- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-2152-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01847-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- J. L., A. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos, M. K., A. B., I. K., A. S., H. B., E. T., J. J., B. Š., V. K., A. M., E. M., V. G., A. A., Č. C., S. K. T., I. S., K. Z., M. V., T. T., J. S., N. K., J. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė Žemės tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovų J. L. ir A. B. bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. L. ir A. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys M. K., A. B., I. K., A. S., H. B., E. T., J. J., B. Š., V. K., A. B., A. M., E. M., V. G., A. A., Č. C., S. K. T., I. S., V. G., K. Z., M. V., T. T., J. S., N. K., J. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė Žemės tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. atstatyti teritoriją į pirminę buvusią padėtį - pašalinti užpiltus smėlio ir skaldos sluoksnius, atkurti viršutinį žemės sluoksnį, užsėti jį žole. Nurodė, kad atsakovai, neturėdami normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, valstybinėje žemėje stato automobilių stovėjimo aikštelę (19 m ilgio, 4 m pločio) šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukasė viršutinį žemės sluoksnį, užpylė smėlio sluoksnį, ant kurio užpylė skaldos sluoksnį. Pagal Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 3 str. 2 d. 2 p. atsakovai prieš statydami statinį turėjo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, o vadovaujantis to paties straipsnio 3 punktu, turėti išduotą statybos leidimą. Analogiška teisinė reglamentacija nurodyta ir Statybos įst. 12 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. Tuo tarpu Statybos reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V dalies 18 p. nurodyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas nustatyta tvarka gavo statybos leidimą bei patvirtintą statinio projektą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 71 p. ir statybos techniniu reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ patvirtinto aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr.D 1-243 (Žin.2007, 53-2055) 7.1 p.p., atsakovų veiksmai laikomi savavališka statyba. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas 2009-10-19 savavališkos statybos aktais Nr. (101) 11.11-192 ir Nr. (101) 11.11-194 nustatė, kad atsakovai savavališkai stato automobilių stovėjimo aikštelę šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdami projekto ir statybos leidimo. Nustačius pažeidimą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-11-17 reikalavimuose Nr. (101) 11.11-215 ir Nr. (101) 11.11-216 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, nustatė atsakovams terminą iki 2010-02-18 likviduoti savavališkos statybos padarinius. Nurodyto reikalavimo atsakovai neįvykdė. Tuomet 2010-02-23 Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, patikrinęs reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius, surašė aktą, kuriuo nustatė, kad atsakovai neįvykdė reikalavimo ir neatstatė savavališkai įrengtos mašinų stovėjimo aikštelės teritorijos į padėtį, buvusią iki statybos pradžios. Dėl šių priežasčių ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad darbus atliko teisėtai. Pažymėjo, jog gauti leidimą stovėjimo aikštelės statybai namo gyventojams, kurių dauguma yra pensininkai, būtų tiesiog neįmanoma dėl tam keliamų reikalavimų bei reikalingų lėšų, todėl namo gyventojai nutarė išplėsti esamą aikštelę tik iki 10 proc. paprastojo remonto būdu, kaip tai numatyta Statybos įst. 2 str. 21 p. ir STR 1.01.08:2002, VIII skyriuje. Tuo tikslu namo gyventojai kreipėsi į Naujininkų seniūną ir gavo jo sutikimą, suderino būsimus darbus su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nes gyventojai ar bendrija, kurie pageidauja išplėsti aikštelę ne daugiau kaip 10 proc., turi gauti daugiau kaip 50 proc. gyventojų sutikimą, parengti remonto darbų schemą, suderinti su seniūnija bei su toje aikštelėje esančių požeminių komunikacijų savininkais ir ūkio būdu (ar samdant) perkelti kelio bortus ir įrengti skaldos pagrindą. Įvykdę šiuos reikalavimus, namo gyventojai 2009 m. rugsėjo mėnesį surinko reikiamą pinigų sumą, savo jėgomis bei lėšomis išlygino žemę ir užpylė ją skalda. Atsakovams neaišku, kodėl atsakovais yra patraukti būtent jie, nes prie aikštelės išplėtimo prisidėjo didžioji dalis namo gyventojų. Abiems atsakovams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl to, kad jie, neturėdami statybos leidimo, savavališkai vykdo automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbus, tačiau abiejų atsakovų atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teismo nutarimais buvo nutrauktos.
Atsiliepimas
Trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti namo gyventojai, prisidėję prie automobilių stovėjimo aikštelės išplėtimo. Atsiliepime į ieškinį tretieji asmenys M. K., I. K., A. S., H. B., E. T., J. J., V. K., A. M., V. G., V. G., T. T., J. S., N. K., J. K. nurodė, kad prie automobilių stovėjimo aikštelės praplatinimo prisidėjo beveik visi namo gyventojai, kadangi buvo gautas Naujininkų seniūno bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimas šiems darbams atlikti.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių gyvenamųjų namų praplatinimas iki 10 proc. laikytinas paprastuoju remontu, o tokiems darbams, vadovaujantis Statybos įst. 23 str. 1 d. 2 p., statybos leidimas nėra reikalingas. Prašė atsižvelgti į tai, kad prieš pradėdami aikštelės paprastojo remonto darbus, gyventojai atliko tam būtinus veiksmus, taip pat į tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylos dėl galimai savavališkos aikštelės statybos atsakovų atžvilgiu buvo nutrauktos.
Trečiasis asmuo Žemės nacionalinė tarnyba atsiliepime nurodė, jog iš esmės sutinka su ieškovės ieškinyje išdėstytais argumentais, prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Žemė, kurioje atsakovai vykdė darbus, yra valstybinė. Be to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra suformuotas, kad būtų galima jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti žemės sklypus be aukciono, su prašymu ir kitais reikalingais dokumentais, turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui naudojamo žemės sklypo planą, parengtą pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ir kadastro duomenų bylą, parengtą pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Dėl teritorijų planavimo dokumentų parengimo bei statybą leidžiančio dokumento išdavimo asmenys turi kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administraciją. Atsakovai prašymo dėl žemės sklypo dalies išnuomojimo nebuvo pateikę Nacionalinei žemės tarnybai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė: 1) įpareigoti atsakovus per 8 mėnesių laikotarpį kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo dalies išnuomojimo, o gavus jos rašytinį sutikimą – kreiptis į Vilniaus m. savivaldybę dėl teritorijų planavimo dokumentų (detaliojo plano) parengimo, tik parengus detalųjį planą – atsakovai įpareigotini parengti aikštelės praplėtimo ir įrengimo techninį projektą bei kreiptis į Vilniaus m. savivaldybę dėl techninio projekto sąlygų suderinimo ir statybos leidimo išdavimo tikslu įteisinti automobilių stovėjimo aikštelės statybą prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2) išaiškinti atsakovams, jog nepakakus teismo nustatyto termino veiksmams, susijusiems su automobilių stovėjimo aikštelės statybos įteisinimu, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 str. nustatyta tvarka; 3) neįvykdžius atsakovams per 8 mėnesių laikotarpį nurodytų įpareigojimų, susijusių su automobilių stovėjimo aikštelės statybos įteisinimu, nustatyti ieškovui 3 mėnesių terminą savavališkai pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės padariniams pašalinti, t.y. atstatyti teritoriją į pirminę buvusią padėtį, pašalinant užpiltus smėlio ir skaldos sluoksnius, atkuriant viršutinį žemės sluoksnį, užsėjant jį žole, atsakovų lėšomis. Teismas nustatė, kad atsakovai parengė aikštelės, esančios šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, praplatinimo schemą, o Vilniaus m. savivaldybės administracijos darbuotojai šią schemą 2009-10-28 patvirtino. 2009 m. spalio mėnesį buvo atlikti aikštelės įrengimo darbai – nukastas viršutinis žemės sluoksnis, užpiltas smėlio sluoksnis ir ant viršaus užpiltas skaldos sluoksnis. Teismas konstatavo, jog minėta aikštelė yra įrengta valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba ir kuriai atsakovai prašymo dėl žemės sklypo dalies išnuomojimo nebuvo pateikę.
Teismas pažymėjo, jog byloje savavališkos statybos faktas konstatuotas 2009-10-19 savavališkos statybos aktais Nr. (101)11.11-194 ir Nr. (101)11.11-192, kuriuose nurodyta, kad statytojai (atsakovai) J. L. ir A. B. savavališkai vykdo statybos darbus – automobilių stovėjimo aikštelės šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naują statybą; statinio statybos rūšis – nauja statyba; statinio kategorija – neypatingas, statybos leidimo nėra, taip pat nėra pritarimo statinio projektui bei nesant žemės nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimosi teisę patvirtinančių dokumentų. Teismas iš byloje esančios fotonuotraukos, taip pat savavališkos statybos aktų turinio nustatė, jog aikštelė buvo naujai įrengta ir yra vertintina kai nauja statyba. Teismas konstatavo, jog Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-11-11 ir 2009-12-09 nutarimai, kuriais administracinės bylos atsakovų atžvilgiu buvo nutrauktos, neįrodžius atsakovų veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159 str. 1 d., sudėties, nepaneigia savavališkos automobilių aikštelės statybos fakto, juolab, 2009-10-19 savavališkos statybos aktuose Nr. (101)11.11-194 ir Nr. (101)11.11-192 nurodytų duomenų, kuriais remiantis nustatytas savavališkos statybos faktas. Teismas pažymėjo, jog nepagrįstas teiginys, jog aikštelės praplatinimo schema yra statybą leidžiantis dokumentas, kadangi statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas, o ne schema, be to schema neatitinka STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytų reikalavimų statybą leidžiančiam dokumentui, nustatytų reglamento 4 d. Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus m. savivaldybės administracija pateikė eilę raštų trečiajam asmeniui M. K., kuriuose išaiškino ir detalizavo sąlygas automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo gyvenamųjų namų kiemuose, t.y. jog tokio pobūdžio aikštelės gali būti įrengiamos tik parengus teritorijos detalųjį planą ir turint nustatyta tvarka suderintą projektą bei statybos leidimą, taip pat raštuose išaiškino, jog stovėjimo aikštelės statyba nėra priskirtina statinio paprastajam remontui. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog automobilių aikštelė yra priskirtina naujai statybai, todėl statytojai (atsakovai), vykdydami darbus be statybos leidimo, pažeidė Statybos įstatymo 2 str. 71 d., 3 str. 2 d. 2 ir 3 p., 12 str. 1 d. 3 p. reikalavimus.
Teismas konstatavo, jog atsakovai, siekdami pašalinti savavališkos statybos pasekmes, turi galimybę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo dalies išnuomojimo ir gauti jos rašytinį sutikimą, o gavę sutikimą – atsakovai turi galimybę parengti techninį projektą ir kreiptis į Vilniaus m. savivaldybę dėl teritorijų planavimo dokumentų (detaliojo plano) parengimo ir techninio projekto sąlygų suderinimo bei statybos leidimo išdavimo. Teismas padarė išvadą, kad yra galimybė įteisinti ginčo statinį, kadangi valstybinėje žemėje automobilių stovėjimo aikštelės statyba yra galima. Vadinasi atsakovų padaryti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinti.
Teismas pažymėjo, jog įpareigojimas atsakovus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. atstatyti teritoriją į pirminę buvusią padėtį – pašalinti užpiltus smėlio ir skaldos sluoksnius, atkurti viršutinį žemės sluoksnį, užsėti jį žole, - būtų akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus), juolab, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kuri valstybinę žemę valdo patikėjimo teise, patvirtino, jog atsakovai turi galimybę įteisinti automobilių aikštelės statybą, be to, teisės aktai tokio pobūdžio statybos nedraudžia ir ši statyba nepaneigtų valstybės, kaip žemės savininkės, teisės disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus. Teismas pažymėjo, jog teismas pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2010-01-01, savo sprendimu gali įpareigoti statytoją teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima. Teismas pažymėjo, jog ieškinys buvo atmestas tuo pagrindu, jog savavališka statyba gali būti legalizuota.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą toje dalyje, kuria ieškinys atmestas ir jį tenkinti, taip pat nurodyti, kad „atsakovams J. L. ir A. B. per 8 mėnesių laikotarpį nurodytų įpareigojimų neįvykdžius, įpareigoti atsakovus J. L. ir A. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimu nustatyto 8 mėnesių termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti teritoriją į pirminę buvusią padėtį, pašalinant užpiltus smėlio ir skaldos sluoksnius, atkuriant viršutinį žemės sluoksnį, užsėjant ją žole prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovams per nustatytą terminą nurodyto teismo įpareigojimo neįvykdžius, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius pačiai, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų“. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 str., kadangi netinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė prieštaringą sprendimą.
2. Teismas iš esmės pripažino ieškovo ieškinio pagrįstumą ir nusprendė, kad atsakovai turi pareigą pašalinti neteisėtų veiksmų (savavališkos statybos) padarinius. Todėl teismo sprendimo dalis, kurioje pasisakoma, kad ieškinys atmetamas, iš esmės prieštarauja nurodytoms teismo padarytoms išvadoms ir rezoliucinėje sprendimo dalyje atsakovams suformuluotiems įpareigojimams šalinti savavališkos statybos padarinius.
3. Teismo sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ydingas ir dėl netinkamo Statybos įstatymo 28 str. taikymo. Minėtas įstatymas numato teismui pareigą priimant teismo sprendimą įpareigoti atsakovą per sprendime nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą iš karto nurodyti sprendime ir tokio veiksmo neatlikimo konkrečiai įstatyme nurodytas teisines pasekmes. Šiuo atveju teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą nepilnai įvykdė imperatyvių teisės normų reikalavimus.
4. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, taip pat vadovavosi ir CPK 273 str. 1 d., prašydamas teismo atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo numatytu terminu, leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos pasekmes pačiam, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų. Pirmosios instancijos teismas, sprendime nustatydamas ieškovui terminą pašalinti savavališkos statybos padariniams, CPK 273 str. įtvirtintą ieškovo teisę faktiškai pavertė jo pareiga ir tokiu būdu pažeidė nurodytą teisinį reglamentavimą. Be to, nei CPK normos, nei joks kitas teisės aktas nenumato, kad suteikiant ieškovui teisę pačiam vykdyti teismo sprendimą jo nevykdant atsakovams, gali būti nustatytas terminas tokios teisės realizavimui.
Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kurioje namo gyventojams siūloma įteisinti aikštelės praplatinimą kaip naują statybą ir įpareigoti savivaldybę atlikti detalųjį kiemo planą (jeigu jo nėra), kuria išskirti praplatintą dalį esamos automobilių stovėjimo aikštelės bendram naudojimui, grąžinti gyventojams teismo išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. teismas neįsigilino į nagrinėjimo klausimo esmę. Daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų panoro praplėsti esamą automobilių stovėjimo aikštelę. Vilniaus miesto savivaldybė palaikė gyventojus ir pasiūlė pasinaudoti supaprastinta tvarka, t.y. statyti ne naują aikštelę, o praplatinti jau esamą automobilių aikštelę ne daugiau nei 10 proc., kas ir buvo padaryta.
2. Teismas ne visiškai išnagrinėjo atsakovų motyvus. Ieškovo argumentas, jog namo kieme nėra detalaus planavimo, yra nepagrįstas. Visas kiemas pilnai užstatytas objektais, kurie reikalingi palaikyti namo gyventojų gerbūvį, tai yra: asfaltuotas važiuojamasis kelias šalia namo, automobilių stovėjimo aikštelė, vaikų aikštelė su žaidimo įrenginiais vaikams atskirta borteliais, požeminiai komunaliniai įrenginiai (šilumos ir vandens vamzdžiai), šaligatviai ir betoniniai laiptai. Šie objektai ir įrenginiai priklauso savivaldybės įstaigoms, kurios juos remontuoja ir prižiūri, o esant reikalui rekonstruoja. Išrinkta prailginimui siaura žemės ploto dalis yra prie automobilių stovėjimo aikštelės ir važiuojamojo kelio. Ši dalis priklauso savivaldybės įstaigai. Mažai tikėtina, kad visi šie objektai pastatyti neišskiriant žemės ploto statybai. Tikėtina, kad 74 kv.m. žemės sklypas priklauso veikiantiems objektams, yra savivaldybės žinioje ir jį galima buvo naudoti praplatinimui. Tai patvirtina ir 2012 rugpjūčio mėnesio išaiškinimas Nr. A51-(2.9.3.24-UK4), kurį gavo gyventojai iš savivaldybės.
3. Atsakovų nuomone, šiuo atveju turėtų būti įvertinta, ar namo gyventojų veiksmai gali būti laikomi savavališkais, jeigu jie turėjo Vilniaus miesto savivaldybės dokumentus, kurie numatė supaprastintą tvarką, praplatinant jau esamą aikštelę, ir ar galima padaryti išvadą apie tuo metu egzistavusią supaprastintą tvarką.
4. Šiuo atveju būtina įvertinti, jog tiek Administracinio teisės pažeidimo protokolai, tiek savavališkos statybos aktai buvo surašyti praėjus ilgam laiko tarpui po esamos automobilių stovėjimo aikštelės praplatinimo darbų, nedalyvaujant darbų vykdymo liudytojams, nesant įrodymų, kad būtent atsakovai vykdė šiuos darbus. Tokių įrodymų nėra ir byloje. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų pripažinti J. L. ir A. B. aikštelės statybininkais.
5. Atsakovų nuomone, šiuo atveju turėtų būti įvertinti ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai, kadangi ji išdavė dokumentus, įteisinančius gyventojų veiksmus.
Trečiasis asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto 3 apylinkės 2012 m. gruodžio 27 d sprendimo dalį, kurioje atsakovai įpareigoti kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybą dėl nesuformuoto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnuomavimo ir Nacionalinės žemės tarnybai pateikti rašytinį sutikimą dėl minėto žemės sklypo nuomos panaikinti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Nacionalinė žemės tarnyba, išnuomodama jai patikėjimo teise perduotą valstybinę žemę, vadovaujasi LR Žemės įstatymo ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) nuostatomis, pagal kurias Nacionalinė žemės tarnyba negali pateikti sutikimo dėl žemės sklypo dalies išnuomojimo tikslu įrengti automobilių stovėjimo aikštelę prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija neparengs teritorijų planavimo dokumentų (detaliojo plano) Žemės sklypui, kuriame ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurios statybą siekia įteisinti atsakovai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. pirmosios instancijos teismo sprendime buvo konstatuoti neteisėti atsakovų veiksmai - automobilių stovėjimo aikštelės statyba (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturint statybai privalomų dokumentų ir nevaldant žemės sklypo teisėtais įstatymų numatytais pagrindais.
2. Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovų atlikti darbai negali būti laikomi statinio paprastojo remonto darbais, nes neatitinka tokiam remontui keliamų tikslų.
3. Atsakovai šiuo atveju nepateikė įrodymų, jog jie įvykdė vieną iš būtinųjų sąlygų statybos darbams vykdyti, t.y. kad žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
4. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad automobilių stovėjimo aikštelės statybai jie yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštuose nurodytų būtinų dokumentų atsakovai nei ieškovui, nei teismui nėra pateikę.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinių bylų atsakovų atžvilgiu nutraukimas savaime nepaneigia byloje konstatuotų faktų, jog automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. ieškovas nepateikė teismui Administracinio teisės pažeidimų protokolų, kuriuose atsakovai nurodė nesutikimo su jais priežastis.
2. Savavališkos statybos aktai negali būti laikomi įrodymu, jog būtent atsakovai yra tie žmonės, kurie statė aikštelę.
3. Byloje nėra įrodyta, jog tai buvo savavališka statyba, kadangi gyventojų tikslas buvo praplėsti esamą automobilių stovėjimo aikštelę. Nauja statyba nebuvo vykdoma, kadangi buvo galimas variantas tik prailginti esančią aikštelę.
4. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent atsakovai vykdė statybą, todėl jie negali būti atsakovais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovų apeliacinis skundas netenkinamas, trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo
Atsakovai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl tinkamų atsakovų šioje byloje, nurodydami, jog prie ginčo aikštelės statybos prisidėjo daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų, tačiau tik J. L. ir A. B. buvo nurodyti atsakovais. Vien tik aplinkybė, kad jiems 2009-10-19 buvo surašyti savavališkos statybos aktai bei administracinio teisės pažeidimo protokolai, savaime neįrodo, jog jie ir buvo ginčo aikštelės statytojais. Pažymėtina, jog byloje esanti medžiaga, taip pat minėti 2009-10-19 savavališkos statybos aktai Nr. (101)11.11-194 ir Nr. (101)11.11-192, kurie yra surašyti J. L. ir A. B. ir kurie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, jog J. L. ir A. B. yra tinkami atsakovai byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiti namo gyventojai, prisidėję prie automobilių aikštelės statybos yra įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje. Ieškovas byloje turi teisę pasirinkti atsakovus ir reikšti ieškinį ne visiems atsakovais galintiems būti asmenims, o nagrinėjamu atveju atsakovai kartu su trečiaisiais asmenimis prisidėjo prie aikštelės įrengimo, todėl jie tinkami atsakovai. Atsakovai atitinkamai įgys regreso teisę iš trečiųjų asmenų reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo CK 6.9 str. numatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl automobilių stovėjimo aikštelės savavališkos statybos valstybinėje žemėje, kuri užfiksuota 2009-10-19 savavališkos statybos aktais Nr. (101)11.11-194 ir Nr. (101)11.11-192, 2009 m. lapkričio 17 d. reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. (101)11.11-215.
Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė įtvirtinta Statybos įstatyme (1 str. 1 d.). Šiame įstatyme inter alia reglamentuojama savavališka statyba ir jos padarinių šalinimo tvarka. Ginčui byloje aktualios redakcijos (galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 01 d. iki 2009 m. gruodžio 4 d.) Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje pateikta savavališkos statinio statybos sąvoka – tai statinio (jo dalies) statyba be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t.y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.
Šalies argumentai
Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog namo gyventojų tikslas buvo ne statyti naują aikštelę, o praplatinti esamą automobilių stovėjimo aikštelę ne daugiau 10 procentų, t.y. atliktus statybos darbus vertinti kaip paprastą remontą. Pažymėtina, jog statybos darbų, kurie laikytini paprastuoju statinio remontu, sąrašas nurodomas Statybų įstatymo 2 str. 21 d. bei STR „Statinio statybos rūšys“ 12-14 punktuose, o šių darbų tikslas – iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Pabrėžtina, jog paprastuoju remontu laikytini darbai, nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų. Įvertinus teisės aktuose nurodytą paprastojo statinio remonto sąvokos išaiškinimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju automobilių stovėjimo aikštelė buvo didinama užimant dalį valstybinės žemės ploto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobilių stovėjimo aikštelės statyba turi būti vertinama kaip nauja statyba, o ne paprastas remontas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą laikytina, jog automobilių stovėjimo aikštelė pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 2 lentelę priskirtina nesudėtingiems statiniams, kuriems vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.3 p.p., statybos leidimas nereikalingas, vietoj to, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nustatyta tvarka rengiamas supaprastintas statinio projektas ir yra būtina gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą. Be to, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 str. ir 12 str., statytojas, norėdamas vykdyti statybos darbus, privalo valdyti nuosavybės teise žemės sklypą arba naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais, bei turėti privalomus statybą leidžiančius dokumentus.
Byloje nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pastatyta ant valstybinės žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba ir kuris nėra suformuotas, todėl nėra galimybės naudoti jo pagal paskirtį. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, norint tokiu atveju įrengti automobilių stovėjimo aikštelę yra būtinas rašytinis Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, turi būti parengtas teritorijos detalusis planas, parengtas aikštelės įrengimo ar išplėtimo supaprastintas statinio projektas (STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“) ir gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Kadangi atsakovai nepateikė automobilių stovėjimo aikštelės statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, tai teismas pagrįstai sprendė, kad jų įrengta automobilių stovėjimo aikštelė laikytina savavališka statyba.
Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012). Šis išaiškinimas, be kita ko, reiškia, kad viena įrodinėtinų ir teismų vertintinų aplinkybių savavališkos statybos bylose yra statinių statybos laikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčai dėl statybos teisinių santykių yra dispozityvūs, juose nenustatyta teismo pareigos būti aktyviam, imtis priemonių išsiaiškinti atsakovo atsikirtimų įrodymui reikšmingas aplinkybes; kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Dėl to siekdami atsikirsti į ieškovo reikalavimus ir paneigti teiginį, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyta savavališkai, atsakovai turėjo įrodyti, jog automobilių stovėjimo aikštelės statybai buvo gauti visi pagal statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus privalomi dokumentai. Tačiau atsakovai nepateikė tokių dokumentų, kurie paneigtų savavališkos statybos faktą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovai parengė aikštelės, esančios šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, praplatinimo schemą, o Vilniaus m. savivaldybės administracijos darbuotojai šią schemą 2009-10-28 patvirtino, nepaneigia konstatuoto fakto, jog atsakovai vykdė savavališką automobilių aikštelės statybą, neturėdami įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypo valdymo ar naudojimosi teisę patvirtinančių dokumentų, esant nesuformuotam žemės sklypui, neturėdami parengto ir suderinto projekto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 str. (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-993 redakcija) nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, atsižvelgė į tai, kad tiek ieškovas, tiek Nacionalinė Žemės tarnyba nepatvirtino, jog atsakovai neturi galimybės gauti statybos leidimo automobilių aikštelei įrengti, ir padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju yra galimybė įteisinti ginčo statinį, kadangi valstybinėje žemėje automobilių stovėjimo aikštelės statyba yra galima.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovais yra patraukti J. L. ir A. B. pagrįstai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo šiuos asmenis teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 314 str., priima atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus, t.y. atsakovų 2013-01-17 prašymą Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui ir 2013-03-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento atsakymą Nr. A51-26148-(2.15.1.21-MP2), kadangi jie yra gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo bei yra susiję su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, pažymi, kad minėtas 2013-03-04 Miesto plėtros departamento raštas Nr. A51-26148-(2.15.1.21-MP2) iš esmės patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su automobilių stovėjimo aikštelės praplėtimo įteisinimo procedūra.
Motyvuojamoji dalis
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja atsakovų skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Ieškovas apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažinęs ieškovo ieškinio pagrįstumą ir nusprendęs, kad atsakovai turi pareigą pašalinti neteisėtų veiksmų (savavališkos statybos) padarinius, nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiek sprendimo motyvuojamoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog ieškinys yra atmetamas, padarė formalų procesinės teisės pažeidimą, kuris nekeičia teismo sprendimo esmės bei teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju ieškovo ieškinys turėjo būti tenkintas iš dalies.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepilnai įvykdė imperatyvių teisės normų reikalavimus, t.y. nepilnai įvykdė Statybos įstatymo 28 str. numatytą teismo pareigą priimant teismo sprendimą įpareigoti atsakovą per sprendime nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, iš karto nurodyti sprendime ir tokio veiksmo neatlikimo konkrečiai įstatyme nurodytas teisines pasekmes. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 273 str., kadangi, neįvykdžius atsakovams per teismo sprendimu nustatytą laikotarpį nurodytų įpareigojimų, susijusių su automobilių stovėjimo aikštelės statybos įteisinimu, nustatė ieškovui 3 mėnesių terminą savavališkai pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės padariniams pašalinti, t.y. atstatyti teritoriją į pirminę buvusią padėtį, pašalinant užpiltus smėlio ir skaldos sluoksnius, atkuriant viršutinį žemės sluoksnį, užsėjant jį žole, atsakovų lėšomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pirma turėjo nustatyti atsakovams įpareigojimą per nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir tik tuo atveju, jeigu jie nustatytu terminu nepašalintų trūkumų, leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos pasekmes pačiam, atsakovų lėšomis.
Atsižvelgiant į išdėstytą, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, išdėstant, kad neįvykdžius atsakovams per 8 mėnesių laikotarpį nurodytų įpareigojimų, susijusių su automobilių stovėjimo aikštelės statybos įteisinimu, nustatytinas atsakovams 3 mėnesių terminas savavališkai pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės padariniams pašalinti, t.y. atstatyti teritoriją į pirminę buvusią padėtį, pašalinant užpiltus smėlio ir skaldos sluoksnius, atkuriant viršutinį žemės sluoksnį, užsėjant jį žole, savo lėšomis. Atsakovams neįvykdžius sprendimo šioje dalyje per nustatytą terminą, leistina ieškovui pašalinti savavališkai pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės padarinius, t.y. atstatyti teritoriją į pirminę buvusią padėtį, pašalinant užpiltus smėlio ir skaldos sluoksnius, atkuriant viršutinį žemės sluoksnį, užsėjant jį žole, atsakovų lėšomis.
Dėl trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo.
Trečiasis asmuo apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog Nacionalinė žemės tarnyba negali pateikti sutikimo dėl žemės sklypo dalies išnuomojimo tikslu įrengti automobilių stovėjimo aikštelę prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija neparengs teritorijų planavimo dokumentų (detaliojo plano) Žemės sklypui, kuriame ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurios statybą siekia įteisinti atsakovai. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas atsakovus įpareigojo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo dalies išnuomojimo, o gavus jos rašytinį sutikimą – kreiptis į Vilniaus m. savivaldybę dėl teritorijų planavimo dokumentų (detaliojo plano) parengimo, tik parengus detalųjį planą – atsakovai įpareigotini parengti aikštelės praplėtimo ir įrengimo techninį projektą bei kreiptis į Vilniaus m. savivaldybę dėl techninio projekto sąlygų suderinimo ir statybos leidimo išdavimo tikslu įteisinti automobilių stovėjimo aikštelės statybą prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, jog tokio teismo įpareigojimo nėra galimybės įvykdyti, kadangi pagal LR Žemės įstatymą bei LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba gali išnuomoti valstybinės žemės sklypą tik tokiu atveju, kai jis yra įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tuo tarpu detaliųjų planų ir žemės sklypų prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog tik po to, kai bus sudarytas žemės sklypo planas, parengtas pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ir suformuota kadastro duomenų byla, Nacionalinės žemės tarnyba galės suformuoti valstybinės žemės sklypą ir tik tada spręsti klausimą dėl sutikimo jį išnuomoti tikslu įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga teismo sprendimu nustatyti tiek Nacionalinei žemės tarnybai, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai įpareigojimus dėl valstybinės žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir sklypo suformavimo, bei sutikimo išnuomoti išdavimo bei detalizuoti šių klausimų išsprendimo tvarką, kadangi šių klausimų sprendimo tvarka ir procedūros yra reglamentuotos galiojančiuose teisės norminiuose aktuose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas pakeisti teismo sprendimą dalyje, t.y. iš teismo sprendimo motyvuojamos ir rezoliucinės dalies pašalinti atsakovams taikytą įpareigojimą kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo dalies išnuomojimo, o gavus jos rašytinį sutikimą – kreiptis į Vilniaus m. savivaldybę dėl teritorijų planavimo dokumentų (detaliojo plano) parengimo, tik parengus detalųjį planą – atsakovai įpareigotini parengti aikštelės praplėtimo ir įrengimo techninį projektą bei kreiptis į Vilniaus m. savivaldybę dėl techninio projekto sąlygų suderinimo ir statybos leidimo išdavimo tikslu įteisinti automobilių stovėjimo aikštelės statybą prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vietoj to nustatyti, kad atsakovai yra įpareigojami per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis teismo sprendimo pakeitimas nekeičia teismo sprendimo esmės, bei jo teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti automobilių stovėjimo aikštelės statybą prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leidžiančius dokumentus.
Neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą terminą, nustatyti atsakovams 3 (trijų) mėnesių terminą savo lėšomis savavališkai pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės padariniams pašalinti, t.y. atstatyti teritoriją į pirminę buvusią padėtį, pašalinant užpiltus smėlio ir skaldos sluoksnius, atkuriant viršutinį žemės sluoksnį, užsėjant jį žole.
Jei šių įpareigojimų atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkai pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės padarinius, t.y. atstatyti teritoriją į pirminę buvusią padėtį, pašalinant užpiltus smėlio ir skaldos sluoksnius, atkuriant viršutinį žemės sluoksnį, užsėjant jį žole, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovų J. L. ir A. B..“
Kitoje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.