Alytaus apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas D. R. patikslintu ieškiniu prašo jam priteisti iš atsakovės R. B. 145000 Norvegijos kronų atsakovės nepagrįstai gautų lėšų, 8 660,27 Norvegijos kronų palūkanų, iš viso 153660,27 Norvegijos kronų, taip pat 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, priimti ieškovo D. R. ieškinio dalies dėl 22949,73 Norvegijos kronų palūkanų priteisimo iš atsakovės R. B. atsisakymą, grąžinti 161,05 Lt sumokėtą žyminį mokestį už reikalavimą priteisti 22949,73 Norvegijos kronų palūkanų.

Ieškovas pradiniame ieškinyje prašė pripažinti jo vienašalį sandorį – 2012 m. rugsėjo 18 d. pinigų pervedimą R. B. negaliojančiu dalyje dėl 145000 Norvegijos kronų pervedimo ir priteisti iš atsakovės R. B. 145000 Norvegijos kronų ir 316100 Norvegijos kronų palūkanų, iš viso 176610 Norvegijos kronų, taip pat 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant bylą, ieškovas palaikė savo reikalavimą iš atsakovės priteisti 145000 Norvegijos kronų kaip atsakovės be pagrindo iš ieškovo įgytą turtą, 8 660,27 Norvegijos kronų palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas su atsakove nuo 2010 m. vasario 1 d. gyveno kartu atsakovės išsinuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini), buvo žodžiu susitarę buto nuomos ir interneto, poilsio, maisto ir kitas bendras išlaidas dalintis per pusę, kaupti ir pateikti vienas kitam bendras išlaidas patvirtinančius dokumentus bei jų pagrindu periodiškai vykdyti tarpusavio atsiskaitymus. Ieškovas atsakovei 2010 m. gruodžio 23 d. pervedė 45000 Norvegijos kronų, 2011 m. kovo 25 d. pervedė 10000 Norvegijos kronų, 2011 m. liepos 19 d. pervedė 20000 Norvegijos kronų, šios sumos iš esmės atitinka pusę buto nuomos ir interneto išlaidų už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. Graikijoje 2012 m. rugpjūčio 2 d. įvyko ieškovo ir atsakovės vestuvių ceremonija, tačiau oficialiai jų santuoka nebuvo įregistruota. Šalys toliau kartu gyveno Norvegijoje, kur ieškovas 2012 m. rugsėjo 18 d., planuodamas bendrą santuokinį gyvenimą su atsakove, mokėjimo pavedimu iš savo banko sąskaitos Norvegijos banke atsakovei į jos banko sąskaitą Norvegijoje pervedė 210000 Norvegijos kronų, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“, tačiau tik dalis šios sumos, t.y. 65000 Norvegijos kronų buvo skirta apmokėti ieškovo skolą už jam tenkančias būsto išlaidas. Šalių santykiai nutrūko 2012 m. gruodžio 2 d., atsakovei išsikrausčius iš jų nuomoto buto ir kreipusis į Oslo policiją, apkaltinant ieškovą smurtavimu. Ieškovas teigia, jog iširus šalių santykiams, išnyko 145000 Norvegijos kronų pervedimo atsakovei pagrindas, t.y. lūkestis dėl šeimos sukūrimo ir bendro gyvenimo ateityje. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi, atsakovė kaip asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, t.y. ieškovui, tačiau ji atsisakė grąžinti ieškovui jo pervestus 145000 Norvegijos kronų. Šalys iki šiol gyvena ir dirba Norvegijoje, tačiau, kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovas, į Lietuvos Respublikos teisę su ieškiniu jis kreipėsi dėl to, kad būtų pigiau bylinėtis. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes nors šalys gyvena Norvegijoje, atsakovė Prienų rajone turi nekilnojamojo turto, o byloje yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, nes būtent ja ir Lietuvos Respublikos teismine praktika remiasi abi šalys, nėra nei įstatymo, nei tarptautinės sutarties, nei šalių susitarimo dėl Norvegijos Karalystės teisės taikymo.