- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-1006-163/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- A. G., O. E.
- Ieškovas
- M. J., A. J.
- Kategorijos
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1006-163/2013
Teisėja Raimonda Pauparienė Procesinio sprendimo kategorijos
121.19.2.; 121.20.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Lino Pauliukėno, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. G. ir O. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. J. ir A. J. ieškinį atsakovams A. G. ir O. E. ir atsakovų A. G. ir O. E. priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismo su ieškiniu ir prašė padalyti tarp bendraturčių pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)., plane pažymėtą indeksu 7G1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, kad 2003-11-18 pirkimo–pardavimo sutartimi A. J. su sutuoktiniu Z. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo 42/100 dalis gamybinio pastato. Dabar ieškovams priklauso: M. J. 42/200 dalys pagal 2004-07-09 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5456; A. J. 42/200 dalys pagal 2003-11-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 7647. Viso pastato plotas yra 3 037,94 kv. m. Dalytinas plotas, atmetus antresolės patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, bei priestatus, plane pažymėtus indeksais 1-5 ir 1-6, kuriuos atsakovai pasistatė savarankiškai, yra 2 949,91 kv. m. Jiems, ieškovams, nuosavybės teise bendrai priklauso 42/100 dalys ginčo pastato, todėl jiems bendrai priklausantis pastato plotas yra 1 238, 96 kv. m (2 949,91 kv. m 42/100). Ieškovai prašo padalyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vertkada“ 2009-12-02 parengtą patalpų atidaljimo projektą: ieškovams pripažįstant nuosavybės teises į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31 ir 1-31A; atsakovams pripažįstant nuosavybės teises į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-32, 1-33, 1-34, 1-35, 1-36, 1-37, 1-38, 1-39, 1-A. I. nurodo, kad pagal jų parengtą patalpų atidalijimo projektą šalims tenkančios pastato dalys labiausiai atitinka savininkams tenkančias nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atitinka visų savininkų interesus, kadangi jie mažiausiai pažeidžia jų teises, nes pagal jų siūlomą atidalijimo planą jiems atitektų tik 1,1678 kv. m. daugiau nei jiems priklauso, o pagal atsakovų siūlomą atidalijimo planą – atsakovai gautų net 51,36 kv. m ieškovams priklausančios nuosavybės dalies.
Atsakovai priešieškiniu teismo prašė ieškinį atmesti ir atidalyti gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7G1b, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų pateiktą projektą (t.1, b. l. 12), nustatant, kad atsakovui A. G. atitenka nuosavybėn patalpos: Nr. 1-32, 141,47 kv. m; 1-33, 71,79 kv. m; 1-34, 68,77 kv. m; 1-35, 2,07 kv. m; 1-36, 498,99 kv. m; 1-37, 51,00 kv. m; 1-38, 10,75 kv. m; 1-39, 5,27 kv. m; 1-40 282,30 kv. m; viso 1 132,41 kv. m; tai atitinkamai sudaro 37/100 dalis gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7G1b, adresu (duomenys neskelbtini); atsakovui O. E. atitenka nuosavybėn patalpos: 1-1, 253,58 kv. m; 1-2, 20,00 kv. m; 1-3, 216,34 kv. m; 1-4, 140,15 kv. m; 1-5, 21,47 kv. m; 1-6, 6,59 kv. m; 1-7, 19,50 kv. m; 1-8, 11,75 kv. m; 1-9, 12,96 kv. m; 1-10, 3,63 kv. m; 1-11, 3,61 kv. m; 1-12, 8,52 kv. m, iš viso 718,10 kv. m, tai atitinkamai sudaro 24/100 dalis gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7G1b, adresu (duomenys neskelbtini).; ieškovams atitenka nuosavybėn patalpos: 1-13, 70,21 kv. m; 1-14, 5,08 kv. m; 1-15, 11,88 kv. m; 1-16, 11,84 kv. m; 1-17, 16,87 kv. m; 1-18, 1,20 kv. m; 1-19, 2,10 kv. m; 1-20, 2,78 kv. m; 1-21, 16,40 kv. m; 1-22, 30,85 kv. m; 1-23, 2,51 kv. m; 1-24, 69,43 kv. m; 1-25, 70,57 kv. m; 1-26, 3,88 kv. m; 1-27, 7,59 kv. m; 1-28, 92,94 kv. m; 1-29, 600,57 kv. m; 1-30, 140,38 kv. m; 1-31, 33,31 kv. m, iš viso 1 190,39 kv. m, tai atitinkamai sudaro 29/100 dalis gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7G1b, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai nurodė, kad sprendžiant ginčą tarp gamybinio pastato bendraturčių, aktualu išsiaiškinti, kokį šio pastato patalpų plotą yra įsigijęs kiekvienas iš jų, atitinkamai nustatant kiekvienam bendraturčiui tenkančią pastato dalį. Atsakovai nurodo, kad pagal 1997-12-09 turto pardavimo aktą V. G. įmonė „Nomera“ (šiuo metu savininkas O. E.) įsigijo 21/100 dalį gamybinio pastato 7G1b (648 kv. m), priklausančio AB „Tauragės daržovės“. Atlikus pastatų rekonstrukciją ir pristačius priestatus Nr. 1-6 ir 1-5, faktiškai nustatytas bendras plotas – 718,10 kv. m, iš jų 684,77 kv. m pagrindinis, 33,33 kv. m pagalbinis plotas. Pastato bendras plotas vadovaujantis 2006-06-01 kadastro duomenimis – 3 012,84 kv. m, todėl pagrįstai nustatyta, kad V. G. įmonė „Nomera“, įsigijusi nuosavybėn 648 kv. m. ploto pastato dalį, ėmė valdyti 21/100 dalį pagrindinio pastato. Įsigytas patalpas padidinus įrengiant antresolės patalpas ir pastačius priestatus Nr. 1-6 ir Nr.1-5, patalpos padidėjo iki 718,10 kv. m, iš viso pastato plotas yra 3 040,90 kv. m, tai atitinkamai sudaro pastato 24/100 dalis. Kadangi šios patalpos buvo įrengtos tik savo lėšomis ir gavus reikalingus leidimus, kiti pastato bendraturčiai neturi teisės pretenduoti į bendro ploto padidėjimą. 2009-06-08 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Nomera“, atstovaujama V. G., pardavė jai priklausančią gamybinio pastato dalį, rekonstruotą ir pakeistos paskirties į gamybos prekybos sandėlius O. E.. A. G. 2003-06-25 pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Hermita“ nupirko 28/100 dalis pastato, nenurodant konkretaus jo ploto. 2004-08-27 A. G. papildomai nupirko iš I. A. prekybinės komercinės firmos „Agava“ 9/100 dalis gamybinio pastato 7G1b. Nustatyta, kad I. A. prekybinė firma „Agava“ nupirko 288 kv. m patalpos plotą, tokį ir pardavė A. G., tačiau inventorizacijos metu paaiškėjo, kad A. G. patalpos plotas yra 282,30 kv. m, t. y. sumažėjo 5,7 kv. m. Atsakovas su tokiu natūraliu ploto sumažėjimu sutinka. Iš viso A. G. įgijo 37/100 dalis gamybinio pastato. 2003-11-18 pirkimo–pardavimo sutartimi A. J. kartu su sutuoktiniu įgijo po 42/200 dalis pastato. Pagal paveldėjimo teisės liudijimą 42/200 dalys atiteko M. J.. Konkrečios ieškovų nuosavybėn įgyjamos patalpos ir patalpų plotai nenurodyti. Tuo metu prekybinės firmos „Agava“ direktorius T. A. ir V. G. įmonės „Nomera“ vadovas V. G. neprieštaravo, kad gamybinės patalpos, kurios plotas 1 274,4 kv. m, būtų parduotos kitam pirkėjui, tačiau atlikus inventorizaciją nustatytas ieškovų patalpų plotas sumažėjo 84,01 kv. m (nuo 1 274,4 iki 1 190,39 kv. m), tai atitinkamai sudaro 39/100 dalis pastato. Atsakovai nurodo, kad nepagrįstas ir neteisėtas yra ieškovų reikalavimas nugriauti pertvarą, kuria atitvertos patalpos, nes pastato žemės sklypo ribos buvo nustatytos ir paženklintos dar 2000-02-17 žemės sklypo paženklinimo aktu. Pagal šį aktą pastato bendraturčiai suplanavo patalpas ir įrengė pastato pertvaras. Esama pertvara padaryta panaudojant statinį atramines kolonas. Nugriovus pertvarą, pastatui neabejotinai kils griuvimo grėsmė, tai techniškai neįmanoma ir pavojinga.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-02-19 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Atidalijo gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 7G1/b, iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant M. J. ir A. J. asmeninės nuosavybės teisę pagal UAB „Vertkada“ 2009-12-02 parengtą patalpų atidalijimo projektą į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31 ir 1-31A. Atsakovams A. G., O. E. pripažįstant nuosavybės teises į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-32, 1-33, 1-34, 1-35, 1-36, 1-37, 1-38, 1-39, 1-40 A. Įpareigojo atsakovus A. G., O. E. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pertvarą, kuria atitvėrė patalpas, pagal UAB „Vertkada“ 2009-12-02 parengtą patalpų atidalijimo projektą, pažymėtą indeksais 1-31 A ir 1-31 bei 1-29. Priteisė iš atsakovo A. G. ieškovams A. J., M. J. 221,50 Lt žyminio mokesčio; išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu – pagrįstų ir būtinų išlaidų – 350,50 Lt; 5 100 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; valstybei – 66,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš O. E. ieškovams A. J. ir M. J. 221,50 Lt žyminio mokesčio; išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu – pagrįstų ir būtinų išlaidų – 350,50 Lt; 5 100 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; valstybei – 66,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas rėmėsi nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų 2006 m. birželio 1 d. byloje ginčo pastato kadastro duomenyse nurodytu bendru plotu 3 040.90 kv. m, (t. 1, b. l. 14). Nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl bendro ploto nėra. Dalytinas plotas, atmetus antresolės patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, bei priestatus, plane pažymėtus indeksais 1-5 ir 1-6 (ieškovai pasistatė šias patalpas savarankiškai), yra 2 949,91 kv. m. Kadangi ieškovams nuosavybės teise bendrai priklauso 42/100 dalys ginčo pastato, todėl nustatė, kad ieškovams bendrai priklausantis pastato plotas yra 1 238,96 kv. m (2 949,91 kv. m 42/100 dalys). Nurodė, kad pagal ieškovų parengtą patalpų atidalijimo projektą ieškovams tenka 1 240,13 kv. m visų naudojamų patalpų ir tai atitinka pastato apskaičiuotą dalį– 41/100 (b. l. 145, t. 2); atsakovams – 1 797,81 kv. m (b. l. 94–95, t. 2), tai atitinka pastato apskaičiuotas dalis – 59/100 (b. l. 145, t. 2). Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovams priteisė 59/100 idealiosios ginčo pastato dalies, t. y. 1/100 dalimi daugiau nei jiems priklausytų. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad atidalijant turtą tarp šalių būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio patalpas įsigijo. Iš bylos medžiagos nustatė, kad bendraturčiai pastato patalpas įgijo idealiosiomis dalimis. Todėl sprendė, kad pagal ieškovų parengtą patalpų atidalijimo projektą šalims tenkančios pastato dalys atitinka savininkams tenkančias nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atitinka visų savininkų interesus, kadangi mažiausiai pažeidžia jų teises – pagal ieškovų siūlomą atidalijimo planą ieškovams atitektų tik 1,1678 kv. m daugiau nei jiems priklauso. Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovai įrodė, kad atsakovai patys savavališkai pertvara atitvėrė patalpas, ieškovų pateikiamame plane pažymėtas 1-31 ir 1-40, todėl tenkino ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovus nugriauti pertvarą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai A. G. ir O. E. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas atskirai neatidalijo atsakovams A. G. ir O. E. priklausančių patalpų, tokiu būdu palikdamas juos bendraturčiais, t. y. neišsprendė jų priešieškinio reikalavimo. Taip pat nurodė, kad teismas neteisingai nurodė bendrą pastato plotą – 3 074 kv. m, nes pastato plotas yra 3 040,90 kv. m. Taip pat neįvertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių kiekvienam bendraturčiui priklausančią dalytino turto dalį, nesiaiškino, ar nėra ginčo dėl bendraturčiams priklausančių nuosavybės dalių dydžio, nepagrįstai neįvertino įrodymų, susijusių su pastato dalių statyba ir jų pirkimu, kurie patvirtina duomenis apie bendraturčių įsigytą patalpų plotą. Taip pat nevertino dokumentų, susijusių su šių pastatų įregistravimu, ir su šiais dokumentais susijusių faktų. Teigia, kad teismas neįvertino 2006-06-01 inventorizacijos duomenų, neatkreipė dėmesio į techninį patalpų ploto sumažėjimą, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Dėl šių priežasčių teismas pasirinko neproporcingą pastato atidalijimo būdą. Mano, kad toks atidalijimo būdas trukdo veiklai (sunkvežimių remontui). Be to, apeliantai teigia, kad pertvara, kurią teismas įpareigojo nugriauti, buvo pastatyta pagal 2000-02-17 žemės sklypo paženklinimo ribas, o byloje nėra duomenų, kad ji pastatyta savavališkai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nurodo, kad tarp atsakovų nėra tarpusavio ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl jų valdomų pastato patalpų dydžio, todėl teismas pagrįstai nesprendė jų tarpusavio nuosavybės atidalijimo klausimo. Teigia, jog teismas sprendimą priėmė neperžengdamas ieškinio ir priešieškinio ribų, atsižvelgdamas į procesiniuose dokumentuose suformuotus reikalavimus bei nuosavybės dalis, tenkančias šalims. Kadangi atsakovų pateiktame plane nėra apskaičiuoti atidalijami plotai ir toks planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas, pagrįstai remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 42/200 dalys pastato, o atsakovams priklauso 52/200 dalys pastato. Nurodė, kad pertvara, kurios pagalba atsakovai atitvėrė patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-40, pastatyta tik 2006 m., sandorio metu pertvaros nebuvo, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ją nugriauti. Pažymėjo, kad žemės sklypo ribų paženklinimo aktas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir interesams, joks teisės aktas nenustato, kad pastato dalys atidalijamos atsižvelgus į žemės sklypo planą ir kad naudojimosi žemės sklypu tvarka turi įtakos pastato nuosavybės dalių dydžiui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
LR CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Byloje ginčas vyksta dėl dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso bendraturčiams: ieškovams M. J. 42/200 dalys ir A. J. – 42/200 dalys, atsakovams A. G. – 37/100 dalys, O. E. 21/100 dalis.
Atsakovai teismui pateikė priešieškinį, jame yra įtraukti tretieji asmenys UAB „Nomera“ ir VĮ Registrų centro Tauragės filialas. Priešieškinis grindžiamas tuo, jog prieš tai buvusi pastato dalies savininkė V. G. įmonė „Nomera“ (UAB „Nomerta“), įsigijusi nuosavybėn 648 kv. m ploto pastato dalį, ėmė valdyti 21/100 dalį pagrindinio pastato ir, padidinus įsigytas patalpas, t. y. įrengus antresolės patalpas ir pastačius priestatus Nr.1-6 ir Nr.1-5, patalpos padidėjo iki 718,10 kv. m, iš viso pastato plotas yra 3 040,90 kv. m, tai atitinkamai sudaro 24/100 pastato dalis. Nurodė, kad patalpos buvo įrengtos tik V. G. įmonės „Nomerta“ lėšomis ir gavus reikalingus leidimus. Iš V. G. įmonės „Nomerta“ jos pastato dalį įsigijo O. E. (2009-06-08 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis). Mano, kad bendrasturčiai neturi teisės pretenduoti į bendro ploto padidėjimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, jog atidalijant turtą tarp šalių nebūtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio patalpas įsigijo, ir iš bylos medžiagos nustatė, kad bendraturčiai pastato patalpas įgijo idealiosiomis dalimis. Atsakovai tai ginčija.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas atsakovų priešieškinį, kuriame įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, priėmė 2013-01-31 teismo posėdžio metu (t. 3, b. l. 114–119) ir nutarė bylą nagrinėti iš esmės. Teismas byloje priėmė sprendimą, apie pareikštą priešieškinį nepranešęs tretiesiems asmenims. 2013-02-19 sprendimo įžanginėje dalyje teismas taip pat nenurodė, jog priešieškinyje įtraukti tretieji asmenys.
Civilinio proceso kodekse numatyto trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB ,,Klevo lapas“ v. AB ,,Mažeikių nafta“, bylos Nr.3K-3-209/2009, ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymų nustatytos sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008, ir kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo galimos pasekmės gali turėti tiesioginės įtakos trečiojo asmens UAB „Nomera“ teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą apie tai nepranešęs byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims, pažeidė procesinės teisės normas. Toks procesinės teisės normų pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl konstatuotina, jog pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra tikslinga.
Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui A. G. grąžintinas 143 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovui A. G. 143 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2013-03-20 pavedimu, kvito Nr. 121154/75, į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.