Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-17 · Administracinė byla Nr. I-1514-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
I-1514-422/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00812-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Daina Kukalienė
Pareiškėjas
K. A.
Atsakovas
LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus, LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui
Trečiasis asmuo
UAB „Milsta“
Advokatai
Donatas Ramanauskas, Gvidas Byčius
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1514-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00812-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 6.8; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui K. A., jo atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, atsakovo LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui Mantui Paunksniui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Milsta“ atstovui advokatui Gvidui Byčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Milsta“ dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2014-05-22 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 dalį, kuria nustatytas saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, kad K. A. kartu su kitais įmonės darbuotojais savavališkai, be darbų vadovo D. R. nurodymo atliko daugiasluoksnės lubų plokštės transportavimo ir kėlimo darbus rankiniu būdu, pažeisdamas UAB „Milsta" 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 019 patvirtintos „Darbuotojo, atliekančio statybos konstrukcijų montavimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 2 4.1 punktą, numatantį darbuotojui „dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis darbo vadovas ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai“ ( b.l. 5-8).

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas dirbdamas UAB „Milsta" montuotoju 2014 m. vasario mėnesį kartu su kitais įmonės darbuotojais T. G., S. K., J. D., S. B. buvo išsiųsti į komandiruotę atlikti statybos darbų biokatilinėj, esančioj (duomenys neskelbtini) . 2014 m. vasario 24 d. vykdant UAB „Milsta" statybos darbų vadovo D. R. nurodymą prie lubų sumontuoti kelis šimtus kilogramų sveriančias daugiasluoksnes plokštes, susidedančias iš skardos ir izoliacinės medžiagos, iškėlęs rankas virš galvos laikė link lubų pakeltą plokštės galą, paremdamas ją apsauginio šalmo viršutine dalimi. Tačiau plokštei slystelėjus nuo šalmo, jam neužteko jėgų išlaikyti pakeltą plokštės galą ir slinkdama plokštė traumavo kaklą. Po traumos pasidarė silpna, pradėjo tirpti ranka. Kauno klinikose buvo nustatytas nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimas, dėl to buvo hospitalizuotas, po to buvo nedarbingas.

Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo kreipėsi po tam tikro laiko, nes anksčiau kreiptis negalėjo dėl gydymosi. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius atliko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kurio išvados suformuluotos 2014-05-22 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (toliau –ir Aktas). Nelaimingo atsitikimo priežastimi 3-ioje išvadoje konstatuota pareiškėjo kaltė, nurodyta, jog plokštę kėlė nesant darbų vadovo nurodymo ir leidimo. Su šia išvada pareiškėjas nesutinka.

Šalies argumentai

Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, plokštė, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo keliama ir montuojama darbų vadovo D. R. pavedimu. Akte išdėstant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, buvo užfiksuoti prieštaravimai, kurie nebuvo ištirti ir pašalinti, t. y. buvo tiesiog konstatuotos darbdaviui palankios aplinkybės, neanalizuojant jų esmės, nereikalaujant papildomų duomenų. Ginčijama išvada buvo padaryta besąlygiškai patikėjus paaiškinimais darbdavio, kuris yra suinteresuotas tyrimo baigtimi, nuo kurios priklauso darbdavio civilinės atsakomybės apimtis, ir darbuotojų J. D. bei S. K., kurie suinteresuoti darbo vietos išsaugojimu, paaiškinimais, nors pareiškėjas ir T. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad plokštes prie lubų montuoti rankiniu būdu nurodė darbų vadovas D. R.. Tiriant nelaimingą atsitikimą nesiaiškinta, ar nelaimingo atsitikimo dieną plokštės objekte buvo dedamos pirmą kartą ar buvo pradėtos montuoti anksčiau. Pareiškėjo teigimu, šiame objekte plokštės rankiniu būdu buvo keliamos ir montuojamos jau kurį laiką ir tai nebuvo laiko leidimas laukiant atvykstančio krano, o įmonės praktikuojamas darbas siekiant sutaupyti įmonės lėšas. Darbo inspekcija nepareikalavo iš įmonės dokumentų, galinčių patvirtinti, jog plokštės iš tiesų turėjo ir galėjo būti montuojamos krano pagalba. Pareiškėjo atstovo nuomone, tame objekte plokščių kėlimo ir montavimo darbų krano pagalba nebuvo įmanoma atlikti dėl to, kad kranas negalėjo į šią patalpą patekti dėl jos uždarumo ir konstrukcijų pobūdžio. Prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjas skunde taip nurodė, jog inspektoriui buvo pateikti UAB „Milsta" montuotojo pareiginiai nuostatai ir 2013 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. 001 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, tikrinimo, keitimo ir papildymo bei darbuotojų instruktavimo tvarkos“ su priedais, patvirtinančiais, kad darbuotojai, tarp jų ir pareiškėjas, buvo pasirašytinai supažindinti su šiais dokumentais, tačiau, pareiškėjo teigimu, parašai prie jo pavardės šiuose dokumentuose yra suklastoti, jis niekada nebuvo supažindintas su minėtais dokumentais ir niekada nėra jų pasirašęs. Suklastoti jo parašai patvirtina darbdavio nesąžiningumą ir siekimą bet kokiomis priemonėmis, galimai net nusikalstamomis, išvengti bet kokios atsakomybės dėl jo darbo metu patirtų sužalojimų.

Atsiliepimas

Atsakovas LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyrius ( toliau –ir Inspekcija) atsiliepime į skundą (b.l. 13-15) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Paaiškino, jog sunkus nelaimingas atsitikimas darbe UAB „Milsta" montuotojui K. A. įvyko 2014 m. vasario 24 d., apie kurį VDI Kauno teritorinis skyrius buvo informuotas tik 2014 m. balandžio 9 d., gavus nukentėjusiojo K. A. 2014-04-08 prašymą (skundą) Nr. APS-7-6663. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimu darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr.1118 ( toliau –ir Nuostatai), 68 punktu, šio įvykio tyrimą VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 10 potvarkiu Nr. 2VK-75 buvo pavesta atlikti vyriausiajam darbo inspektoriui Mantui Paunksniui, kuris, atlikęs sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, 2014-05-22 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aklą Nr.1 ir nurodė jo priežastis. Pažymėjo, jog darbdavys apie įvykį Inspekcijai nepranešė. Pareiškėjas taip pat į Inspekciją kreipėsi tik 2014-04-10, kai tuo tarpu nelaimingas atsitikimas įvyko 2014-02-24. Įvykio vieta iki tyrimo pradžios buvo pakeista, pakeitimai nei raštiškai, nei fotonuotraukomis neužfiksuoti, todėl įvykio aplinkybės, buvusios įvykio metu, buvo nustatytos, remiantis įvykio dalyvių ir daugumos liudytojų, t.y. darbininkų J. D., S. K., S. B. bei projektų vadovo D. R. paaiškinimais, kurie nurodė, jog daugiasluoksnę plokštę atsinešti į montavimo vietą ir ją sumontuoti prie lubų darbuotojai nusprendė patys be darbų vadovo D. R. nurodymo ir žinios, nes D. R. buvo nurodęs tik pasiruošti darbo vietą ir pačią plokštę montavimui, kol atvyks kranas. Vertinant K. A. ir T. G. paaiškinimus, buvo pastebėti nesutapimai, nurodant darbą atlikusių asmenų skaičių, todėl jais nesiremta.

Atsakovas pažymėjo, jog tyrimo metu darbo inspektorius raštu pareikalavo iš darbdavio pateikti reikalingą informaciją, susijusią su nelaimingu atsitikimu darbe. Minėta informacija buvo pateikta ir įvertinta, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neišsamaus tyrimo nepagrįsti. Apie parašų suklastojimą K. A. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu darbo inspektoriui nebuvo pateikęs jokios informacijos, todėl ši aplinkybė ir nevertinta, dėl to pareiškėjas turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Atsakovo nuomone, konkrečiu atveju objektyviai įvertinęs visus surinktus teisiškai reikšmingus faktus bei aplinkybes, darbo inspektorius motyvuotai ir pagrįstai pagal savo kompetenciją ir teisės aktų normas surašė Aktą, kurio panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Milsta“ atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, jog Inspekcijos aktas pagrįstas ir teisėtas, buvo atliktas išsamus įvykio tyrimas. Atkreipė teismo dėmesį, jog dauguma darbuotojų teisme keitė parodymus, todėl nėra pagrindo jais remtis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Administracinėje byloje ginčas keliamas dėl 2014-05-22 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (toliau- ir Aktas, Aktas Nr. 1 ) dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte (toliau – N-1 formos aktas; 2 priedas). Jeigu tirdamas įvykį darbe tyrėjas nustato, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, jis pripažįsta šį įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, baigia tyrimą ir surašo N-1 formos aktą ( 31p., 43p.) Nuostatai numato pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai (toliau – įvykis darbe), nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų, susijusių su tyrimu, nagrinėjimo tvarką. Nuostatų privalo laikytis visi darbdaviai ir darbdaviams atstovaujantys asmenys.

Akto 17 punkte yra nurodytos 3 nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2014-02-24 9val. 15 min., priežastys. Pareiškėjas ginčija Akto išvadų 17punkto 3-ą dalį, kurioje nurodyta, jog montuotojas K. A. kartu su kitais įmonės darbuotojais savavališkai, be darbų vadovo D. R. nurodymo atliko daugiasluoksnės lubų plokštės transportavimo ir kėlimo darbus rankiniu būdu, pažeisdamas UAB „Milsta" 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 019 patvirtintos „Darbuotojo, atliekančio statybos konstrukcijų montavimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 2 4.1 punktą, numatantį darbuotojui „ dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis darbo vadovas ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai“ ( b.l. 21-22).

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2014-02-03 tarp UAB „Milsta“ ir pareiškėjo K. A. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 142, kurios pagrindu jis buvo įdarbintas montuotoju ( Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga, l. 33-34).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-02-24 biokatilinės statybos objekte ( (duomenys neskelbtini) ) UAB „Milsta“ montuotojas K. A. kartu su kitais įmonės darbuotojais T. G., S. K., J. D. ir S. B. buvo paskirti sumontuoti prie lubų daugiasluoksnes plokštes, susidedančias iš skardos ir izoliacinės medžiagos.

Plokštės buvo keliamos ir montuojamos prie lubų 2,5 -3 metrų aukštyje, kaip paaukštinimo priemonę naudojant 1 m aukščio pastolius, ant kurių pasilipę darbuotojai laikydami plokštę rankomis virš galvų pritvirtindavo prie lubų. Apie 9.15val. keliant plokštę K. A. jos neišlaikė ir plokštei slystant buvo sužalotas. Akto Nr. 1 duomenimis, įvykio metu buvo keliama 5 m ilgio, 1 m. pločio apie 200 kg. svorio daugiasluoksnė lubų plokštė ( I t., b.l. 22, 23-24).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog K. A. 2014-02-24 buvo hospitalizuotas VŠĮ Kauno klinikų Stuburo neurochirurgijos skyriuje dėl darbe patirtos traumos, nukritus plokštei ant galvos (I t., b.l. 28 A), Lietuvos Sveikatos mokslų Universiteto ligoninės Kauno klinikų 2014-04-17 pažyma apie traumos sunkumą Nr. G-(1.16)-171 ( I t., b.l. 28) patvirtina, jog 2014-02-24 darbo metu patirta trauma (kaklinės nugaros smegenų dalies sutrenkimas) priskiriama prie sunkių.

Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas pradėtas 2014-04-10 gavus pareiškėjo prašymą. UAB „Milsta“ apie nelaimingą atsitikimą darbe Darbo inspekcijai nepranešė.

Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, 2014-02-24 daugiasluoksnė lubų plokštė, kurią keliant įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo keliama ne savavališkai, o darbų vadovo D. R. nurodymu, Inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, ginčijama išvada padaryta nepagrįstai remiantis tik palankiais darbdaviui duomenimis, tyrimo metu nepašalinti prieštaravimai.

T. G., apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu, nurodė, jog 2014-02-24 atvykus į darbą Kaune biokuro katilinėje, darbų vadovas D. R. jam, K. A., J. D. ir S. B. nurodė ant lubų sumontuoti 8 plokštes rankomis. Plokštes kelti teko nuo pastolių nepatogiom sąlygoms, jas laikyti virš galvos. S. K. prie jų prisijungė keliant 3-ią plokštę. Tuo metu įvyko nelaimingas atsitikimas, K. A. neužteko jėgų išlaikyti pakeltą plokštės galą, kol kitas galas buvo tvirtinamas prie lubų, ir slinkdama žemyn plokštė jį traumavo. T. G. nurodė, jog prieš kelias dienas iki įvykio lygiai tokios pačios konstrukcijos pastate plokštes prie lubų taip pat montavo rankomis.

Minėti liudytojo T. G. parodymai atitinka jo paaiškinimus, duotus 2014-04-18 tiriant įvykį Inspekcijoje ( b.l. 35) bei tos pačios dienos K. A. paaiškinimus Inspekcijai ( b.l. 34) bei pareiškėjo paaiškinimus teisme. Šiuos paaiškinimus patvirtino teisme apklausti liudytojais S. B. ir J. D., todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo.

S. B. paaiškino, jog 2014-02-24 atvykus į statybos objektą montuoti plokščių kartu su darbų vadovu buvo nuspręsta plokštes kelti rankomis, nes kranas į tą patalpą netilpo, todėl plokštės buvo keliamos rankomis. Bekeliant 4-ą ar 5-ą plokštę, K. A. jos neišlaikė ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Minėtas liudytojas nurodė, jog prieš 2-3 dienas buvo sumontuotos plokštės analogiškos konstrukcijos patalpoje rankiniu būdu, nes toje vietoje krano pagalba plokščių nebuvo įmanoma sumontuoti dėl to, kad kranas netilpo ir atvykęs kranininkas atsisakė dirbti. Iš esmės analogiškai aplinkybes nurodė liudytojas J. D..

Taigi administracinėje byloje keturi iš penkių įmonės darbuotojų, dalyvavusių keliant plokštę, t.y. K. A., T. G., J. D. ir S. B. teisme patvirtino aplinkybę, jog 2014-02-24 ginčo objekte plokštės buvo montuojamos rankiniu būdu su darbų vadovo žinia, jo pritarimu ir pavedimu. Liudytojų T. G., J. D., S. B. parodymais nustatyta, jog rankiniu būdu buvo užbaigti darbai šiame objekte ir po nelaimingo atsitikimo. Taip pat minėtų liudytojų parodymais bei įvykio vietos užfiksavimu Nelaimingo atsitikimo darbe medžiagoje nustatyta, jog kitokiu būdu (krano pagalba) toje patalpoje plokščių sumontuoti nebuvo galimybės dėl priežasčių, susijusių su patalpos konstrukcija (uždara patalpa, siauras praėjimas), kadangi kranas į tą patalpą neįtilpo.

Iš įvykio vietos fotonuotraukos ( I t., b.l. 43), Nelaimingo atsitikimo darbe medžiagos ( l.32) matyti, jog daugiasluoksnė lubų plokštė, kurią keliant susižalojo K. A., buvo keliama uždaroje patalpoje, kuri uždengta skardiniu stogu, įėjimas iš dviejų pusių, tačiau siauras. Liudytojo J. D. teigimu, įėjimas į minėtas patalpas apie 1-1,5 metro pločio, stoge nėra jokių angų, todėl toje patalpoje plokštes sudėti buvo įmanoma tik rankomis. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir daugiasluoksnių plokščių montavimo technologinės kortelės duomenys, kuriuose nurodyta, jog plokščių montavimui parinktas kranas Grove GMK 2035E, kurio keliamoji galia 35 t., strėlės ilgis 29 metrai ( I t., b.l. 158). Palyginus krano techninius duomenis, jo fotonuotrauką su įvykio vietos fotonuotraukoje užfiksuota iš viršaus uždara patalpa ( I t., b.l. 43) akivaizdu, jog konkrečiu atveju su kranu sumontuoti plokštes nebuvo objektyvių galimybių.

S. K., apklaustas liudytoju,teisme paaiškino, jog 2014-02-24 nebuvo nurodymo iš darbų vadovo kelti plokštes. Jis teigė, kad darbų vadovas nurodė tik pasiruošti darbui ir laukti atvykstant krano, plokštės buvo montuojamos rankomis darbuotojų bendru sutarimu, nesant darbų vadovo nurodymo. Tačiau teismas neturi pagrindo jais remtis, nes minėti paaiškinimai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra nenuoseklūs, neatitinka jo paties raštu duotų paaiškinimų darbdaviui 2014-02-25 ir Darbo inspekcijai duotų paaiškinimų 2014-04-29. 2014-02-25 S. K. paaiškinime darbdaviui nurodė, jog plokštes laikant rankose K. A. nutirpo rankos, plokštės nebuvo keliamos virš galvos (I t., b.l.38), tuo tarpu Darbo inspekcijai S. K. nurodė, jog plokštę visiems iškėlus apie vieną metrą aukščio, K. A. nutirpo ranka ( I t., b.l. 39). Teisme jis nurodė, jog bekeliant ar laikant plokštę įvyko įvykis. Atsižvelgiant į minėto liudytojo parodymų prieštaringumą, nenuoseklumą, į tai, kad jį tebesieja darbo santykiai su UAB „Milsta“, S. K. parodymus teismas vertina kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimus ir jais nesiremia ( ABTĮ 57 str. 6d.).

UAB „Milsta darbų vadovas D. R., apklaustas liudytoju, teismui nurodė, jog 2014-02-24 darbininkai savavališkai nešė ir kėlė plokštes prie lubų, nes šiuos darbus turėjo atlikti kranas, kuris atvyko po nelaimingo atsitikimo ir užbaigė darbus. Tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių krano atvykimą ir darbą tame objekte bei apmokėjimą už šiuos darbus. Liudytojo D. R. teigimu, tą dieną turėjo atvykti į objektą kranas iš UAB „Kauno kranai“, tačiau teismui pateiktuose trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Milsta“ mokestiniuose dokumentuose –atliktų darbų lydraščiuose, sąskaitose –faktūrose (II t., b.l. 5-14) nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Mokestiniai dokumentai, patvirtinantys atliktus darbus UAB „Kauno kranai“ (duomenys neskelbtini) , yra išrašyti 2013-12-11, 2013-12-27 (II t., b.l.l 13-14) bei 2014-01-31( II t., b.l. 8), t.y. pakankamai daug laiko iki įvykio. Be to, liudytojo D. R. parodymai akivaizdžiai prieštarauja ne tik aukščiau nurodytų liudytojų paaiškinimams, bet ir įmonės vadovo liudytoju apklausto R. P. parodymams. Liudytojas D. R. nurodė, jog jis kalbėjo su R. P. 2014 m. vasario 23 d. ( dieną prieš įvykį) ir susitarė, kad kraną šiam objektui susiras statybos vietoje, nes šiuos klausimus visada derina su įmonės vadovu, tuo tarpu įmonės vadovas R. P., teisme apklaustas liudytoju, nurodė, jog D. R. dėl krano su juo 2014-02-23 nebendravo, pagal įmonėje įprastą tvarką kranu išimtinai rūpinosi darbų vadovas.

Taip pat pažymėtina, jog nors tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Milsta“ ir jo atstovas nurodė, jog daugiasluoksnių plokščių montavimo darbai 2014-02-24 ginčo statybos objekte turėjo būti atliekami krano pagalba, tačiau Inspekcijai ir teismui nebuvo pateikti saugos reikalavimus nustatantys aktai ( instrukcijos), atliekant šio pobūdžio darbus. 2013-01-02 UAB „Milsta“ įsakymu Nr. 019 patvirtinta „Darbuotojo, dirbančio pakrovimo, iškrovimo, darbus rankiniu būdu, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 04“ (Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, l. 65-72) patvirtina rankiniu būdu atliekamų darbų saugos reikalavimus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias D. R. parodymų prieštaravimą byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, jų neatitikimą administracijos vadovo nurodytoms aplinkybėms, teismas negali jų laikyti patikimais įrodymais, juolab, kad minėtą liudytoją sieja tarnybinės priklausomybės santykiai su UAB „Milsta“, todėl minėtus parodymus teismas vertina kaip suinteresuoto asmens bylos baigtimi paaiškinimus.

Pažymėtina ir tai, jog D. R. parodymai dėl tam tikrų aplinkybių taip pat nesutampa su S. K. parodymais. D. R. nurodė, jog po nelaimingo atsitikimo darbai ginčo objekte buvo užbaigti krano pagalba, kuris atvyko prieš pietus. Tuo tarpu S. K., apklaustas liudytoju, nurodė, jog tą dieną kranas neatvyko. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, jog Inspekcijos išvada, padaryta, remiantis asmenų nenuosekliais parodymais, nepašalinus tarp jų prieštaravimų, negali būti laikoma objektyvia.

LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos ( 43-45 str.), LR Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai ( 9p.) įpareigoja darbdavį, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, apie tai informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kuri nedelsdama privalo atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą, tačiau konkrečiu atveju tai nebuvo atlikta, apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo, o ne darbdavys. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog darbdavys, nepranešdamas apie įvykį ir atlikdamas tyrimą savo iniciatyva, t.y. imdamasis tirti įvykį , dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, o toks tyrimas priskirtas Inspekcijos kompetencijai (Nuostatų 14-15) siekė išvengti atsakomybės, todėl darbdavio tyrimo duomenų, kurie užfiksuoti 2014-02-24 įsakymu „Dėl dvišalės komisijos sudarymo nelaimingo atsitikimo tyrimui“, 2014-02-25 trijų darbuotojų paaiškinimais (I t., b.l. 33, 36, 38, 40), negalima laikyti objektyviais.

Iš atsakovo atsiliepimo ir nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos matyti, jog Inspekcija K. A. ir T. G. paaiškinimus atmetė dėl to, kad nesutapo jų parodymai su kitų liudytojų paaiškinimais dėl darbininkų, kėlusių plokštę skaičiaus. K. A. ir T. G. nurodė, kad plokštę kėlė 4 darbuotojai, o kiti nurodė, jog kėlė 5. Bylos nagrinėjimo metu, išklausius visų darbuotojų paaiškinimus, buvo nustatyta, jog 2014-02-24 plokštę kėlė 5 darbuotojai, t.y. K. A., T. G., J. D., S. B., S. K., tačiau J. D., apklaustas liudytoju, teisme nurodė, jog jis „dirbo prie keltuko“ ir tik vėliau prisijungė prie montuotojų, pastariesiems keliant plokštę, dėl kurios kėlimo ir įvyko nelaimingas atsitikimas, šią aplinkybę patvirtino ir kiti liudytojai, taigi montavimo darbus pradėjo 4 darbuotojai, vėliau tęsė -5, jų skaičius kito, todėl netikslumas dėl darbuotojų skaičiaus bei konkrečiai nenustatyta aplinkybė, kelintą plokštę keliant įvyko nelaimingas atsitikimas (vieni darbuotojai nurodė- trečią, kiti –ketvirtą ), nesudaro pagrindo netikėti K. A. ir T. G. paaiškinimais.

Atsakovas nurodė, jog priimant ginčijamą išvadą dėl nelaimingo atsitikimo priežasties, buvo remtasi daugumos įrodymais, liudytojai Inspekcijoje buvo įspėti dėl administracinės atsakomybės. Tačiau byloje nustatyta, jog S. B. nebuvo apklaustas Inspekcijoje ir neįspėtas dėl atsakomybės. Tuo metu, kai J. D. buvo apklausiamas Inspekcijoje, jis dar buvo nenutraukęs darbo santykių su darbdaviu, priklausomas nuo darbdavio, todėl minėto asmens paaiškinimai Inspekcijoje vertinami kaip neobjektyvūs.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, spręsdama ginčą, remiasi teisme duotais T. G., J. D., S. B., įspėtų dėl baudžiamosios atsakomybės, parodymais, nes jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtina visuma surinktų įrodymų.

Įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, teismas pritaria pareiškėjo pozicijai, jog nelaimingo atsitikimo akto tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nepašalinus prieštaravimų, be pagrindo buvo atmesti pareiškėjo K. A. ir liudytojo T. G. parodymai, be išlygų kaip teisingi priimti UAB „Milsta“ administracijos darbuotojų parodymai, todėl šioje byloje ginčijama Nelaimingo atsitikimo darbe Akte Nr. 1 nurodyta 3-ia išvada buvo padaryta neišsiaiškinus visumos faktinių aplinkybių ir nesurinkus pakankamai įrodymų, t.y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas, o tai sudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Viešojo administravimo 3 straipsnio 2punkte įtvirtintas objektyvumo principas, 1 straipsnio, 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus.

Ginčo teisminio nagrinėjimo metu nustačius, jog 2014-02-24 pareiškėjas K. A. kartu su kitais įmonės darbuotojais daugiasluoksnės lubų plokštės transportavimo ir kėlimo darbus rankiniu būdu atliko ne savavališkai, o pavedus jo tiesioginiam darbo vadovui (su tiesioginio vadovo žinia, jo pritarimu), kuris neužtikrino jam pavaldžių darbuotojų saugaus ir sveikatai nekenksmingo darbo sąlygų (saugių darbo sąlygų ir būdų iš darbdavio pusės neužtikrinimas nustatytas Nelaimingo atsitikimo darbe akte 1 –oje išvadoje, kuri nėra ginčijama), sudaro pagrindą Akto 3-ią išvadą, kuria nurodyta, jog K. A. pažeidė UAB „Milsta" 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 019 patvirtintos „Darbuotojo, atliekančio statybos konstrukcijų montavimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 2 4.1 punktą, numatantį darbuotojui „dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis darbo vadovas ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai“ panaikinti kaip nepagrįstą, prieštaraujančią byloje nustatytoms aplinkybėms ir aukščiau nurodytiems teisės aktams ( ABTĮ 89 str. 1d. 3p., 2d.).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Inspekcijai darbdavio pateiktuose kai kuriuose dokumentuose jo parašai suklastoti.

Pažymėtina, jog konkrečiu atveju yra ginčijama Akto 17 punkte nurodyta 3-ia išvada, susijusi su UAB „Milsta" 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 019 patvirtintos „Darbuotojo, atliekančio statybos konstrukcijų montavimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 2 tinkamu vykdymu. Pareiškėjas nekelia ginčo, jog su šia instrukcija nebuvo supažindintas bei ir dėl savo parašo tikrumo. Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl Akto 1-os ir 2-os išvados teisėtumo, todėl, teismo nuomone, jo nurodyta aplinkybė dėl parašo suklastojimo ant dokumentų, kurie nesusiję tiesiogiai su ginču, nėra esminė teisiniam ginčo vertinimui ir nevertinama. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas Inspekcijai, atlikusiai nelaimingo atsitikimo tyrimą, šios aplinkybės nenurodė. Išaiškintina, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo parašas buvo suklastotas, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2014-05-22 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkto, nustatančio nelaimingo atsitikimo priežastis, 3-ią dalį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė