- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- eI-3309-583/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00214-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Gargždų švara“
- Pareiškėjas
- M. I. K.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Kategorijos
2018 m. gegužės 7 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. I. K. skundą atsakovei viešajai įstaigai „Gargždų švara“, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti atsakovės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ (toliau – ir atsakovė) 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. GŠ-(1.5)-64 „Dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo“ ir įpareigoti atsakovę per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perskaičiuoti jai taikomos vietinės rinkliavos dydį.
Pareiškėja skunde teigia, kad jai nuosavybės teise priklauso 46/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Gargždai. Likusią gyvenamo namo dalį nuosavybės teise valdo trečiasis suinteresuotas asmuo – R. J. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo). Nurodo, jog 2017 m. gruodžio 12 d. buvo įteiktas atsakovės siųstas priminimas Nr. SK-188, kuriame nurodyta, kad jai apskaičiuotas 221,72 Eur įsiskolinimas už vietinę rinkliavą, kurį pareiškėja privalo sumokėti per 20 kalendorinių dienų. Iš minėto priminimo turinio matyti, kad atsakovė pareiškėjai vietinę rinkliavą apskaičiavo už visą nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai.
Nesutikdama su atsakovės sprendimu skaičiuoti jai vietinę rinkliavą kaip viso gyvenamojo namo savininkei, pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį. Atsakovė 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. GŠ-(1.5)-64 „Dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir vietinės rinkliavos dydžio neperskaičiavo. Pareiškėjos nuomone atsakovės veiksmai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtintiems Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatams (toliau – ir Nuostatai).
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Nuostatų 1 priedo 3 punkte numatyta, jog individualūs namai apmokestinami pagal parametrą turto vienetas t. y. nustatytas pastovus vietinės rinkliavos dydis – 45,00 Eur, kintamas – 0,80 Eur. Atsakovė skaičiuodama vietinės rinkliavos dydį nepagrįstai nesivadovauja Nuostatuose numatyta vietinės rinkliavos skaičiavimo metodika, todėl yra teisinis pagrindas naikinti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. GŠ-(1.5)-64 ir įpareigoti atsakovę vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal Nuostatuose numatytus vietinės rinkliavos dydžius.
Atsiliepimas
Atsakovė viešoji įstaiga „Gargždų švara“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nepalaiko jame išdėstytų argumentų, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. skaičiuojama pritaikius Nuostatų 1 priedo 1 eilutėje nustatytą vietinės rinkliavos parametrą – viena namų valda mieste. Minėtoje eilutėje nurodoma, jog vienbutis gyvenamasis namas – pastatas, skirtas gyventi vienai šeimai, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusę naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Minėtą nekilnojamąjį daiktą bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdo pareiškėja ir R, J.
Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu naudojimosi tvarka pagal 2005 m. spalio 10 d. mainų sutartį Nr. M-(duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nustatyta, jog gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, bendraturčiai S. K. ir trečiasis suinteresuotas asmuo susitarė, kad patalpomis, pažymėtomis plane, kas sudaro 46/100 dalis, naudosis S. K., kitomis patalpomis, pažymėtomis plane, kas sudaro 54/100 dalis, naudosis trečiasis suinteresuotas asmuo. Atsakovės nuomone remiantis nurodyta mainų sutartimi galima spręsti, kad gyvenamojo namo bendraturčiai pasidalino pastate esančias patalpas su tikslu jas valdyti ir naudoti kaip atskirus turto vienetus.
Atsakovės darbuotojai 2017 m. birželio 28 d. atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, yra 1,5 aukšto mūrinis gyvenamosios paskirties pastatas. Iš gatvės pusės pastato dešinėje yra įėjimas į gyvenamąjį namą, patikros vietoje metu ties šiuo įėjimu buvo išstumtas komunalinių atliekų konteineris jo turinio išvežimui. Antras įėjimas į gyvenamąjį namą yra pastato kairėje pusėje, ties įvažiavimu į namo kiemą prie gatvės buvo išstumtas komunalinių atliekų konteineris jo turinio išvežimui. Įvertinus patikros vietoje metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuota, kad minėtame gyvenamajame name gyvenantys asmenys naudojasi dviem atskirais komunalinių atliekų konteineriais, kurie išduoti naudotis atskiruose nekilnojamojo turto vienetuose gyvenantiems vietinės rinkliavos mokėtojams.
Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas įregistruotas kaip vieno buto pastatas, tačiau įvertinus bendraturčių susitarimą dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, bendraturčių naudojamus du atskirus komunalinių atliekų konteinerius, du atskirus įėjimus į pastatą, galima teigti, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo naudojasi atskirais nekilnojamojo turto objektais, kurie nėra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės nuomone, įvertinus minėtas faktines aplinkybes buvo priimtas pagrįstas sprendimas tiek pareiškėjai, tiek trečiajam suinteresuotam asmeniui skaičiuoti vietinę rinkliavą kaip už atskirą nekilnojamojo turto vienetą, kadangi yra dvi atskiros namų valdos bei du taršos šaltiniai.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ atstovė Asta Suškienė nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų pagrindu atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Nuostatai suteikia teisę atsakovei, atsižvelgiant į patikros vietoje metu nustatytas faktines aplinkybes, į vietinės rinkliavos mokėtojų registrą įtraukti patalpų savininkus kaip atskirus vietinės rinkliavos mokėtojus ir nustatyti vietinės rinkliavos tarifą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pareiškėjos atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti pareiškėjai ir atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. GŠ-(1.5)-64 „Dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti M. I. K. 2018 m. vasario 2 d. prašymą perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295; 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 su vėlesniais pakeitimais redakcijos) o vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą pavedė vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo yra viešoji įstaiga „Gargždų švara“. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vietinės rinkliavos dydžio pagrįstumo, kurią atsakovė pareiškėjai apskaičiavo 2017 m. gruodžio 12 d., darytina išvada, jog bylai aktuali Nuostatų redakcija, patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 (galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Nuostatai numato, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Vadovaujantis Nuostatų 14 punktu Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba Įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų - pastoviosios ir kintamosios. Vietinės rinkliavos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas (Nuostatų 15 punktas). Nuostatų 19 punkte numatyta, jog vietinės rinkliavos įmoka susideda iš apskaičiuotų pastovios bei kintamos vietinės rinkliavos dalių, kurios nustatomos remiantis apmokestinamaisiais parametrais priskirtais atitinkamam nekilnojamojo turto objektui bei Nuostatų 1 priede pateiktais vietinės rinkliavos dydžiais. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad vietinė rinkliava susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios dalies. Pastoviosios ir kintamosios dalies dydžiai apskaičiuojami atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekto tikslinę naudojimo paskirtį, komunalinių atliekų susikaupimo normas ir į Nuostatų 1 priede pateiktus vietinės rinkliavos dydžius ir parametrus.
Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėja bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdo 46/100 dalį pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Likusią objekto 54/100 dalį valdo trečiasis suinteresuotas asmuo. Vertinant atsakovės 2017 m. gruodžio 12 d. priminimo Nr. SK-188 „Dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“ ir 2017 m. gruodžio 12 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimo Nr. 10045228 turinį, nustatyta, kad atsakovė pareiškėjai apskaičiavo 221,72 Eur dydžio vietinę rinkliavą pagal Nuostatų 1 priedą už visą individualų gyvenamąjį namą ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso tik 46/100 nekilnojamojo daikto dalis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja nesutikdama su atsakovės apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžiu, 2018 m. vasario 2 d. atsakovei pateikė prašymą įvertinti aplinkybę, kad ji nėra viso gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, savininkė ir perskaičiuoti vietinę rinkliavą proporcingai jai priklausančiai nekilnojamojo turto daliai. Atsakovė 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. GŠ-(1.5)-64 „Dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo“ nutarė pareiškėjos prašymo netenkinti. Minėtame sprendime teigiama, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjai nuosavybės teise priklauso dalis vieno buto gyvenamojo namo. Atlikus patikrą vietoje nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, yra vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas, kuriame gyvena dvi atskiros šeimos ir naudojasi atskirais komunalinių atliekų bei antrinių žaliavų konteineriais, todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes nutarta vietinę rinkliavą apskaičiuoti taikant Nuostatų 1 priedo 1 eilutėje nurodytą vietinės rinkliavos administravimo parametrą – viena namų valda mieste, kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji.
Nuostatų 26 punkte teigiama, jog atliekų turėtojų registrą tvarko komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius t. y. viešoji įstaiga „Gargždų švara“. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius tvarkydamas Registro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka, gali naudotis VĮ Registrų centro, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Mokesčių mokėtojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybės administracijos, rajono sodininkų ir garažų bendrijų, daugiabučių namų administratorių ir namų bendrijų pirmininkų, nekilnojamojo turto objektų savininkų bei kitų subjektų turimais duomenimis (Nuostatų 28 punktas). Pažymėtina, jog vadovaujantis Nuostatų 35 punktu atsakovė gali priimti sprendimą dėl atliekų turėtojų duomenų tikslinimo šiais atvejais: 1) Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui atlikus patikrą vietoje ir nustačius faktinius duomenis, kurie skiriasi nuo Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus turimų duomenų; 2) Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui atlikus patikrą vietoje ir nustačius duomenis, kurie skiriasi pagal faktinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį, jame vykdomos veikos pobūdį bei nustačius turto naudojimo intensyvumo faktą; 3) Atliekų turėtojui pateikus prašymą dėl duomenų tikslinimo ir prašyme pateiktą informaciją pagrindžiančius dokumentus. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad teisiniu pagrindu atitinkamus objektus ir jų savininkus, ar teisėtus valdytojus, įrašyti į šį registrą, t. y., pripažinti juos šios rinkliavos mokėtojais, yra valstybės institucijų ir kitų subjektų administruojami registrų duomenys bei kitų subjektų turimi duomenys apie asmens turimą nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 35 punktas suteikia teisę atsakovei, atlikus patikrą vietoje ir nustačius, kad faktinės aplinkybės neatitinka atliekų turėtojų registre esančių duomenų, priimti savarankišką sprendimą atnaujinti minėto registro duomenis atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės specialistai 2017 m. birželio 28 d. atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, patikrą vietoje. Patikros vietoje išvadoje Nr. VI-2017-61 teigiama, kad nuvykus minėtu adresu užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), Gargždai yra 1,5 aukšto mūrinis gyvenamosios paskirties pastatas. Iš gatvės pusės pastato dešinėje yra įėjimas į gyvenamąjį namą, o namo kairėje yra antras įėjimas į gyvenamąjį namą. Ties abiem įėjimais matyti buitinių atliekų konteineriai. Minėtas aplinkybes patvirtina patikros vietoje išvados Nr. VI-2017-61 1 priede pateiktos fotografijos. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktos komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimo istorijos suvestinės patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, yra išduoti du komunalinių atliekų konteineriai, kurių inventoriniai numeriai – 55-L-20126G ir 55-L-20709. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė padarė pagrįstą išvadą, jog faktiškai nekilnojamojo turto objekte gyvena dvi šeimos ir jame yra du skirtingi taršos šaltiniai t. y. objektas yra naudojamas kaip dviejų butų gyvenamasis namas. Kaip pirmiau minėta, vadovaujantis Nuostatų 35 punktu, atsakovė patikrinimo metu nustačiusi, kad faktiškai nekilnojamojo turto objektu naudojamasi ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą objekto tikslinę naudojimo paskirtį, turi teisę pakeisti atliekų turėtojų registre esančius duomenis bei perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį atsižvelgiant į faktinę objekto naudojimo paskirtį bei jo naudojimo intensyvumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pareiškėjai vietinės rinkliavos dydį, atsižvelgdama į 2017 m. birželio 28 d. atliktos patikros vietoje užfiksuotas aplinkybes, apskaičiavo už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovė nei patikros vietoje išvadoje Nr. VI-2017-61, nei 2018 m. vasario 14 d. sprendime Nr. GŠ-(1.5)-64 „Dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo“ nenurodė kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu konstatavo, jog 2017 m. birželio 28 d. nustatytos faktinės aplinkybės, egzistavo jau nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė atsiliepime į skundą akcentuoja, kad aplinkybes, jog faktiškai nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. gyvenamajame name gyvena dvi šeimos, patvirtina 2005 m. spalio 10 d. S. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens sudarytoje mainų sutartyje numatyta gyvenamojo namo valdymo ir naudojimosi tvarka. Mainų sutarties 7.1 punkte teigiama, kad patalpomis, plane pažymėtomis: 1-6, 1-7, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, R-1, R-3, R-4 ir R-5, kas sudaro 46/100 dalis, bendras plotas – 64,49 kv. m., naudosis Stasys Karnauskas. Minėtos sutarties 7.2 punkte nuodyta, kad patalpomis, plane pažymėtomis: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 ir R-2, kas sudaro 54/100 dalis, bendras plotas – 76,40 kv. m., naudosis Rima Jastrumskienė.
Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės neįrodo, kad jau nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. gyvenamajame name buvo nustatyti du taršos šaltiniai. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 32 punktą rinkliavos mokėtojų registras gali būti papildytas duomenimis apie naudojamus nekilnojamojo turto registre neįregistruotus nekilnojamojo turto objektus, ne pagal paskirtį naudojamus nekilnojamojo turto objektus ir naudojamus nekilnojamojo turto objektus, kurių paveldėjimo dokumentai nesutvarkyti, vadovaujantis gauta informacija iš Savivaldybės administracijos, seniūnijų seniūnų, sodininkų ir garažų bendrijų pirmininkų, fizinių ir juridinių asmenų bei kitų šaltinių. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad pareiga savalaikiai įrašyti į registrą rinkliavos mokėtojus bei pastoviai atnaujinti registro duomenis, tenka pareiškėjui. Todėl įrodymų vertinimo prasme, apibendrinus minėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, jog nekilnojamasis daiktas – vieno buto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, 2017 m. birželio 28 d. faktiškai buvo eksploatuojamas kaip dvibutis gyvenamasis namas, kuriame gyvena dvi atskiros šeimos, tačiau faktiniais duomenimis nepagrindė, jog minėtas objektas buvo eksploatuojamas kaip dviejų butų gyvenamasis namas ir jame yra du taršos šaltiniai nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.
Pagal Nuostatų 40.1 punktą nekilnojamojo turto objektų (išskyrus sodų, poilsio paskirties) savininkams ar įgaliotiems asmenims mokėjimo pranešimai pateikiami iki vasario 28 d. Todėl įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovei 2017 m. birželio 28 d. patikros vietoje aktu Nr. VI-2017-61 konstatavus jog gyvenamasis namas yra eksploatuojamas kaip dviejų butų ir yra du taršos šaltiniai, atsakovė vietinę rinkliavą kaip už savarankiškus du vietine rinkliava apmokestinamus objektus turėjo teisę skaičiuoti pradedant nuo 2017 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, pareiškėjos M. I. K. skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ 2018 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. GŠ-(1.5)-64 „Dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo“ dalyje dėl atsisakymo perskaičiuoti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., naikintinas kaip nepagrįstas ir atsakovė įpareigotina perskaičiuoti pareiškėjai vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., proporcingai jos Nekilnojamojo turto registre nurodytai valdomai gyvenamojo namo daliai. Kitoje dalyje atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja skunde prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, jog dokumentai, pagrindžiantys jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, bus pateikti vėliau.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal šio straipsnio 2 dalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Pareiškėja prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliktinas nenagrinėtu. Remiantis administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, pareiškėjai išaiškintina, jog prašymas dėl išlaidų atlyginimo turi būti paduotas teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos M. I. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. GŠ-(1.5)-64 „Dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo“ dalyje dėl atsisakymo perskaičiuoti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą „Gargždų švara“ perskaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjos M. I. K. skundą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.