Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskeinės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, gynėjui advokatui Antanui Danieliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pagal BK 164 str. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinamas pagal BK 164 str. tuo, kad jis žinodamas apie Kauno miesto apylinkės teismo 2000-08-21 nutarimą mokėti po ¼ visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL savo dukros K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės D. S. naudai, nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. iki 2006 m. rugsėjo 7 d. vengė pareigos mokėti savo vaiko išlaikymui lėšas, neteikė jokios materialinės paramos, dėl ko įsiskolino 5475 litus.

Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-13 nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. S. pripažinti kaltu pagal BK 164 str. ir nubausti jį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai po 20 valandų dirbti visuomenės labui, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007-04-12 iki 2007-04-13 ir viešųjų darbų bausmės bendrą laiką sumažinti 6 valandomis.

Vyr. prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodė, kad pats A. S. pripažino, jog kurį laiką nemokėjo privalomo išlaikymo savo vaikui, o apie šią pareigą žinojo. Tai, kad A. S. turėjo lėšų mokėti išlaikymą, bet to vengė rodo ta aplinkybė, kad kaltinamasis Anglijoje pradėjo dirbti nuo 2006 m. vasario mėn., o alimentus pradėjo mokėti tik 2006 m. rugsėjį. Teismo posėdyje nustatyta, kad A. S. Anglijoje nuo 2006 m. vasario mėnesio dirbo, nuomojo gyvenamą būstą, grąžino skolas kitiems. Tai rodo, kad jis turėdamas pajamų pusę metų tyčia vengė mokėti išlaikymą, o jokių svarbių priežasčių, leidžiančių nemokėti išlaikymo, nebuvo. Apylinkės teismo išvados, kad kaltinamasis neturėjo lėšų, vertintinos kritiškai, o tai rodo teismo šališkumą.

Išteisintasis A. S. atsikirtimu į vyr. prokuroro apeliacinį skundą prašė šį skundą atmesti ir teismo išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodė, kad jis kaltinimo laikotarpiu objektyviai negalėjo mokėti išlaikymo, nes neturėjo darbo ir pajamų. Ieškodamas darbo išvyko į Angliją ir įsidarbinęs periodiškai siųsdavo pinigines perlaidas dukros išlaikymui ir iki 2007 m. kovo mėn. padengė visą skolą. Išteisintasis pripažįsta, kad jis nuo 2006 m. vasario mėn. Anglijoje pradėjo dirbti, tačiau radęs darbą negreitai galėjo grąžinti skolas bei apmokėti pragyvenimą kitoje šalyje. Praėjo pusmetis, kol jis gavo nuolatinį darbą, grąžino skolas ir toliau galėjo mokėti alimentus. Apie jo veikoje tyčios nebuvimą rodo ir tai, kad A. S. iš vykdomąją bylą vedančio antstolio negavo nei vieno raginimo ar įspėjimo dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Be to, išteisintasis atsikirtimuose nurodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daug procesinių pažeidimų, dėl kurių kai kurie procesiniai dokumentai negali būti laikomi įrodymais. Pvz., nepatvirtintina vaiko gimimo liudijimo kopija, A. S. nesupažindintas su prokuroro nutarimu pripažinti jį įtariamuoju, pranešime apie įtarimą taisytos datos, o šis ištaisymai neaptarti, protokole dėl teisės turėti gynėją išaiškinimo ir protokole dėl gynėjo atsisakymo nėra A. S., kaip įtariamojo, ranka išreikštų pozicijų, sulaikymo protokole nėra A. S. parašo apie jo supažindinimą su sulaikymu, o nutarime skirti kardomąją priemonę taisytos datos ir šie pataisymai neaptarti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai išsprendė A. S. kaltės klausimą bei nepagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 str. kyla tuomet, kai asmuo vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią pagalbą vaikui. Tai, kad A. S., žinodamas apie Kauno miesto apylinkės teismo 2000-08-21 nutarimą mokėti po ¼ visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL savo dukros Karinos, gim. 1992-05-12, išlaikymui iki jos pilnametystės D. S. naudai, nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. iki 2006 m. rugsėjo 7 d. nemokėjo savo vaiko išlaikymui lėšų ir neteikė jokios materialinės paramos, dėl ko įsiskolino 5475 litus, byloje ginčo nekyla, tą pripažįsta ir pats išteisintasis. Atsakyti pagal šį baudžiamąjį įstatymą asmuo gali tuo atveju, jeigu jis yra kaltas ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio bei jo veikoje esant BK 164 str. aprašytai nusikaltimo sudėčiai (BK 2 str. 3 d., 4d.) Taigi tik objektyviosios pusės požymių konstatavimas kaltininko veikoje reikštų baudžiamojoje teisėje draudžiamą objektyvųjį pakaltinimą ir pažeistų EŽT Konvencijoje įtvirtintas kaltinamojo teises. Norint šį nusikaltimą inkriminuoti A. S., būtina nustatyti jo kaltę ir nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymius. Iš BK 164 str. aprašytos nusikaltimo sudėties matyti, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi piktybiškai vengti išlaikymo mokėjimo vaikui. Iš byloje esančios medžiagos yra pagrindas konstatuoti, kad A. S. veikoje yra tiesioginės tyčios kaltės forma. Ta aplinkybė, kuria iš esmės grindžiamas vyr. prokuroro apvaduotojo apeliacinis skundas, kad A. S., nuo 2006 m. vasario mėn. turėdamas pajamų ir dirbdamas Anglijoje, net pusę metų tyčia neteikė išlaikymo vaikui, ir sudaro pagrindą A. S. tiesioginei tyčiai pagrįsti. Byloje nustatyta, kad A. S. kaltinimo laikotarpiu, būdamas Lietuvoje, negalėjo rasti darbo ir dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybių mokėti išlaikymo. Siekdamas gauti pajamų, jis išvyko į Angliją. Šis išvykimas į kitą šalį buvo susijęs su didelėmis išlaidomis, dėl kurių jis įsiskolino. Radęs Anglijoje darbą, A. S. dar negreitai galėjo grąžinti skolas, apmokėti gyvenimą kitoje šalyje. Tik po pusmečio, kol gavo nuolatinį darbą, jis grąžino visas skolas ir galėjo toliau mokėti išlaikymą bei grąžino visą susikaupusį įsiskolinimą. A. S. tiek prieš kaltinimo laikotarpį, tiek po jo pagal galimybes mokėjo išlaikymą vaikui, o laikino nemokėjimo laikotarpiu jis vykdė savo finansinius įsipareigojimus Anglijos kreditoriams, tačiau, būdamas mokus, visiškai neteikė išlaikymo vaikui, nors apie šią pareigą žinojo. Tai, kad A. S. iš antstolio negavo jokio perspėjimo ar raginimo dėl teismo nutarimo nevykdymo, nėra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes tokio perspėjimo, kaip būtinojo nusikaltimo sudėties požymio, baudžiamasis įstatymas nenumato. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. veikoje yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 164 str., požymiai.

Iš byloje esančio A. S. tėvų prašymo matyti, kad pirmosios instancijos teismo prašė taikyti BK 40 str. ir A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b.l. 117-118). Taigi teismas privalėjo pasisakyti dėl šio prašymo ir, esant pagrindui, jį taikyti. Kadangi apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir netenkino šio prašymo, tai turi teisę padaryti apeliacinės instancijos teismas, nes dėl to nebus peržengtos apeliacinio skundo dėl išteisintojo teisinės padėties griežtinimo ribos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. atžvilgiu yra visi BK 40 str. numatyti pagrindai jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o būtent: jis pirmą kartą padarė BK 164 str. nesunkų tyčinį nusikaltimą; iš esmės pripažino, kad, būdamas Anglijoje tyčia neteikė vaikui išlaikymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi; vėliau pagal galimybes atlygino visą įsiskolinimą (vykdomoji antstolio byla baigta (b.l. 116)) ir iki šiol moka išlaikymą; ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pastaroji išvada darytina iš to, kad jis anksčiau neteistas, toliau moka išlaikymą dukrai, o tai, kad jo atžvilgiu dar 2002-09-02 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas tyrimas susitaikius su nukentėjusiąja D. S., bei jo gautos administracinės nuobaudos už KET pažeidimus, nesudaro pagrindo manyti, kad jis linkęs nusikalsti. Iš tėvų prašymo (b.l. 117-118) matyti, kad tėvai A. S. turi moralinę įtaką, todėl A. S. pagal laidavimą atiduotinas tėvams, nes jie turės realią galimybę daryti kaltininkui teigiamą įtaką. Tai, kad A. S. tėvai yra pensijinio amžiaus, jų pragyvenimo šaltinis yra socialinė pensija, tai laidavimas paskirtinas be užstato.

Taigi byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 str. ir A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., LR BK 40 str. pagrindu pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. S. pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams perduoti tėvams V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (duomenys neskelbtini), Kauno raj.