Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-843-491/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-16
Bylos Nr.
1S-843-491/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Kategorijos
1 S – 843 – 491 / 2013

Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. (du epizodai),

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

R. M. kreipėsi į teismą prašydamas pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti J. A. bei A. A. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d.

Pareiškėjas kaltina J. A. ir A. A. pagal BK 154 str. 2 d. tuo, kad jie tyčia apšmeižė jį per visuomenės informavimo priemonę ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jis yra baustas už J. A. apstumdymą, taip pažemino ir sumenkino R. M. reputaciją bei pakirto pasitikėjimą juo visos Lietuvos gyventojų akyse, nes vadovaudamasis J. A. ir A. A. šmeižtu laikraštis (duomenys neskelbtini) šią tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė (duomenys neskelbtini) publikuotame straipsnyje (duomenys neskelbtini) ir internete adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat R. M. kaltina A. A. pagal BK 154 str. 2 d. tuo, kad jis tyčia apšmeižė jį per visuomenės informavimo priemonę ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad pareiškėjas kėsinosi į jo techniką, taip pažemino ir sumenkino R. M. reputaciją bei pakirto pasitikėjimą juo visos Lietuvos gyventojų akyse, nes ši tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista (duomenys neskelbtini) televizijos laidoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) internete adresu (duomenys neskelbtini).

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagal R. M. skundą atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Šalies argumentai

Skundu R. M. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – pradėti privataus kaltinimo procesą J. A. ir A. A.. Jis cituoja skundžiamą nutartį ir pažymi, kad nepradėjus privataus kaltinimo proceso ir neapklausus žurnalistų bei J. A. ir A. A., neįmanoma nustatyti, kokia informacija buvo paskleista laikraštyje bei televizijos laidoje – žurnalistų išgalvota ar J. A. ir A. A. pateikta pastarųjų interviu metu. Kita vertus, R. M. manymu, laikraščio straipsnio bei televizijos laidos teiginiai yra konstruojami taip, kad nekyla abejonių, jog žurnalistai pateikė iš J. A. ir A. A. gautą informaciją. Tokiu atveju J. A. ir A. A. veiksmai turėtų būti vertinami pagal jų siekiamą tikslą ir pasekmes, ko, nepradėjus privataus kaltinimo proceso, padaryti negalima. Taip pat R. M. skunde nurodo, kad teisės aktai nereikalauja privataus kaltinimo skunde nurodyti tikslią veikų kvalifikaciją – būtent teisėjas, įvertinęs skunde aprašytas aplinkybes, pats nustato nusikalstamos veikos požymius ir inkriminuoja kaltinamajam reikiamą baudžiamąjį įstatymą, todėl nustačius, kad žurnalistai pateikė viešai informaciją, kurios J. A. ir A. A. paskleisti neketino, galėtų kilti jų veikos kvalifikavimo pagal BK 154 str. 1 d. klausimas. Įvertinęs šias aplinkybes ir nesant galimybės tinkamai įvertinti baudžiamosios atsakomybės subjekto nepradėjus privataus kaltinimo proceso, R. M. mano, kad skundžiama nutartis yra naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412(1) str. 1 d. nustatyta, kad gavęs nukentėjusiojo skundą <...> teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 409 str. 4 d. įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas.

Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, nes manė, kad J. A. ir A. A. aiškiai nepadarė veikos, turinčios BK 154 str. 2 d. požymių. Teismas nurodė, kad šias nusikalstamas veikas galimai galėjo padaryti žurnalistės, parengusios R. M. paminėtus reportažus, todėl išaiškino jam teisę privataus kaltinimo tvarka inicijuoti procesą prieš jas.

Tačiau su tokiomis žemesniojo teismo išvadomis negalima sutikti.

Savo skunde žemesniajam teismui R. M. teigė, kad J. A. ir A. A. apšmeižė jį per visuomenės informavimo priemones paskleisdami tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jis yra baustas už J. A. apstumdymą, o A. A. dar ir apie tai, kad jis kėsinosi į jo techniką. Susipažinus su R. M. pateiktais įrodymais – laikraštyje (duomenys neskelbtini) publikuotu straipsniu (duomenys neskelbtini) ir internetiniame adrese (duomenys neskelbtini) pateikta informacija matyti, kad šiuose reportažuose yra pateiktos tik konkrečios J. A. ir A. A. išsakytų žodžių citatos – „Mes – R. M. kaimynai iš (duomenys neskelbtini)“; „Vos po savaitės naktį buvo išdaužyti visi žmonos parduotuvės (duomenys neskelbtini) langai, tačiau tuomet dar galvojom, kad tai sutapimas“; „Netoliese gyvenantis mūsų darbuotojas matė, kaip tą vakarą čia trumpam buvo sustojęs R. M., tačiau policija įtariamųjų nenustatė, tyrimą nutraukė“; „Būtų tikrai variklis „užkalęs“, o naujo kaina – 70 tūkst. litų“. Taip pat (duomenys neskelbtini) televizijos (duomenys neskelbtini) rodytos laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše bei internetiniame adrese (duomenys neskelbtini) pateiktame vaizdo įraše matyti, kad J. A. ir A. A. pasakė, kad „Mes turime kitokių problemų, mes turim dėl su žemėtvarka, dėl kelio, dėl teritorijos turim, čia dėl žemės turim, turi teismai yra gal kokie 3–4 teismai“; „Taip“; „Taip“; „Taip taip, buvo prie dirbtuvių subadyta mašina ir durys klijais užpiltos“ (vaizdo įrašo 2.38 min. – 3.08 min.). Taigi, šie paminėti R. M. pateikti duomenys tiesiogiai niekaip nepatvirtina esminių jo skunde dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo pateiktų kaltinimų, t. y. kad būtent J. A. ir A. A. teigė, jog R. M. yra baustas už J. A. apstumdymą ir kad būtent A. A. teigė, jog R. M. kėsinosi į jo techniką.

Kita vertus, šie duomenys tik leidžia įtarti, kad konkrečius nepagarbius teiginius apie R. M. galimai suformavo ir juos visuomenės informavimo priemonėse išdėstė ne J. A. su A. A., o reportažus rengusios ir interviu iš jų ėmusios žurnalistės. Tačiau, akivaizdu, kad ir šiuo atveju lieka neaišku, ar žurnalistės tai padarė pačios, nurodę jų pačių sugalvotas aplinkybes, ar jos vis tik rėmėsi konkrečiais kitų asmenų, galimai ir J. A. bei A. A., teiginiais apie tai.

Įvertinęs tai ir apibendrindamas aukščiau išdėstytą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog, priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, šiuo metu R. M. pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie jo skunde nurodytų nusikalstamų veikų (BK 154 str. 2 d.) objektyvinės pusės požymius – galimus neteisėtus veiksmus prieš jį, tačiau nėra tiksliai žinomas konkretus asmuo, t. y. subjektas, galimai galėjęs jas padaryti. Nesant BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos subjekto – būtino bet kurio nusikaltimo sudėties elemento, šiuo metu negalima pripažinti, kad yra padaryta pati nusikalstama veika. O tam, kad jį tiksliai nustatyti, reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą bendra tvarka, kaip tai numatyta BPK 409 str. 4 d. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu šiuo atveju tik atlikus ikiteisminį tyrimą, t. y. išsamiai apklausus R. M., J. A., A. A., reportažus rengusias ir informaciją viešojoje erdvėje patalpinusias žurnalistes apie jiems žinomas R. M. skunde nurodytas aplinkybes, o taip pat atlikus kitus procesinius veiksmus, būtų galima nustatyti, ar yra visi R. M. skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymiai, jų tarpe ir subjektas – konkretus jas padaręs asmuo.

Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodė, kad pradėti privataus kaltinimo bylos procesą atsisakoma J. A. bei A. A.. Iš tokios rezoliucinės dalies formuluotės galima suprasti, kad konkretūs subjektai – J. A. ir A. A. – nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o ją galimai padarė kiti asmenys. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, iš byloje esančių duomenų yra matyti visai kita. Todėl skundžiama nutartis keičiama patikslinant jos rezoliucinę dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 4 d., 442 str. 1 d. 3 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip :

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal R. M. skundą pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus