusįjį ir jam sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo bei su juo susitaikė bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 59 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. G. padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir jis atitinka BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas: jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą, taip pat visiškai atlygino Ligonių kasoms padarytą žalą, nukentėjusiojo G. S. atsiprašė ir su juo susitaikė.

10. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. G. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, jo baustumas administracine tvarka išnykęs (t. 1, b. l. 106-108), Lietuvos Respublikoje neteistas, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 104-105), 2017 m. lapkričio 9 d. dar būdamas nepilnametis buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, nustatyta diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai; lankė psichologo konsultacijas, tačiau nuo to laiko daugiau duomenų apie tai, kad jis būtų įtrauktas į psichiatrinio ar priklausomybių gydymo reikalingų asmenų sąrašus nėra. L. G. padaryta veika laikytina atsitiktine, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalis).

11. Išaiškintina L. G., jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

12. BK 67 straipsnyje numatyta, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, padedančios įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, numatyta BK 71 straipsnyje. Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

13. Prokurorė prašė kaltinamajam paskirtina minimali 10 MGL (500 eurų) dydžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, kitokių duomenų apie jo turtinę padėtį ar išlaikomus asmenis nėra, tačiau kaltinamasis yra jauno amžiaus ir turi galimybes dirbti, anksčiau jau yra dirbęs ir turi darbinės patirties, todėl, teismo vertinimu, kaltinamasis turi galimybes įvykdyti tokią baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis teismo posėdžio metu neprašė šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti, taip pat byloje nėra pateikta dokumentų apie jo prastą turtinę padėtį, turimus įsipareigojimus ar išlaikomus asmenis, todėl esant visiems šiems motyvams, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

14. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

15. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis).

16. Nukentėjusysis G. S. pateikė civilį ieškinį dėl 60 eurų turtinės žalos už medikamentus ir 940 eurų neturtinės žalos, viso 1000 eurų atlyginimo (1 t., b. l. 39). Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 80,25 eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 80-84); šią sumą kaltinamasis sumokėjo 2023 m. lapkričio 20 d. ir teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

17. BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis L. G. atlygino nukentėjusiajam ir Ligonių kasoms padarytą žalą, todėl procesas byloje dėl pateiktų civilinių ieškinių nutrauktinas.

18. Kaltinamajam 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 141-144). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukiama, paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67 ir 71 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Civilinį procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo G. S. pateiktų civilinių ieškinių nutraukti.

Išaiškinti L. G., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Ilona Rimkuvienė