- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- I-86-283/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01802-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- R. S. A.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. A. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir senatvės pensijos nepriemokos priteisimo atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
bylos proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Proceso dalyviai pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (50, 101, 106 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėja R. S. A. skundu (1-3 b. l.), kurį patikslino (65-66 b. l.), kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ (toliau - 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ ( toliau – 2013 m. gegužės 20 d. sprendimas N. r(duomenys neskelbtini)) ir VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą“ (toliau – 2013 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus 1-ąjį skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. R. S. A. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsniais, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. du kartus buvo sumažinta jai paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – valstybinė senatvės pensija) dėl to, kad ji dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, tvirtino, kad jai paskirta valstybinė senatvės pensija buvo sumažinta neteisėtai. Nurodė, kad dėl negautos valstybinės senatvės pensijos dalies išmokėjimo ji skundu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris jos prašymo nepatenkino. Pasinaudojusi išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pareiškėja kreipėsi į VSDFV, kuri 2013 m. gegužės 20 d. atsakyme nurodė, kad ji praleido terminą skundui paduoti. R. S. A. nurodė, kad VSDFV atsakyme pateiktą nurodymą, jog valstybinė senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo sumažinta pagrįstai ir, kol nenumatyta kompensavimo tvarka, VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti sumažintų senatvės pensijų, ji įvertino kaip skundo išnagrinėjimą iš esmės ir jo nepatenkinimą. Pareiškėja pažymėjo, jog ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. birželio 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad šis teritorinis skyrius, mokėjęs valstybinę senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nustatytą tvarką, pažeidimo nepadarė, todėl jo veiksmai nėra ir negali būti pripažinti neteisėtais. Be to, pareiškėja prašė apsvarstyti argumentus dėl trejų metų praleisto termino teritorinio skyriaus sprendimui apskųsti, pripažinti svarbiomis praleidimo priežastis ir šį terminą atnaujinti (1-3; 65-66 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovai VSDFV Vilniaus skyrius bei VSDFV, nurodydami iš esmės analogiškus argumentus ir motyvus, pateiktais atsiliepimais su pareiškėjos reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovai nurodė, jog valstybinės socialinio draudimo pensijos buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o 2010-2011 metais - Laikinuoju įstatymu. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota valstybinė senatvės pensija. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį. Ribinį pensijos dydį viršijančių pensijų perskaičiavimo tvarka nustatyta Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, valstybinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, perskaičiuojama padidinant pagrindinę pensijos dalį iki 120 procentų bazinės pensijos ir perskaičiuojant papildomą pensijos dalį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1170 Lt. Pareiškėjos gaunama pensija, kurios dydis nuo 2010-01-01 buvo 1 214,92 Lt , o nuo 2011-04-25 – 1 358,92 Lt, viršijo 650 Lt, todėl ji nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuojama Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2010 m. sausio mėnesio pagrįstai ir teisingai pareiškėjai mokėjo pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę apskaičiuotą pensijos dalį. Teigė, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl taikytinas tik į ateitį (12-15, 29-34 ir 98-101 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar VSDFV teritorinis skyrius teisėtai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėjo dalies valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. S. A.“ pareiškėjai nuo 2008-04-03 iki gyvos galvos buvo paskirta 1 214,92 L dydžio, o 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. S. A.“ nuo 2011-04-25 iki gyvos galvos - 1 358,92 Lt dydžio valstybinė senatvės pensija (16-18 b. l.). R. S. A. 2013 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių ir prašė išmokėti 2010 - 2011 metų laikotarpiu negautą valstybinės senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo (19 b. l.). VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pateikė informaciją apie tai, kaip buvo apskaičiuojama ir kokiais teisės aktais remiantis buvo sumažinta valstybinė senatvės pensija, bei nurodė, jog atsisako tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti negautą valstybinės senatvės pensijos dalį, kadangi nėra priimti sumažintų pensijų kompensavimą reglamentuojantys teisės aktai (20-21 b. l.). R. S. A. dėl šio sprendimo 2013 m. gegužės 8 d. skundą pateikė VSDFV. Nurodžiusi, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 metų terminą skundui paduoti, VSDFV 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti ir pasiūlė iki 2013 m. birželio 7 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą šį terminą atnaujinti ir klausimą dėl prašymo priėmimo spręsti iš naujo (4 b. l.) Pareiškėja 2013 m. birželio 3 d. kreipėsi į VSDFV prašymu atnaujinti terminą, nurodė jo praleidimo priežastis (38 b. l.). VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) praleisto termino neatnaujino ir pareiškėjos skundo nenagrinėjo. VSDFV minėtame sprendime nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyrius, Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka mokėjęs pareiškėjai valstybinę senatvės pensiją, pažeidimo nepadarė, šio teritorinio skyriaus veiksmai nėra ir negali būti pripažinti neteisėtais (39-40 b. l.).
Atsižvelgus į tai, kad byloje keliami klausimai, susiję su asmens teisės į pensiją pažeidimu ir jos gynimu teisme, spręstina, ar pareiškėja R. S. A. tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis, pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta pirmoji valstybinės senatvės pensija R. S. A. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Dėl šios faktinės aplinkybės tarp bylos proceso dalyvių ginčo nėra. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog apie galimą teisės gauti paskirtą valstybinės senatvės pensiją pažeidimą pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Taigi nuo šios datos skaičiuotinas terminas, per kurį pareiškėja, siekdama apginti savo teises, susijusias su valstybinės senatvės pensijos mokėjimu, turėjo skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Byloje nustatyta, kad R. S. A. dėl ginčo laikotarpiu neišmokėtos valstybinės senatvės pensijos dalies išmokėjimo pirmiausia kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių (19 b. l.). Teismas sprendžia, kad R. S. A., 2013 m. balandžio 19 d. gautu prašymu inicijuodama ginčą dėl neišmokėtos valstybinės senatvės pensijos dalies, skundą dėl VSDFV teritorinio skyriaus valinio akto padavė ne įstatymo įgaliotam nagrinėti subjektui – VSDFV, o teritoriniam skyriui. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis gero administravimo principu, reikalaujančiu, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai, atidžiai ir užtikrintų, jog administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, gautą pareiškėjos prašymą privalėjo perduoti nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui, t. y. VSDFV. Išanalizavus VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (10.1)3-53896 turinį, daroma išvada, kad šis teritorinis skyrius savo sprendime ne tik pateikė R. S. A. informaciją apie valstybinės senatvės pensijos dydžius, apskaičiavimo tvarką ir šios pensijos sumažinimo teisinį pagrindą, bet ir iš esmės išnagrinėjo keliamą ginčą dėl savo paties veiksmų. Įvertinus tai, kad pareiškėja ginčą dėl valstybinės senatvės pensijos dalies, neišmokėtos taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, grąžinimo inicijavo 2013 m. balandžio 19 d. VSDFV teritoriniam skyriui pateiktu prašymu, ši data ir laikoma pareiškėjos kreipimusi į VSDFV Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
Konstatavus, kad pareiškėjos 2013 m. balandžio 19 d. prašymas laikytinas kreipimusi į VSDFV Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, darytina išvada, kad pareiškėja praleido byloje konkrečiu nagrinėjamu atveju taikomą 3 metų terminą skundui dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo paduoti. Dėl šios priežasties VSDFV, nustačiusi, kad pareiškėja nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, turėjo pagrindą pareiškėjos paduoto skundo nenagrinėti. Tačiau šio VSDFV sprendimo teksto analizė leidžia teigti, kad jame VSDFV suformulavo išvadą, jog VSDFV Vilniaus skyrius, mokėjęs R. S. A. valstybinę senatvės pensiją Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal šio įstatymo nuostatas sumažintos valstybinės senatvės pensijos dalies, kadangi nėra parengti teisės aktai, nustatantys dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarką (39-40 b. l.). Įvertinus tokią VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, poziciją dėl pareiškėjos keliamo ginčo esmės, konstatuojama, kad R. S. A. keliamas ginčas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka stadijoje buvo išnagrinėtas ir iš esmės išspręstas, t. y. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra buvo baigta. Dėl šios priežasties aplinkybė, jog pareiškėja skundą VSDFV padavė praleidusi įstatymo nustatytą terminą, bei šio termino praleidimo priežasčių įvertinimas nagrinėjamoje byloje tapo nereikšmingi ir neužkerta kelio teismine tvarka nagrinėti pareiškėjos keliamą ginčą dėl neišmokėtos valstybinės senatvės pensijos dalies priteisimo. Darydamas tokią išvadą, teismas remiasi analogiškos faktinės situacijos vertinimui ir jos kvalifikavimui taikytinų teisės normų aiškinimu, pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu, pateiktu 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinių socialinio draudimo pensijų, tarp jų - ir valstybinių senatvės pensijų, skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai), o 2010-2011 metais valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo srityje teisinius santykius reguliavo ir Laikinasis įstatymas. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09 redakcija Nr. XI-537) buvo nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Iš esmės analogiškos nuostatos išliko ir vėlesnėje šios normos redakcijoje (2010-10-26 redakcija Nr. XI-1072).
Bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose esantys duomenys patvirtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010-01-01 perskaičiavo R. S. A. paskirtą valstybinę senatvės pensiją. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius, nustatęs, jog R. S. A. nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, nurodytu laikotarpiu pareiškėjai mokėjo valstybinės senatvės pensiją, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau Konstitucinis teismas, tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių atitiktį Konstitucijai, konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę, jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Todėl pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
VSDFV nurodė, kad R. S. A. atžvilgiu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas netaikytinas, kadangi pareiškėja, kuriai pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta valstybinės senatvės pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, į teismą kreipėsi, praėjus daugiau nei 3 metams nuo tos dienos, kurią ji sužinojo apie jai mokamą ne viso paskirto dydžio senatvės pensiją, t. y. įvykdžius sprendimą mokėti ne visą valstybinę senatvės pensiją. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, tačiau nurodė ir išimtį: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis teismas pabrėžė, jog kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį), būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, tarp jų - Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 nurodė, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą, turi taikyti Konstitucijos 110 straipsnyje nustatytą išimtį iš 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. Išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas, ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, bet ir tuomet, kai asmuo į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Priešingu atveju būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Be to, teisminėje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju - aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-12-219/2004, Nr. A-10-57/2004).
Remdamasis aukščiau nurodytomis Konstitucinio Teismo išvadomis bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teikiamus išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad R. S. A. valstybinės senatvės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas. Pareiškėjos pažeista teisė gali būti efektyviai apginta tik išmokėjus valstybinės senatvės pensijos nepriemoką, kuri būtų nesusidariusi, jeigu nebūtų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas senatvės pensijų mažinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Aplinkybės, jog tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta valstybinės senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, bei kad pareiškėja į teismą kreipėsi po šio nutarimo priėmimo, nepaneigia R. S. A. teisės teismine tvarka prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos valstybinės senatvės pensijos dalį.
VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. liepos 4 d. atsiliepime pateikė duomenis, patvirtinančius, jog dėl Konstitucinio Teismo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo R. S. A. neišmokėta valstybinės senatvės pensijos dalis yra 19 036,26 Lt (5 513,28 Eur). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje pateikė išaiškinimą, jog asmuo, kurio turtinė teisė buvo pažeista, neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismą, iki bus priimtas pažeistas teises atkursiantis įstatymas, o aplinkybė, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo sumažintų valstybinių socialinio draudimo pensijų kompensavimo mechanizmo, negali turėti įtakos bylos, kurioje sprendžiamas ginčas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, baigčiai. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą aiškinimą ir remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, R. S. A. 19 036,26 Lt (5 513,28 Eur) dydžio neteisėtai neišmokėtos valstybinės senatvės pensijos dalis priteistina iš VSDFV Vilniaus skyriaus, mokančio pensijos gavėjai valstybinę senatvės pensiją. Aplinkybių, keliančių abejonių VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis apie pareiškėjai neišmokėtos valstybinės senatvės pensijos sumas, teismas nenustatė. R. S. A. duomenų apie jai neišmokėtos valstybinės senatvės pensijos dydį neginčijo.
Nustačius, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1 - ojo pensijų skyrius neturėjo įgaliojimų spręsti dėl savo paties valinių aktų, kuriais R. S. A. buvo sumažinta valstybinė senatvės pensija, naikintina šio viešojo administravimo subjekto 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ dalis, kuria teritorinis skyrius išnagrinėjo R. S. A. prašymą dėl valstybinės senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Be to, nustačius, kad pareiškėjos teisių pažeidimas kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, naikintina VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3889 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą“ dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2013 m. birželio 3 d. gautą skundą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, išmokėjimo.
Sprendžiant dėl VSDFV 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“, atsižvelgiama į tai, kad: 1) šiuo sprendimu R. S. A. buvo išaiškinta, kad ji yra praleidusi iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą skundui paduoti, todėl jos skundą atsisakoma nagrinėti; 2) jeigu pareiškėja iki 2013-06-07 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jos skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad VSDFV, priimdama 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, kurios metu būtų sprendžiama dėl R. S. A. keliamo ginčo esmės, nevykdė. Taigi nurodytas sprendimas yra procedūrinio pobūdžio tarpinis dokumentas, nesukėlęs pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių. Byloje konstatuota, kad VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, dėl pareiškėjos keliamo ginčo atgauti neteisėtai neišmokėtos valstybinės senatvės pensijos dalį iš esmės pasisakė 2013 m. birželio 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 5 ir 22 straipsnių nuostatas, administraciniame teisme sprendžiamos bylos tik dėl teisines pasekmes sukeliančių administracinių aktų. Esant nurodytoms aplinkybėms, bylos dalis dėl VSDFV 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ nutrauktina, kaip nepriskirta administracinių bylų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, tuo pačiu nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ straipsnis nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Šio kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. VSDFV atsiliepimu prašė R. S. A. priteistos neišmokėtos valstybinės senatvės pensijos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis. Tokį prašymą VSDFV grindė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo sunkumais ( 33-34 b. l.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iš įstatymo kylančias ir priimtų teismo sprendimų kylančias pareigas, pagrįstais pripažįsta VSDF valdybos pateiktus argumentus, kad valstybinės senatvės pensijos dalies išmokėjimas reikalauja papildomų valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad VSDFV teismo sprendimas gali būti įvykdytas išmokant priteistą piniginę sumą lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 85¹ straipsniu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos R. S. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 – ojo pensijų skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria išnagrinėtas pareiškėjos R. S. A. prašymas dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies, neišmokėtos taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo, išmokėjimo.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą“ dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos R. S. A. skundą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies, neišmokėtos taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo, išmokėjimo.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti R. S. A. 19 036,26 Lt / 5 513,28 EUR (devyniolika tūkstančių trisdešimt šešis litus ir 26 centų/penkis tūkstančius penkis šimtus trylika eurų ir 28 euro centų) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, neišmokėtą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Šios sprendimo dalies vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Administracinės bylos dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ nutraukti kaip nepriskirtą administracinių bylų kompetencijai.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.