Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.5.; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.1.17; 3.2.6.1 (S)

2024 m. balandžio 11 d.

dalyvaujant ieškovei V. Š. ir jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atsakovui K. Š., trečiajam asmeniui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui K. Š., trečiajam asmeniui D. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad K. Š. nėra vaiko N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o N. Š. nėra K. Š. vaikas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Š. Gimus sūnui, šalys kartu bendrai ilgai nebegyveno, nustojo gyventi kartu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovas išvyko dirbti į Norvegijos Karalystę ir nuo tada jų tarpusavio ryšys nutrūko. Ieškovė, nustojus gyventi kartu su atsakovu, tačiau dar būdama santuokoje, susipažino su trečiuoju asmeniu D. B., su kuriuo nuo 2022 m. kovo mėnesio gyvena faktiniuose santykiuose, veda bendrą ūkį. Šalių santuoka buvo nutraukta 2023 m. sausio 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu, o (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus N., kurio tėvai yra ieškovė ir trečiasis asmuo. Tačiau vaiko gimimo įraše tėvu nurodytas atsakovas K. Š., kadangi nuo santuokos nutraukimo iki vaiko gimimo nebuvo praėję daugiau kaip trys šimtai dienų. Gimus vaikui, ieškovė ir trečiasis asmuo siekė, kad vaiko gimimo įraše būtų nurodyti biologinio vaiko tėvo D. B. duomenys ir su atsakovu buvo sutarta, kad visi trys vyks pas notarą paduoti bendrą pareiškimą, tačiau atsakovas pas notarą neatvyko, todėl registruojant vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovės buvęs sutuoktinis K. Š. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad yra biologinis N. Š. tėvas, vaiką auklėja, juo rūpinasi, jį išlaiko, tuo tarpu su atsakovu mažametį vaiką sieja tik teisinis ryšys. Nuginčijus K. Š. tėvystę, D. B. pripažins tėvystės faktą gera valia, todėl vaiko interesai nebus pažeisti, priešingai, vaikui bus užtikrinta teisė žinoti savo biologinę kilmę, vaikas neliks be tėvo, nes D. B. kartu augina sūnų ir vykdo visas jam kaip tėvui kylančias pareigas, rūpinasi vaiku, bendrauja, teikia jam išlaikymą.

Atsakovas K. Š., kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.

Trečiasis asmuo D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko ir patvirtino, jog ieškinyje išdėstytos teisingos su pareikštu reikalavimu susijusios aplinkybės. Nurodė, kad nuginčijus K. Š. tėvystę sūnui N. Š., jis pripažins tėvystę sūnui N. gera valia, nes kartu su ieškove augina sūnų, juo rūpinasi, bendrauja, teikia jam išlaikymą.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su sutuoktiniu K. Š. kartu nebegyvena nuo 2020 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesio, kai šis išvyko dirbti į Norvegiją. Nuo 2022 m. kovo mėnesio pradėjo bendrauti, o nuo 2022 m. balandžio mėnesio gyventi kartu su trečiuoju asmeniu D. B. kaip šeima. Nuo tada santykių su kitais vyrais neturėjo. 2022 m. rudenį pranešė atsakovui, kad laukiasi vaiko ir tada jie sutarė dėl santuokos nutraukimo. Anksčiau nenutraukė santuokos su atsakovu, nes šis buvo išvykęs į užsienį, parvažiuodavo tik du kartus į metus. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N.. D. B. nuo pat pradžių pripažino tėvystę sūnui N. ir šiuo metu pripažįsta, kad yra vaiko biologinis tėvas, ji taip pat yra įsitikinusi, kad sūnaus N. biologinis tėvas yra D. B., vaikas D. B. taip pat pripažįsta kaip tėvą.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su ieškove kartu nebegyvena nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, nes jis tada išvažiavo į Norvegiją. Išvažiavo, nes santykiai su ieškove jau buvo blogi, dar keletą kartų buvo grįžęs pas ieškovę, bet vėliau santykiai visai nutrūko. Apie tai, kad ieškovė laukiasi vaiko nuo kito vyro sužinojo iš kitų asmenų, tada kreipėsi dėl skyrybų. Ieškovė kreipėsi į advokatą dėl santuokos nutraukimo, kuris paruošė dokumentus, jis sumokėjo advokatui ir tada jų santuoka buvo nutraukta. Anksčiau santuokos nenutraukė, nes negrįždavo į Lietuvą. Su ieškove buvo kalba apie tai, kad reikia visiems trims vykti pas notarą dėl vaiko N. tėvystės pripažinimo, bet jis nenuvyko į notarų biurą, nes jau buvo išvažiavęs į užsienį, o prisijungti nuotoliniu būdu negalėjo, nes neturėjo lietuviškos elektroninės bankininkystės. Tada vaiko tėvu ir buvo įregistruotas jis, kad vaikas nebūtų visai be tėvo. Su ieškove paskutinį kartą intymiai bendravo 2021 m. vasarą, o vėliau nežinojo ir nesidomėjo su kuo ji gyvena, parvykęs į Lietuvą apsistodavo (duomenys neskelbtini). Su ieškove bendrauja tik dėl jų bendro sūnaus A., yra matęs N., kai atvykdavo pas sūnų A. Yra N. atvežęs žaislų, su juo pabendravęs, tačiau kaip su bet kuriuo kitu vaiku, o ne su savo sūnumi. N. tikrai yra ne jo sūnus, todėl sutinka, kad būtų nuginčyta jo tėvystė.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. B. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad nuo 2022 m. kovo mėnesio pradėjo bendrauti su ieškove, netrukus pradėjo ir gyventi kartu. Maždaug 2022 m. gegužės mėnesį ieškovė pradėjo lauktis. Nuo pat pradžių pripažino ir pripažįsta, kad yra N. biologinis tėvas, nuginčijus K. Š. tėvystę, ketina vykti pas notarą dėl tėvystės sūnui pripažinimo. Santykiai su sūnumi yra geri, jie bendrauja, vaikas jį pažįsta kaip tėtį, jis vaiku rūpinasi, jį išlaiko, sūnus panašus į jį. Kelis kartus vyko pas notarą dėl vaiko tėvystės pripažinimo, tačiau vieną kartą atsakovas neatvyko, o kitą kartą negalėjo prisijungti.

2024 m. sausio 9 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Išvadoje nurodoma, kad buvo apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje, kurioje ieškovė gyvena su D. B. bei sūnumis A. Š. ir N. Š.. Ieškovė paaiškino, kad su sutuoktiniu K. Š. faktiškai nebegyvena nuo 2020 m. rudens, o nuo 2022 m. pavasario pradėjo gyventi kartu su D. B.. D. savo sūnų N. pripažįsta, padeda juo rūpintis. Atsižvelgiant į tai, kad N. Š. gyvena su mama V. Š. ir D. B., siekiančiu tapti nepilnamečio tėvu, skyrius sutinka dėl K. Š. tėvystės vaikui N. Š. nuginčijimo ir D. B. nustatymo vaiko tėvu, nes tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Vaikui gimus santuokoje arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta; tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę; teismas atsisako ginti siekį, kad vaikas liktų be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 26 punktas).

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė V. Š. ir atsakovas K. Š. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 10. Santuokoje (duomenys neskelbtini). jiems gimė sūnus A. Š. Šalių santuoka nutraukta 2023 m. sausio 10 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-422-944/2023. Teismo sprendime konstatuota, kad šalys daugiau kaip metus kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, santuoka nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus N. Š.. N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 10 grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečio tėvu įrašytas atsakovas K. Š., grafoje „Duomenys apie motiną“ nepilnamečio motina įrašyta V. Š.

Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad kartu nebegyveno ir santuokinių ryšių nebepalaikė nuo 2020 m. rudens, atsakovo teigimu paskutinį kartą intymiai su ieškove bendravo 2021 m. vasarą. Ieškovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad nuo 2022 m. pavasario gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, intymiai bendravo. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta tik tada, kai ieškovė pranešė atsakovui, kad laukiasi vaiko nuo kito vyro. Šalys ir trečiasis asmuo taip pat patvirtino, kad tarp jų niekada nekilo ginčas, kad N. Š. nėra biologinis K. Š. vaikas, nes N. Š. biologinis tėvas yra D. B., su kuriuo ieškovė gyvena kartu ir veda bendrą ūkį nuo 2022 m. pavasario iki šiol. Šalys ir trečiasis asmuo siekė įteisinti, kad D. B. yra N. Š. vaikas, pateikdami bendrą pareiškimą notarui, tačiau to nepavyko padaryti dėl atsakovo išvykimo į užsienį. Kadangi N. Š. gimė nepraėjus trims šimtams dienų nuo šalių santuokos nutraukimo, N. Š. tėvu buvo įrašytas K. Š.. Atsakovas K. Š. niekada nepripažino tėvystės N. Š., su juo kaip su savo sūnumi nebendravo, juo nesirūpino ir išlaikymo neteikė. Tuo tarpu trečiasis asmuo D. B. iš karto pripažino tėvystę sūnui N. Š., gyvena kartu su vaiko motina ir vaiku nuo jo gimimo, prižiūri ir rūpinasi juo, jį išlaiko.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, kitus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, jog N. Š. tėvu įrašytas atsakovas K. Š. nėra ir negali būti nepilnamečio N. Š. biologinis tėvas, nes šalys daugiau kaip metus iki jų santuokos nutraukimo 2023 m. sausio 10 d. ir N. Š. gimimo (duomenys neskelbtini), santuokinių ryšių nebepalaikė ir intymiai nebebendravo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, jog N. Š. yra tik vienerių metų amžiaus ir tarp berniuko bei jo tėvu įrašyto K. Š. nėra jokio emocinio ryšio, o toks ryšys yra tarp vaiko ir jo biologinio tėvo D. B., kuris pripažįsta tėvystę N. Š., gyvena kartu su vaiku nuo jo gimimo, prižiūri ir rūpinasi juo, išlaiko, darytina išvada, jog nuginčijus K. Š. tėvystę N. Š. ir D. B. pripažįstant tėvystę N. Š. bei sutinkant patvirtinti tai pareiškimu pas notarą, nepilnamečio vaiko teisės ir interesai nebus pažeisti, o priešingai bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo kilmę.

Esant tokioms aplinkybėms ieškovės V. Š. ieškinys tenkintinas ir nustatytina, kad K. Š. nėra N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Nuginčijus atsakovo K. Š. tėvystę, panaikintini N. Š., (duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Nr. 10 duomenis, kad K. Š. yra N. Š. tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė 2023 m. spalio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo šioje byloje.

Už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, todėl ieškinį visiškai patenkinus, 109 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo priėmimo pažyma apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą į bylą nepateiktos, bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. Š. nėra K. Š. vaikas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 10 duomenis, kad K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovui K. Š., jog žyminį mokestį turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.