Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, (duomenys neskelbtini) kepėjas, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. kaltinamas tuo, kad jis 2015-11-09 apie 08 val. 40 min., Kauno r. sav., Kalinavos k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (1,79 promilių), norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, stovėdamas prie policijos tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto skiriamaisiais policijos ženklais, priekinių keleivio pusės durelių, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniajam patruliui A. U. ir patruliui A. A. siūlydamas susitarti kitaip - nerašant protokolo davė 50 eurų kyšį padėdamas vieną 50 eurų nominalo kupiūrą tarnybiniame automobilyje priekinėje keleivio pusėje sėdinčiam patruliui A. A. tarp kojų, tokiu būdu, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus

V. Ž. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą davė policijos pareigūnams 50 eurų kyšį. Labai gailisi padaręs nusikaltimą ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja jo bendradarbė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Ž. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka, kuriame nurodyta, kad 2015-11-09 apie 08.40 val. Kauno r., Kalinavos k, Kauno AVPK KPV KPK 1-ojo būrio patruliams A. U. ir A. A. atvykus į eismo įvykio vietą rado a.m „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio, automobilio vairuotojas V. Ž. patruliui A. A. davė 50 eurų kyšį, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už KET 14 p. reikalavimų pažeidimą. V. Ž. kyšį padėjo (1 kupiūra 50 eurų) patruliui A. A. ant kelių po to, kai kelis kartus buvo įspėtas dėl atsakomybės LR BK 227 str. Kaltinamasis V. Ž. tarnybiniame pranešime paaiškino, kad davė policijos preigūnams 50 eurų kyšį, nes vairavo neblaivus, todėl duodamas kyšį norėjo išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą būnant neblaiviam, savo kaltę pripažįsta, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, neatliekant ikiteisminio tyrimo veiksmų (b.l. 4-5).

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1 -ojo būrio vyresniojo patrulio A. U. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015 lapkričio mėn. 09 d. dirbo kartu su patruliu A. A., radijo šaukiniu „587“. Apie 08 vai 40 min, gavo iš VPK budėtojo pranešimą radijo ryšiu, kad Kauno r. Kalinavos k. yra eismo įvykis ir galimai vairuotojas neblaivus. Atvykus į eismo įvykio vietą rado automobilį „OPEL ZAFIRA“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio ir užklimpęs. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis. Jiems išlipus iš tarnybinio automobilio prie jų priėjo „OPEL ZAFIRA“ automobilio vairuotojas ir pateikė vairuotojo pažymėjimą ir tvarkingus automobilio dokumentus, paaiškėjo, kad automobilio vairuotojas yra V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus vairuotojo kaip jis nuvažiavo nuo kelio, jis paaiškino, kad važiuodamas bandė apsisukti ir nuvažiavo nuo kelio ir užklimpo. Bendraujant su vairuotoju nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotoją patikrinus Alkotesteriu buvo nustatytas 1,79 promilės vidutinis girtumo laipsnis. Jam pradedant pildyti ATP protokolą vairuotojas pradėjo prašyti nerašyti protokolo už ATPK 127 str. 3 d., siūlydamas „susitarti kitaip nerašant protokolo“, „vyrai nerašykit gal čia galima kaip nors kitaip“. Pilietis kelis kartus buvo perspėtas, kad jo daroma veika yra neteisėta ir už tai yra numatyta atsakomybė LR BK 227 str. Tačiau į kolegos perspėjimus vairuotojas nereagavo. Tupėdamas lauke, šalia jų tarnybinio automobilio pravirų priekinių keleivio pusės durelių iš kišenės ištraukė 50 eurų nominalo banknotą ir padėjo A. A. tarp kojų. Vairuotoją dar kartą kolega įspėjo, kad taip daryti negalima, nes už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet vairuotojas į perspėjimus nekreipė dėmesio tik sakė „Nerašykit ATPP“. Apie įvykį buvo informuotas Kauno VPK. Nuo tolimesnio vairavimo vairuotojas buvo nušalintas, už KET 14 p. reikalavimų pažeidimą V. Ž. surašė ATTP Nr. 20P-42795355-15, nubraižė eismo įvykio schemą, nufotografavo. Automobiliu nebuvo kam pasirūpinti, todėl buvo nutransportuotas į saugojimo aikštelę. Vairuotojui jo teisės ir pareigos išaiškintos, ATP protokolo kopijos įteiktos, paskirta administracinės bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Pilietis buvo pristatytas į nusikalstamų veikų registravimo skyrių (b.l. 10).

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio A. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio A. U. tarnybiniame pranešime (b.l. 11).

- Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis A. U. pateikė 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. X61111623413 (b.l. 12).

- V. Ž. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 13-14).

- Daiktiniai įrodymai: 50 eurų – įnešti į depozitinę sąskaitą (b.l. 16,17)).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. Ž. už tai, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam dėl nustatyto jo padaryto administracinės teisės pažeidimo policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo pasiūlė policijos pareigūnams susitarti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniajam patruliui A. U. ir patruliui A. A. siūlydamas susitarti kitaip - nerašant protokolo davė 50 eurų kyšį padėdamas vieną 50 eurų nominalo kupiūrą tarnybiniame automobilyje priekinėje keleivio pusėje sėdinčiam patruliui A. A. tarp kojų. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir jo nesulaikytų bei nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė ir davė 50 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas V. Ž. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad V. Ž. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad jis anksčiau nėra teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, reali turtinė žala nusikalstama veika nėra padaryta, yra gautas laiduotojos kaltinamojo bendradarbės R. P. žodinis prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. Ž. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d. perduodant jį pagal laidavimą kaltinamojo bendradarbei R. P. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d., nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamojo bendradarbe R. P. galima pasitikėti kaip laiduotoju, nes ji yra kaltinamojo bendradarbė, charakterizuojamas teigiamai, su kaltinamuoju artimai bendrauja, neteista, nebausta. Visas šias aplinkybes ji patvirtino apklausiama teisiamajame posėdyje. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (50 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Byloje 2015-11-10 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4351, kurioje nurodyta, kad advokatė Singrida Samoškienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. Ž. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. Ž.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. P., (duomenys neskelbtini) atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. Ž., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – V. Ž. priklausančius pinigus (50 eurų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. Ž. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.