Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nutarties ir nuteistojo Ž. N. baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiasis prokuroras T. Staniulis prašo pakeisti skundžiamus nuosprendį ir nutartį: pašalinti nuteistojo Ž. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; už veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje paskirti 1254 MGL (62700 Eur) baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ją sumažinti vienu trečdaliu (418 MGL) ir paskirti galutinę 836 MGL (41 800 Eur) baudą; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 18 d. iki vasario 20 d. (dvi paras), vieną arešto parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti Ž. N. galutinę 832 MGL (41 600 Eur )dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro T. Staniulio kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalį).

Prokuroro kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo dydžio bausmės (baudos) paskyrimo nuteistajam Ž. N. siejamas su nepagrįstomis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadomis dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo. Skunde pateikiamas Ž. N. parodymų vertinimas tvirtinant, kad jis tik deklaratyviai prisipažino kaltu, švelnindamas savo indėlį padarant nusikalstamą veiką, teigė, kad jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi, nes D. M. pirmas jam netiesiogiai siūlė susitarti. Taip pat kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą apygardos teisme Ž. N. pripažino visas inkriminuotos veikos aplinkybes, tačiau pažado pasitaisyti ir nenusikalsti neišreiškė, nors parodymuose nurodė nuoširdžiai besigailintis ir veiką vertinantis blogai, tačiau tai daugiau siejo su jam asmeniškai neigiamomis pasekmėmis. Šios bei kitos kasaciniame skunde išdėstytos aplinkybės yra susijusios su bylos duomenų nagrinėjimu ir vertinimu bei išvadų darymu. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo sritis. Kasacinės instancijos teismas bylos duomenų nenagrinėja ir jų nevertina, o sprendžia teisės taikymo klausimus. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde pakartoti prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėti ir pateiktos išvados. Kasatorius deklaratyviai nesutinka su šiomis išvadomis, kaip prieštaraujančiomis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktiems duomenims bei įrodymams, tačiau teisės taikymo aspektu šių išvadų neskundžia.

Nesant pateiktame skunde teisinių argumentų ir pagrindų, sudarančių prielaidas peržiūrėti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą, nėra pagrindo ir svarstyti argumentus dėl bausmės (baudos) dydžio nustatymo taikant BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.