- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-22
- Bylos Nr.
- 1-2027-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-06579-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- Z. G.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis Z. G. 2016-02-09 apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 ‰ girtumas), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pavartojo smurtą sutuoktinės V. G. atžvilgiu, kurio metu tyčia vieną kartą spyrė jai į dešinį dilbį, padarė poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. G. sveikatą.
Kaltinamasis Z. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažįsta ir teigia, kad kaltinimo esmę suprato. Įvykio dieną jis sugrįžo iš poliklinikos, kur jam buvo atliekama medicininė apžiūra. Žmonos V. G. ir dukros K. G. namuose nebuvo. Nuėjo pasivaikščioti su šunimi, užėjo į parduotuvę ir grįžo apie 14.00 val. Žmonos dar nebuvo. Parduotuvėje nusipirko 0.5 l „Sobieski“ degtinės, kurią nutarė išgerti. Išgėrė apie 250 gr. degtinės, bute buvo jau dukra K.. Sugrįžo žmona. Pastarajai nepatiko, kad jis vartojo degtinę, todėl ji pasakė jam, jog kvies policiją. Kuomet ėjo iš virtuvės į koridorių link kambario, o žmona tuo metu ėjo koridoriumi, bet link virtuvės, jis galėjo netyčia, praeidamas šalia žmonos, užkliudyti ją savo dešinės rankos alkūne. Jam atrodo, kad žmonai kontakto metu jis buvo iš dešinės pusės. Gal dėl to ir galėjo atsirasti žmonai kūno sužalojimas. Tačiau tyčia fizinio smurto žmonos atžvilgiu nenaudojo, jai į dilbį nespyrė. Kodėl žmona parašė pareiškimą dėl to, kad jis ją sumušė, jis paaiškinti negali. Dukra šio įvykio metu buvo kambaryje. Niekada jie nėra smurtavęs nei prieš žmoną, nei prieš dukrą. Nepripažįsta jis ir piktnaudžiavimo alkoholiu, nors ir neneigia, kad retkarčiais pavartoja.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti teismo traktuojamos kaltinamojo naudai.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia.Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).
Nors kaltinamasis neigia tyčia spyręs žmonai ir aiškina, kad, praeidamas pro ją, netyčia koridoriuje galėjo kliudyti ją savo alkūne, teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog kaltinamasis Z. G., 2016-02-09 apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,28 ‰ neblaivumas), kas turėjo įtakos jo veiksmams, bute, tyčia, vieną kartą spyrė žmonai V. G. į dešinį dilbį, padarė jai poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiosios, liudytojos K. G. parodymai, specialisto išvada (b.l.17), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 5, 25), skambutis Bendrajam pagalbos centrui (b.l.4), pranešimai apie smurtą artimojoje aplinkoje (b.l. 6, 15).
2016-02-09 Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-02-09, apie 15.35 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konfliktuoja neblaivus vyras. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, V. G. paaiškino, kad jos neblaivus vyras pradėjo konfliktuoti ir agresyviai elgtis. Konflikto metu spyrė jai ir pataikė į ranką, sukeldamas fizinį skausmą. Pranešėja buvo išsigandusi ir susijaudinusi. Ant pranešėjos akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Medikų pagalba buvo nereikalinga. Butas buvo tvarkingas. Z. G. įvykio vietoje nieko paaiškinti negalėjo, buvo akivaizdžiai neblaivus (b.l.7-8).
Nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2016-02-09, apie 14 val., vyras grįžo namo išgėręs. Pradėjo kabinėtis. Dukra K. buvo po mokyklos namuose. Ji (nukentėjusioji) išėjo į parduotuvę. Apie 15.00 val. grįžo, vyras buvo dar girtesnis ir toliau kabinėjosi, įžeidinėjo ją. Tada pagąsdino jį, kad iškvies policiją. Tuomet vyras atsistojo nuo kėdės ir spyrė jai į dešinę ranką. Iš savo kambario verkdama išbėgo dukra K.. Prašė tėvo jos daugiau nemušti. Tuomet ji iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai vyrą išvežė. Kai vyras būna neblaivus, jis pasidaro agresyvus, kabinėjasi prie jos, įžeidinėja. Įvykio dieną jis norėjo spirti jai į pilvo sritį, tačiau jai laiku sureagavus, t.y. pasisukus šonu ir sulenkus dešinę ranką per dilbį, vyro spyris pataikė į dešinio dilbio vidinį paviršių. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą, vėliau ant dilbio atsirado mėlynė. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino, kad vyras smurtavo jos atžvilgiu. Surašė pareiškimą. Po kiek laiko kreipėsi į ekspertų įstaigą, kur buvo apžiūrėta ir jai buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Į kitas gydymo įstaigas po įvykio nesikreipė.Tai ne pirmas kartas, kai tarp jos ir vyro kyla žodiniai konfliktai. Konfliktai kyla tik tada, kai jis būna neblaivus, vyrui negalima gerti. Anksčiau vyras nesmurtavo, tai buvo pirmas kartas. Ieškinio byloje nereiškia.
Iš garso įrašo nukentėjusiosios skambučio Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad 15.33 val. ji pranešė, kad „vyras girtas, triukšmauja, daužosi“ (b.l.20-21).
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada.
VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G398/2016 (01) nustatyta, kad V. G. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgį į dešinio dilbio sritį, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių ar suspaudus dešinį dilbį kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz., pirštais), prieš 1-3 paras iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodytu būdu ir laiku (2016-02-09). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.17).
Liudytoja K. G. parodė, kad tai buvo 2016 m. Užgavėnių dieną (atrodo tai buvo vasario 9 ar 10 diena), kadangi tą dieną mokykloje kepė blynus. Ji grįžo namo apie 15.30 val. Namuose buvo tėvas, mamos dar nebuvo. Pastebėjo, kad tėvas neblaivus, kalbėjo nesąmones, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Už 5-7 min. grįžo mama. Tėvas pradėjo burbėti, kalbėti visokiausias nesąmones, tada mama jam pasakė kad jis eitų iš virtuvės į savo kambarį, kad ji galėtų ramiai pagaminti pavalgyti. Jos kartu su mama pavalgė virtuvėje ir ji nuėjo į savo kambarį. Tėvas tuo metu dar buvo savo kambaryje, ką jis ten veikė, ji nežino, tačiau girdėjo, kad kažką burbėjo sau po nosim. Mama jam pasakė: „Nerėkauk, vaikas grįžo iš mokyklos“. Tėvas į pastabas nereagavo ir toliau burbėjo, tuomet mama jam pagrasino, kad jeigu jis nenustos burbėti, tai ji iškvies policiją. Girdėjo, kaip tėvas pradėjo kabinėtis prie mamos, konfliktuoti su ja. Išgirdusi triukšmą ji išėjo iš kambario ir matė, kaip tėvas spyrė mamai į dešinę ranką, kuria ji gynėsi nuo jo spyrio. Kiek atsimena, jis pataikė mamai į alkūnę. Tuomet ji pradėjo tėtį stumti nuo mamos, jai tai pavyko ir tėvas nuėjo į savo kambarį, o mama tuo metu paskambino ir iškvietė policiją. Tai pirmas kartas, kai tėvas pakėlė prieš motiną ranką, anksčiau jis fizinio smurto nei jos, nei mamos atžvilgiu nenaudojo. Dažniausiai tėvas praranda savitvardą, kai būna neblaivus, nes tik būdamas tokios būsenos jis pradeda kabinėtis tiek prie jos, tiek prie mamos (vartoja necenzūrinius žodžius, rėkauja ir pan.). Tėvas geria jau senokai, kiek atsimena, jis visada gerdavo: gauna algą ir pradeda gerti.
Tokiu būdu, nepaisant to, kad kaltinamasis neigia smurtavęs žmonos atžvilgiu, bylos duomenimis nustatyta, kad jis spyrė nukentėjusiajai ir sužalojo jai dešinį dilbį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi jos parodymus patvirtina liudytojos K. G. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada.
Kaltinamojo Z. G. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis Z. G. padarė tyčinį nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie nesunkių.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Sunkina kaltinamojo atsakomybę tai, kad nusikaltimą jis vykdė būdamas neblaivus, kas įtakojo jo veiksmus (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis teisiamas yra pirmą kartą. Baustas administracine tvarka (b.l. 50-51). Priklausomybės ligų centruose neregistruotas (b.l.57-58). Dirba.
Atsižvelgiant į tai, teismo manymu, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikytina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Kaltinamajam skirtini apribojimai bei įpareigojimai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str., teismas
NUSPRENDĖ:
Z. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą pagal BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metų laikotarpiui.
Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti vieną parą laikinojo sulaikymo laiko, prilyginant vieną arešto parą 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1d.).
Išaiškinti nuteistajam, kad jis be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos.
nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bausmės laikotarpiu būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, gydymusi.per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d.).
Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Įsiteisėjus nuosprendžiui šią kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.