- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- T-229-1189/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. B. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini)kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-273 nutarta taikyti nuteistajam R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 5 mėnesių 21 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. sausio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis šiuo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
R. B. išteisintas Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu nuteistas, panaikinant Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis: pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 1993 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, į 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas Ispanijos Karalystėje nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. liepos 17 d. – galutinė bausmė 7 metai 1aisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 25 d.
Anksčiau teistas.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė teismui pateiktu atsiliepimu prašo netvirtinti Komisijos pateiktu nutarimo. Prokurorė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad tam tikrais R. B. asmenybės pokyčiais neabejojama, tačiau įvertinus ir kitus byloje esančius duomenis, jų nepakanka spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.
Komisijos nutarimą taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis R. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko pusė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta, šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo R. B. atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; nepakankami problemų identifikavimo būdai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai), kurie turi reikšmės vertinant nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti ir nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, o būtent tai, jog formaliai yra patvirtinta gyvenamoji vieta; aukšta motyvacija darbinei veiklai, turi įvairios, oficialios darbinės patirties; problemų su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu nebuvimas; pozityvūs bei palaikantys ryšiai su artimaisiais; stebima aukšta asmens motyvacija pokyčiams, tačiau šie nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai veiksniai egzistavo ir darant nusikaltimą, tačiau niekaip jo nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apsauginiu veiksniu negali būti laikoma problemų su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu nebuvimas, nes tokių medžiagų vartojimas yra griežtai draudžiamas įstatymo, o tai, jog nuteistasis neturi su tuo susijusių problemų niekaip išskirtinai teigiamai jo necharakterizuoja. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog nuteistojo R. B. elgesio pokytis visos laisvės atėmimo bausmės metu nebuvo nuoseklus ir disciplinuotas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. sausio 10 d., buvo vertinamas kaip vidutinis, o tuo tarpu po 2022 m. birželio 17 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta kaip žema, nuteistasis 2022 m. rugsėjo 23 d. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos (Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. RV-22-11669), ir nors paskirta nuobauda panaikinta anksčiau laiko, ir nuteistasis viso bausmės atlikimo metu skatintas aštuonis kartus, tačiau įvertinus tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta tik 2022 m., po kurios nuteistasis padarė pažeidimą, toks pozityvus nuteistojo elgesio pokytis dar negali būti vertinamas kaip itin išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kuri leistų teismui daryti vienareikšmišką išvadą dėl akivaizdžios nuteistojo pozityvaus elgesio pažangos, juo labiau, kad nuo 2023 m. sausio 24 d. nuteistasis daugiau nei karto nebuvo skatintas.
Taip pat, bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistajam R. B. jau buvo ir anksčiau taikytas lygtinis paleidimas, tačiau R. B. nesilaikė jo sąlygų, tai yra padarė kitą smurtinį nusikaltimą, vengė atlikti jam paskirtą bausmę ir išvyko gyventi į užsienį, todėl teismas vertindamas visas lygtiniam paleidimui aktualias aplinkybes jas privalo vertinti išskirtinai atidžiai, kadangi nuteistajam jau parodžius pasitikėjimą, pats asmuo to neįvertino, nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, bei tuo parodė savo abejingumą visuomenėje vyraujančių vertybių ir elgesio normų atžvilgiu. Šių duomenų visumoje, ir nenustačius neabejotinos nuteistojo pažangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link, teismas negali daryti išvados, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.
Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, T. B. neatliktos bausmės dalis (2 metai 5 mėnesiai 21 diena), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos koreguojant ir maksimaliai mažinant nusikalstamo elgesio rizikai įtakos turinčius dinaminius kriminogeninius veiksnius, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo R. B. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra niekaip kitaip išimtinai nuteistąjį charakterizuojančios ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo pataisos proceso teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūrizuotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-273.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-273 11048 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.