- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-05-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-457-744/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00382-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pažeidėjas
- A. P.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., nukentėjusiajam asmeniui L. A. G., nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui, išnagrinėjęs
A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, vedusio, neteisto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnas – Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis L. M. 2010 m. gegužės 5 d. A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 142182 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., už tai, kad A. P. 2010 m. balandžio 12 d. apie 16:56 val. Pakruojo rajone, kelyje Pakruojis-Mikniūnai 8 kilometre, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. KC 054468, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintas L. A. G. priklausantis automobilis, būdamas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis (transporto priemonės vairuotojas), nepasiliko eismo įvykio vietoje, apie įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, bei policijos pareigūno reikalavimu nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso). Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 133, punktų reikalavimus bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 1 d. 1, 2 p.
A. P. teismo posėdžio metu prisipažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį. Vežė bendradarbį R. Ū. į namus (duomenys neskelbtini). Parvežęs bendradarbį, važiavo į savo namus D. kaime. Kelio vingyje automobilis staiga tapo nevaldomas, dėl ko nuvažiavo nuo kelio sankasos į pakelės griovį ir apvirto. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas darbdaviui L. A. G. priklausantis automobilis. Kadangi su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono, nuėjo į M. kaimą ieškoti pagalbos. Kol atėjo pas bendradarbį R. Ū. į namus, darbdavys L. A. G. pastarajam jau buvo skambinęs ir teiravęsis apie apgadintą automobilį. Darbdavys nurodė, kad jam skambino iš policijos ir pranešė apie eismo įvykį kaip transporto priemonės savininkui. Kadangi policijai jau buvo pranešta apie įvykį nepagalvojo, kad pakartotinai dar reikia pranešti. Automobilį jam yra patikėjęs darbdavys L. A. G. Juo jis visur važinėja darbo reikalais, taip pat veža bendradarbį R. Ū. į darbą, po darbo parveža į namus. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis L. A. G. teismo posėdžio paaiškino, kad A. P. yra jo darbuotojas, dirba mechanizatoriumi. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso jam, tačiau faktiškai juo naudojasi A. P. Automobilis jam buvo patikėtas siekiant efektyviau atlikti paskirtas užduotis darbe. Taip pat juo jis atveždavo kitus darbuotojus į darbą. Apie apgadintą automobilį sužinojo iš policijos. Tuomet iš karto skambino A. P., tačiau šis neatsiliepė. Tada paskambino R. Ū. ir pasiteiravo, kas nutiko. Šis apie įvykį nieko paaiškinti negalėjo, nes jau buvo grįžęs į namus. Vėliau sužinojo, kad pas R. Ū. į namus grįžo A. P. Dėl apgadinto automobilio jokių pretenzijų niekam neturi ir nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK (toliau- ATPK) 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėmesys, kad iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį būtina nustatyti: pirma, padarytą KET pažeidimą; antra, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); trečia, tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos - byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole tiksliai aprašyti pažeidimo esmę ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F 142182 nėra įvardintas ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje suformuluotą veiką atitinkantis kaltinimas, t.y. protokole nėra nurodyta koks konkretus KET pažeidimas buvo padarytas, kuris nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą).
Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys (autoavarijos vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas) patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadinti automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), abu priekiniai žibintai, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, suskilęs priekinis stiklas, suskilusios priekinės apdailos grotelės. Minėtas automobilis priklauso L. A. G. (b.l. 8-9), kuris automobilį buvo perdavęs naudotis A. P. L. A. G. pretenzijų A. P. neturi. Taigi, darytina išvada, kad 2010 m. balandžio 12 d. A. P. buvo automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtas valdytojas ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik A. P. vairuotam automobiliui.
A. P. veika formaliai atitinka KET 12 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, pagal kurią eismo įvykis - kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau būtina vertinti ir tai, ar apie šį eismo įvykį A. P. privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Kaip jau buvo minėta ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. P. pasišalino iš eismo įvykio. Kelių eismo taisyklių 269-272 punktais yra nustatyti skirtingi reikalavimai eismo įvykio dalyviams priklausomai nuo eismo įvykio kilusių pasekmių bei eismo įvykio aplinkybių. Bylos įrodymai patvirtina, kad A. P. sukelto eismo įvykio metu buvo padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo. Todėl A. P. veika pagal formalius požymius atitinka (duomenys neskelbtini) punktą, kuriuo yra nustatyta, kad „ jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai (2008 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 275 redakcija galiojusi nuo 2008 m. balandžio 9 d.). Pagal (duomenys neskelbtini) punktą pareiga pranešti apie eismo įvykį atsiranda tik tuo atveju, jeigu eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, nes priešingu atveju, remiantis (duomenys neskelbtini) punktu, eismo dalyviai turi teisę susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir užfiksavę eismo įvykio aplinkybes deklaracijoje neprivalo kviesti policijos į eismo įvykio vietą ir pranešti policijai apie įvykį. Todėl (duomenys neskelbtini) punkto teisingam aiškinimui yra reikšminga nustatyti, koks asmuo pagal šią normą pripažintinas nukentėjusiuoju ir kuriuo atveju atsiranda pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta E. P. padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės ((duomenys neskelbtini)4 p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ((duomenys neskelbtini) p.). Įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) ((duomenys neskelbtini) p.), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės ((duomenys neskelbtini)4 p.) nagrinėjamojoje byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad A. P. nepagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi pažeidimo padarymo metu galiojusios KET nenumatė pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai. Pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Todėl pagal (duomenys neskelbtini) punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio, tai yra kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Pagal (duomenys neskelbtini) punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (pvz. žr. Lietuvos Vyriausiojo A. T. 2010 m. kovo mėn. 4 d. nutarimas byloje Nr. N-261-3550/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nesant A. P. veikoje pažeidimo, šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Remiantis išdėstytomis teisės normos aiškinimo nuostatomis darytina išvada, kad A. P. nepagrįstai inkriminuotas ir administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes eismo įvykio metu nebuvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, krovinys, kelias, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tik A. P. vairuojama transporto priemonė, todėl jo veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėties, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį taip pat nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
A. P. papildomai šioje byloje buvo inkriminuotas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., už tai kad jis 2010 m. balandžio 12 d. apie 16:56 val. policijos pareigūno reikalavimu nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) (KET 16 p.), tačiau iš byloje esančių duomenų (įrodymų) matyti, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku iš jo nebuvo reikalaujama pateikti minėto dokumento, kadangi A. P. įvykio vietoje nebuvo, pirminė eismo įvykio medžiaga surinkta jam nedalyvaujant (jam nesant sudaryta eismo įvykio schema, automobilis priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę), po įvykio jis apklaustas tik 2010 m. gegužės 5 d. Tą pačią dieną jam surašytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas. Byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kad A. P. būnant motorinės transporto priemonės vairuotoju (2010-04-12) buvo reikalaujama pateikti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir, kad jis šio policijos pareigūno reikalavimo neįvykdė. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. teismui pateikė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 02-1149809, iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu automobilis, kurį vairavo A. P., buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Esant išdėstytoms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., nutrauktina, nesant A. P. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 284 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėjas
nutaria:
A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-457-744/2010 m., nutraukti nesant jo veikoje šių administracinio teisės pažeidimų sudėties.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.