- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-719-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31798-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolio Irmanto Gaidelio ir uždarosios akcinės bendrovės „Veika“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2109-819/2020 pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų. Suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Irmantas Gaidelis, uždaroji akcinė bendrovė „Veika“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. Š. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2019 m. spalio 3 d. patvarkymą dėl turto administravimo. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veika“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Financial Management Group“ 2018 m. rugpjūčio 14 d. sudarė paskolos sutartį, kuria UAB „Veika“ suteikė UAB „Financial Management Group“ 750 000 Eur dydžio paskolą apyvartinėms lėšoms. UAB „Financial Management Group“ sutartinių įsipareigojimų dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo vykdymas buvo užtikrintas fizinių asmenų UAB „Financial Management Group“ vienintelio akcininko A. Š. ir jo sutuoktinės vekseliais, išduotais kreditoriams UAB „Veika“ bei jos vieninteliam akcininkui J. E.. UAB „Financial Management Group“ paskolos sutartyje nustatytu terminu negrąžinus paskolos, UAB „Veika“ su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Šis ieškinys yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-4165-262/2019. Nepaisant to, kad UAB „Veika“ teisme reikalauja priteisti visą paskolos pagal minėtą paskolos sutartį sumą iš UAB „Financial Management Group“, t. y. reikalauja tiesiogiai įvykdyti pagrindinę sutartinę prievolę, tiek UAB „Veika“, tiek ir jos akcininkas J. E., pradėjo išieškojimo procesą pagal šios prievolės įvykdymo užtikrinimui A. Š. išduotus vekselius. A. I. Gaidelis šiuo metu vykdo išieškojimą tiek pagal išieškotojo UAB „Veika“ pateiktą notaro P. D. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PD-1507 (vykdomosios bylos Nr. 0008/19/00668), tiek pagal išieškotojo J. E. pateiktą notaro P. D. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4052 (vykdomosios bylos Nr. 0008/19/01624). Paaiškino, kad vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00668 antstolis areštavo vieninteliam akcininkui A. Š. kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias UAB „Financial Management Group“ akcijas, o 2019 m. spalio 3 d. patvarkymu dėl turto administravimo (toliau – Patvarkymas) nutarė skolininkui A. Š. priklausančių UAB „Financial Management Group“ akcijų administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“, pavedant jam nustatyti galimybę išmokėti skolininkui A. Š. dividendus, o nustačius tokią galimybę, juos nukreipti skolos dengimui bei nustatyti tikrąją UAB „Financial Management Group“ finansinę padėtį su tikslu nustatyti akcijų rinkos vertę, nustatant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlygį, taip pat pavesti valstybės įmonei „Registrų centras“ įregistruoti juridinį faktą apie A. Š. priklausančių UAB „Financial Management Group“ akcijų nustatytą administravimą. Pareiškėjas nesutinka su šiuo antstolio Patvarkymu, nes priverstinio pobūdžio priemonė - A. Š. priklausančių UAB „Financial Management Group“ akcijų administratoriaus paskyrimas, taikyta nenustačius sąlygų jos taikymui, neįvertinus ar tokia priemonė gali būti veiksminga šiuo konkrečiu atveju. Antstolis ne tik nenustatė jokių turto administratoriaus paskyrimą pateisinančių sąlygų, bet ir neatliko jokių aktyvių veiksmų skolininkų turtinei padėčiai nustatyti ir informacijai apie UAB „Financial Management Group“ bei atitinkamai akcijų suteikiamas teises, galinčias padėti išieškoti skolą, surinkti. Antstolis nesikreipė į skolininkus su prašymu pateikti informaciją apie įmonės finansinę būklę, apie akcininko teisių įgyvendinimą, galiausiai dėl kokių priežasčių akcininkui nėra išmokami dividendai ir pan. Vien aplinkybė, kad antstolei Astai Stanišauskaitei nepavyko realizuoti UAB „Financial Management Group“ akcijų, nereiškia, kad šios įmonės akcininkas nesiima veiksmų dėl dividendų išmokėjimo ar kitaip pažeidžia kreditoriaus interesus. Patvarkyme nurodytas akcijų administravimo tikslas - nustatyti tikrąją UAB „Financial Management Group“ finansinę padėtį ir akcijų vertę, taip pat patvirtina Patvarkymo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes akcijų vertė nustatoma turto įkainojimo metu, o ne skiriant akcijų administravimą. Pažymėjo, kad antstolės Astos Stanišauskaitės administruojamose vykdomosiose bylose šiais metais jau buvo atliktas UAB „Financial Management Group“ vertinimas ir jo ataskaita yra šioje vykdomojoje byloje, vertinimas atliktas vos prieš kelis mėnesius ir nėra jokių aplinkybių, kurios keltų kokias nors abejones dėl vertinimo ataskaitos išvadų teisingumo. Patvarkymas didina vykdymo išlaidas, tenkančias būtent skolininkams, tame tarpe pareiškėjui A. Š.. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolis net nevertino, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 2 dalies 7 punktu skolininko turto administravimo tikslas yra nukreipti iš turto gautas pajamas išieškojimui padengti, o šiuo atveju to net nebus įmanoma objektyviai pasiekti. UAB „Financial Management Group“ pagal kreditavimo sutartį Nr. 15-102713-IN su „Swedbank“, AB yra įsipareigojusi neišmokėti dividendų akcininkams, todėl dividendų išmokėjimas yra negalimas dėl UAB „Financial Management Group“ sutartinių prievolių. Jeigu antstolis būtų kreipęsis į skolininkus, jam būtų buvusi pateikta ši informacija. Atitinkamai Patvarkymas dalyje, kuria UAB „Financial Management Group“ akcijų administratoriui pavedama „nustatyti galimybę išmokėti skolininkui A. Š. dividendus, o nustačius tokią galimybę, juos nukreipti skolos dengimui“ yra akivaizdžiai negrįstas ir be jokios logiškos priežasties didina vykdymo išlaidas, tenkančias pareiškėjui A. Š., šią informaciją antstolis galėjo gauti kitais būdais, pavyzdžiui, pareikalavęs informacijos apie tai iš skolininko. Be to, UAB „Financial Management Group“ vertinimo išvadoje be kita ko nurodoma, kad „įmonės finansinę būklę bei likvidumo lygį charakterizuojantys pagrindiniai mokumo rodikliai yra žemiau saugumo ribos, įmonė turi problemų su einamaisiais atsiskaitymais <... > įmonės tiek veiklos, tiek ir finansinė rizika yra labai aukšta, galima bankroto grėsmė”. Tokios vertinimo išvados akivaizdžiai reiškia, kad UAB „Financial Management Group“ šiuo metu dėl patiriamų trumpalaikio mokumo problemų niekaip negali išmokėti dividendų. Toks veiksmas praktiškai garantuotai lemtų UAB „Financial Management Group“ bankrotą, o taip pat pažeistų šios įmonės bei jos kreditorių teises bei būtų neteisėtas. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad turto administratorius 2019 m. spalio 15 d. raštu, vykdydamas skundžiamą Patvarkymą, pareikalavo jam pateikti visus UAB „Financial Management Group“ dokumentus. Tokio pobūdžio administratoriaus reikalavimų teikimas patvirtina, kad skundžiamu Patvarkymu jis siekia ne teisėtų tikslų, bet gauti prieigą prie visos, net ir itin konfidencialios ir jautrios UAB „Financial Management Group“ valdomos informacijos, įmonės klientų duomenų, įskaitant ir informaciją, sudarančią šios bendrovės komercines paslaptis. Paaiškino, kad pagrindinė UAB „Financial Management Group“ veikla – konsultacinių verslo paslaugų teikimas, apimantis verslo vertės nustatymą, projektų vertinimą, konsultacijas įmonių įsigijimų ir susijungimų klausimais, strateginį konsultavimą verslo plėtros klausimais, todėl didelę dalį UAB „Financial Management Group“ dokumentacijos sudaro jos klientų planai ir kiti duomenys, turintys vertę dėl jų konfidencialumo. Turto administratoriaus, neturinčio jokios aiškiai apibrėžtos pareigos saugoti UAB „Financial Management Group“ konfidencialią informaciją ir jos neatskleisti tretiesiems asmenims, elgesys reikalaujant jam pateikti neidentifikuotą, aiškiai neapibrėžtą ir visą UAB „Financial Management Group“ informaciją sudaro visas prielaidas kreditoriui, su juo susijusiems asmenims ar kitiems UAB „Financial Management Group“ bei jos klientų konkurentams gauti prieigą prie UAB „Financial Management Group“, nesančios šios vykdomosios bylos dalyve, duomenų ir juos naudoti nesąžiningiems tikslams. Tai rodo, kad skundžiamas Patvarkymas priimtas ne siekiant teisėto tikslo – nukreipti iš administruojamo turto gautas pajamas išieškojimui, bet galimai yra įrankis gauti konfidencialią UAB „Financial Management Group“ informaciją bei kištis į bendrovės valdymą, kas kelia grėsmę stabiliai bendrovei veiklai. Be to, pareiškėjas nurodo, kad Patvarkymas turi ir procedūrinių trūkumų, nes remiantis Sprendimo vykdymo instrukcijos 8² punktu, kuriuo reikia vadovautis remiantis CPK 744 straipsnio 2 dalimi, detalią skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką nustato antstolis patvarkymu, o šiuo atveju Patvarkyme tokia detali tvarka nėra nustatyta. Paprastasis turto administravimas, nustatytas antstolio Patvarkymu, pats savaime suteikia administratoriui daug teisių, niekaip nesusijusių su galimumu nukreipti išieškojimą į pajamas. Iš esmės paprastasis turto administratorius, naudodamasis teise balsuoti akcijų suteikiamais balsais, gali priimti bet kokius sprendimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.240 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme expressis verbis nėra nustatyta konkrečių apribojimų administratoriui. Todėl administratoriaus skyrimas suteikiant jam niekaip su vykdymu nesusijusias teises yra ne tik neteisėtas, bet ir kelia didelę riziką UAB „Financial Management Group“ veiklos tęstinumui.
2. A. I. Gaidelis su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad pagal CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punktą skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų gavimas su tikslu padengti vykdomą išieškojimą yra leistina ir antstolio taikoma priverstinio vykdymo priemonė. Paaiškino, kad skolininkas nuo vykdymo proceso pradžios nesiėmė jokių aktyvių veiksmų prievolei įvykdyti, su antstoliu nebendradarbiauja, antstolio teisėtų reikalavimų nevykdo ir kaip skolininkas, ir kaip darbdavio atstovas – vykdymo procese neįvykdytas antstolio reikalavimas pateikti informaciją apie skolininko valdomą turtą, nėra vykdomas antstolio patvarkymas dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio pajamų, gaunamų UAB „Financial Management Group“ ir UAB „FMG Vilnius“. Nuo vykdymo proceso pradžios iki šiol iš skolininko išieškoti bendrai 287,10 Eur, kas vis dar nepadengė išieškotojo apmokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų (399,97 Eur), kai vykdomojoje byloje išieškotojo naudai išieškotina suma sudaro net 776 427,42 Eur. Skolininko nekilnojamasis turtas yra įkeistas, hipotekos kreditorius iki šiol nesikreipė dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, dėl ko darytina išvada, kad skolos įkaito turėtojui yra dengiamos, kas tiesiogiai pažeidžia išieškotojo UAB „Veika“ teisėtus interesus atgauti skolą, taip pat nėra galimybių nukreipti išieškojimo į hipoteka apribotą skolininko nekilnojamąjį turtą (CPK 747 straipsnis). Skolininkas vykdymo procese turi pareigas, kurių nevykdo, skolos nedengia, ignoruoja antstolio teisėtus reikalavimus, todėl pareigos nuolaidžiauti skolininkui ir prašyti jo malonės dėl vienos ar kitos informacijos pateikimo antstoliui nėra. Nevykdydamas teisėtų antstolio reikalavimų, nemokėdamas skolos, skolininkas gali būti užtikrintas, kad jo atžvilgiu bus imtasi atitinkamų vykdymo priemonių, kurios aiškiai reglamentuotos CPK. Nurodė, kad vykdymo procese antstolei Astai Stanišauskaitei nepavyko realizuoti skolininko turimų UAB „Financial Management Group“ akcijų, kas įrodo, kad skolininko turimų įmonės akcijų tikroji rinkos vertė nėra didelė, jos nepaklausios. Vien iš pateikto skundo ir jo turinio akivaizdu, kad skolininkas galimai aktyviai naudojasi įmonės teikiama finansine nauda savo asmeninių poreikių tenkinimui, dėl ko įmonė turi mokumo problemų. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 744 straipsnyje numatyta vykdymo priemonė (turto administravimas) yra neleistina jo turto atžvilgiu. Antstolio nustatytos vykdymo priemonės nedidina vykdymo išlaidų, bent jau neaišku apie kokias vykdymo išlaidas rašoma skolininko skunde, nepateikiama tai patvirtinančių įrodymų, todėl tai yra tik gynybinė skolininko pozicija, neturinti jokios įtakos skolininko atžvilgiu atliekamų procesinių veiksmų apimčiai. Paaiškino, kad visos iš skolininko išieškotos piniginės lėšos skirstomos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka ir ne kitaip, todėl jos dubliavimas atskiru antstolio patvarkymu (nustatant turto administravimą) šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinis veiksmas, tuo labiau, prie išieškojimo vykdymo procese galima prisijungti iki piniginių lėšų paskirstymo momento, todėl atsiradus naujiems kreditoriams, jos vis tiek būtų skirstomos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. Paskirtas turto administratorius turi leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudęs civilinę atsakomybę, be to, jam galioja tokie pat konfidencialumo reikalavimai, kaip ir akcijų savininkui, todėl deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti skolininko skundo. Skolininkas visada gali padengti skolą ir taip išvengti priverstinių vykdymo priemonių.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Veika“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutinka. Nurodo, kad visos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurioms esant antstolis galėtų pritaikyti turto administravimą, egzistavo antstoliui priimant Patvarkymą. Visas skolininko turtas yra areštuotas, tačiau išieškoti iš jo taikant kitas poveikio priemones šiuo metu nėra galimybės. Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas AB „Swedbank“. Skolininkui priklausanti įmonė UAB „Financial Management Group“, kurioje jis tuo pačiu yra vadovas, jokių išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio nedaro. Skolininko banko sąskaitose nėra piniginių lėšų ir jokie skolos padengimai iš banko sąskaitų taip pat nėra vykdomi. Skolininkui priklausančias UAB „Financial Management Group“ akcijas parduoti iš varžytynių nepavyko. Suinteresuoto asmens teigimu, teisėtos ir įstatymų numatytos poveikio priemonės pasirinkimas savaime nevaržo skolininko daugiau, nei tai yra įprasta priverstinio skolos išieškojimo procesui, kuriame skolininkas geranoriškai neatsiskaitęs su kreditoriumi neišvengiamai patiria suvaržymus. Skolininko teisėtų interesų išieškojimo procese pažeidimas būtų įmanomas tik turto administratoriui faktiškai neproporcingai ir per griežtai atliekant jam priskirtus turto administravimo veiksmus. Patvarkymu skolininkas nebuvo nušalintas nuo įmonės valdymo, įmonės veikla nebuvo kitaip apribota ar suvaržyta. Skolininkas nenurodė kokie būtent paskirto turto administratoriaus veiksmai neproporcingai suvaržė skolininką ar įmonę arba padarė konkrečią žalą. Pareiškėjo teiginiai apie priemonės proporcingumą nukreipti tik į teoriškai galimas ateityje grėsmes. Pabrėžė, kad skolininkas nebendradarbiauja su antstoliu jokioje poveikio priemonėje. Nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, kuria buvo sustabdytas Patvarkymo vykdymas, skolininkas neatliko jokių veiksmų, skirtų išsiaiškinti ir suderinti su turto administratoriumi jo veiklos apimtis ir konfidencialios informacijos apsaugą. Skolininkas nebuvo susisiekęs su turto administratoriumi, o gautą raštą dėl informacijos pateikimo visiškai ignoravo. Toks skolininko elgesys dėl teisėtai paskirtos ir iki 2019 m. lapkričio 11 d. vykdytinos poveikio priemonės patvirtina Patvarkymo pagrįstumą, nes nebendradarbiaujantis skolininkas apsunkina išieškojimo procesą, ko pasėkoje pats patiria didesnius suvaržymus. Kadangi jokio kito turto ar lėšų, į ką būtų galima efektyviai nukreipti išieškojimą, šiuo metu nėra, pareiškėjas nepateikė antstoliui jokių kitų pajamų šaltinių, iš kurių būtų galima padengti įsiskolinimą, visas reikšmingas pareiškėjo įmonės turtinės padėties ir finansinės būklės aplinkybes galėjo nustatyti turto administratorius, būdamas kompetentingas šios srities specialistas, bendradarbiaudamas su skolininku ir antstoliu. Skolininkui atsisakant bendradarbiauti su turto administratoriumi, turint tik įkeistą nekilnojamąjį turtą ir jokių piniginių lėšų sąskaitose, ši galimybė irgi lieka nerealizuota, faktiškai nepaliekant antstoliui jokių kitų aktyvių išieškojimo veiksmų galimybių. Paaiškina, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi atliktu UAB „Financial Management Group“ akcijų vertinimu ginčydamas antstolio Patvarkymą, nes nurodytas vertinimas buvo atliktas pagal 2017 m. įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Vertinant akcijas nebuvo įvertinta dabartinė įmonės finansinė būklė, bent jau pagal 2018 m. finansinės atskaitomybės duomenis, nebuvo įvertinta kreditoriaus UAB „Veika“ įmonei 2018 m. rugpjūčio 14 d. suteikta 750 000 Eur paskola ir jos grąžinimo galimybės, kas gali būti įvertinta turto administratoriaus. Suinteresuoto asmens teigimu, UAB „Financial Management Group“ yra nemoki, tačiau skolininkas bankroto bylos jai neinicijuoja. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas nepagrįstai remiasi savo sutartinėmis prievolėmis prieš AB „Swedbank“, nes įstatymai nesuteikia skolininkui teisės suteikti prioritetą kažkuriam vienam iš kreditorių kitų kreditorių sąskaita. Skolininkas negali vengti atsiskaitymų su kreditoriais vykdymo proceso metu remdamasis tuo, kad tai pažeistų susitarimą su kitu įmonės kreditoriumi. Skolininkas tokį prioritetą kitam kreditoriui suteikia dėl išieškojimo grėsmės iš AB „Swedbank“ įkeisto nekilnojamojo turto, skolininkui pažeidus susitarimus su AB „Swedbank“. Tuo tarpu viešai žinoma praktika kreiptis į banką dėl sutikimo (atsisakymo) išmokėti dividendus (teikti paskolas, įkeisti turtą ir pan.), neigiamo banko atsakymo dėl dividendų išmokėjimo pareiškėjas šioje byloje irgi nepateikė. Tai tik patvirtina būtinumą skirti turto administratorių įmonės akcijoms. Turto administratorius galėtų kvalifikuotai nustatyti bankroto situaciją įmonėje, lėšų buvimą dividendams išmokėti, naujo įmonės akcijų įvertinimo poreikį bei kitas įsiskolinimui padengti ir išieškojimui vykdyti svarbias įmonės finansinės būklės ir veiklos aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikio antstolio Irmanto Gaidelio 2019 m. spalio 3 d. patvarkymą dėl turto administravimo Nr. S-19-8-27821, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00668.
5. Teismas nustatė, kad antstoliui Irmantui Gaideliui yra pateiktas vykdyti Panevėžio rajono 3-ojo notaro biuro notaro 2019 m. balandžio 4 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. PD-1507 dėl 770 000 Eur skolos, 2 503,58 Eur išlaidų notarui ir 3 923,84 Eur palūkanų išieškojimo iš A. Š. ir J. Š. UAB „Veika“ naudai. Vykdydamas šios skolos išieškojimą antstolis areštavo A. Š. ir J. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias UAB „Financial Management Group“ akcijas, o 2019 m. spalio 3 d. priėmė ginčijamą patvarkymą dėl turto administravimo, kuriuo nutarė skolininkui A. Š. priklausančių UAB „Financial Management Group“ akcijų administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“, pavedant jam nustatyti galimybę išmokėti skolininkui A. Š. dividendus, o nustačius tokią galimybę, juos nukreipti skolos dengimui, bei nustatyti tikrąją UAB „Financial Management Group“ finansinę padėtį su tikslu nustatyti akcijų rinkos vertę, nustatant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlygį, taip pat pavesti valstybės įmonei „Registrų centras“ įregistruoti juridinį faktą apie A. Š. priklausančių UAB „Financial Management Group“ akcijų nustatytą administravimą. Patvarkymą antstolis motyvavo tuo, kad patikrinus valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktą UAB „Financial Management Group“ finansinę atskaitomybę už 2018 metus buvo nustatyta, kad įmonė deklaruoja turinti turto už 1 490 796 Eur, o nepaskirstytas pelnas sudaro 249 906 Eur. Skolininkas yra tiek UAB „Financial Management Group“ direktorius, tiek vienasmenis akcininkas, kuris nesiima jokių veiksmų, kad gauti dividendus, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimus.
6. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad vykdymo proceso metu nebuvo nustatyta jokio kito skolininko turto, į kurį būtų galima faktiškai nukreipti išieškojimą, skolininkas nebendradarbiauja su antstoliu, nevykdo jam privalomų vykdyti antstolio nurodymų, nėra reikšmingos sprendžiat CPK 744 straipsnyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės taikymą, nes įstatymas nenumato tokių šios priverstinės vykdymo priemonės taikymo sąlygų. Todėl plačiau šiais klausimais teismas nutartyje nepasisakė.
7. Teismas nustatė, kad antstolis Patvarkymu pareiškėjo turimų UAB „Financial Management Group“ akcijų turto administravimo paskyrimą motyvavo dviem tikslais – pirma, gauti didvendus, nes 2018 m. UAB „Financial Management Group“ veikė pelningai ir turi nepaskirstyto pelno, antra, išsaiškinti tikrąją UAB „Financial Management Group“ akcijų vertę. Teismo vertinimu, antrasis tikslas, antstolio nurodytas Patvarkyme, neatitinka CPK 744 straipsnyje reglamentuotos priverstinio vykdymo priemonės – skolininko turto administravimo, paskirties. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad UAB „Financial Management Group“ akcijų vertė vykdymo procese turi būti nustatoma ne pasitelkiant priverstinę vykdymo priemonę – skolininko turto administravimą, o taikant areštuoto turto įkainojimo taisykles, įtvirtintas CPK 681 straipsnyje. Kitas tikslas, nurodytas antstolio Patvarkyme, nors ir atitinka CPK 744 straipsnyje įtvirtintos priverstinio vykdymo priemonės paskirtį, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, teismo vertinimu, negali būti pripažįstamas proporcingu siekiamam tikslui.
8. Pagal CPK 744 straipsnio 3 dalį skolininko turto administratorius veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis CK nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę. Pagal CK 4.240 straipsnio 1 dalį turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Jeigu administruojami vertybiniai popieriai, administratorius turi teisę balsuoti, taip pat kitas su vertybiniais popieriais susijusias teises (CK 4.240 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis Patvarkymu nustatė vertybinių popierių – akcijų, administravimą, kuris jos turėtojams suteikia ne tik antstolio nurodomą turtinę teisę į dividendus, bet ir neturtinę teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą akcininkų turtinės teisės į dividendus atsiradimas yra sąlygojamas veiksmo – akcininkų visuotiniame akcininkų susirinkime balsų dauguma priimto sprendimo (60 straipsnio 2 dalis), kuris yra saistomas įstatyme įtvirtintų sąlygų, susijusių su pačios įmonės, kurią valdyti suteikia turimos akcijos, teisių ir įstatymo saugomų interesų užtikrinimu, apsauga. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalį visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių), 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. Taigi, pagal įstatymą akcininkas, spręsdamas dėl dividendų išmokėjimo, turi paisyti ne tik savo, bet pirmiausia įmonės, kurios akcijas valdo, interesų.
9. Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas, būdamas UAB „Financial Management Group“ akcininku, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka jau yra priėmęs sprendimą iš 2018 m. nepaskirstyto bendrovės pelno išmokėti dividendus. Todėl antstolio Patvarkymu paskirtam turto administratoriui faktiškai būtų suteikti įgalinimai, naudojantis jam kaip paprastajam turto administratoriui įstatymo suteiktomis teisėmis priimti turto duodamus vaisius ir pajamas bei įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, balsuoti (spręsti) dėl tokių dividendų išmokėjimo (CPK 744 straipsnio 2 dalis, CK 4.240 straipsnio 1, 2 dalys), o kartu dėl UAB „Financial Management Group“ turimų įsipareigojimų vykdymo, jos veiklos tęstinumo, pelningumo užtikrinimo, kas privalomai tokiu atveju turi būti vertinama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnis). Teismo vertinimu, antstolio Patvarkymu paskirtu akcijų administravimu ne tiek būtų užtikrintas akcijų išsaugojimas ir jų naudojimas pagal tikslinę paskirtį, kam grėsmės jas šiuo metu administruojant pačiam pareiškėjui byloje patvirtinančių įrodymų nėra (CPK 178 straipsnis), bet pirmiausia turto administratoriui būtų sudaryta galimybė spręsti dėl vykdomojoje byloje nedalyvaujančio asmens UAB „Financial Management Group“ teisių ir įstatymo saugomų interesų, tarp jų bendrovės pareigos išmokėti dividendus pareiškėjui. Būtent šiuo aspektu sudarymas salygų Patvarkymu ne tik priimti akcijų duodamas pajamas (dividendus), kas kaip ir akcijų išsaugojimas ir jų naudojimas pagal tikslinę paskirtį sudaro paprastojo turto administravimo esmę, bet ir spręsti dėl pačio pagrindo toms pajamoms (dividendams), be kita ko, už laikotarpį iki Patvarkymo priėmimo, atsirasti (akcininko sprendimo), negali būti laikomas proporcinga priverstinio vykdymo priemone, nes ja be pakankamo pagrindo būtų kišamasi į vykdomojoje byloje nedalyvaujančio asmens teises ir įstatymo saugomus interesus. Tokią poziciją, teismo vertinimu, tik sustiprina jau šioje byloje kylantis ginčas dėl byloje nedalyvaujančio asmens UAB „Financial Management Group“ pagal kreditavimo sutartį Nr. 15-102713-IN su AB „Swedbank“ prisiimto įsipareigojimo neišmokėti dividendų akcininkams vykdymo, kas gali būti atskiros civilinės bylos dalyku, jeigu suinteresuotas asmuo UAB „Veika“ mano, kad toks UAB „Financial Management Group“ dar 2015 m. lapkričio 16 d. prisiimtas įsipareigojimas pažeidžia suinteresuoto asmens teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 5 straipsnis), taip pat pareiškėjo, suinteresuoto asmens UAB „Veika“ nurodomos aplinkybės apie UAB „Financial Management Group“ išgyvenamus finansinius sunkumus, turimus neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, dėl kurių vykdymo teisme vyksta ginčas civilinio proceso tvarka, kas iš viso pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalį šiuo metu eliminuoja UAB „Financial Management Group“ visuotinio akcininkų sprendimo išmokėti dividendus priėmimo galimybę, kartu galimybę gauti pajamų skolai antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00668 išieškoti CPK 744 straipsnyje įtvirtintos priverstinio vykdymo priemonės pagalba.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. A. I. Gaidelis atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad išieškojimas vykdomas nuo 2019 m. balandžio 16 d., skolininkas su antstoliu nebendradarbiauja, skolos nemoka, slepia turtą, už ką yra ne kartą teismo baustas. Skolininkui priklausančių vertybinių popierių administravimas yra švelnesnė priverstinio vykdymo priemonė nei jų realizavimas vykdymo procese, kadangi skolininkui paliekama teisė vykdyti verslą, užsidirbti ir grąžinti skolas. Turto pardavimo atveju skolininkui neliktų tokios galimybės, todėl nustatytas turto administravimas yra proporcingas skolininko neveikimui vykdymo procese. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis antstolis turi teisę iš juridinių ir fizinių asmenų gauti reikalingus duomenis apie skolininkų turtą, lėšas, pajamas, išlaidas bei kitus duomenis reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo. Vykdymo procese neabejotinai yra iškilęs tikslas nustatyti realią UAB „Financial Management Group“ akcijų vertę, kas yra neįmanoma nesusipažinus su įmonės financine padėtimi, vykdoma veikla, realiai turimu turtu, todėl antstolio skundžiamu patvarkymu nustatytas turto administravimas nepažeidžia skolininko teisių, kadangi antstolis turi teisę gauti visus jam reikalingus duomenis apie įmonės veiklą, kurie tuo pačiu būtų objektyviai įvertinti turto administratoriaus, taip pat panaudoti nustatant UAB „Financial Management Group“ akcijų vertę. Antstolio procesiniai veiksmai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir yra proporcingi skolininko neveikimui vykdymo procese.
11. UAB „Veika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad teismas nevertino ir nesivadovavo šios vykdomosios bylos faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko netinkamai įvertino turto administravimo būtinumą ir proporcingumą. Nurodė, kad skolininkai geranoriškai skolos nedengia, jų banko sąskaitos yra tuščios, turtas yra areštuotas, bet išieškoti iš jo nepavyksta dėl antstolio nurodymų nevykdymo, už ką skolininkui A. Š. jau du kartus teismas skyrė baudą (Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-01-13 nutartis c.b. e2VP-3055-862/202; Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-02-27 nutartis c.b. e2VP-l0591-1097/2020). Skola yra visiškai nedengiama jau apie metus, jokių realių planų skolos padengimui ateityje skolininkai nepateikė, su antstoliu nebendradarbiauja jokiais klausimais. Skolininkų skunde bendradarbiavimą patvirtinančių aplinkybių irgi nepateikta. Skolininkams priklauso 100 proc. UAB „Financial Management Group“, skolininkas A. Š. yra šios įmonės vadovas (direktorius). Jokių kitų UAB „Financial Management Group“ akcininkų, kurių interesai galėtų nukentėti dėl turto administravimo paskyrimo, nėra. Antstolis turi įstatymo numatytą teisę nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančius vertybinius popierius - UAB „Financial Management Group“ akcijas. Minėtos akcijos šiuo metu yra areštuotos ir gali būti parduodamos varžytynėse. Akcijų areštas ir vėlesnis jų pardavimas varžytynėse yra įprasta vykdymo proceso praktika, sukelia reikšmingas neigiamas pasekmes skolininkui, tačiau vadovaujantis nutartyje išdėstyta teismo logika, tai galėtų būtų veiksmai pažeidžiantys skolininko interesus ir UAB „Financial Management Group“ teises, kadangi būtų įsikišta į įmonės veiklą, iš skolininko būtų galutinai atimta teisė balsuoti ir spręsti dėl įmonės ūkinės - komercinės veiklos, dividendų išmokėjimo, atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir pan. Ir atvirkščiai, turto administravimas yra švelnesnė poveikio priemone, kuria užtikrinamas tinkamas ir teisėtas UAB „Financial Management Group“ akcijų valdymas, galutinai neatimant šių akcijų iš skolininko. Kreditoriaus nuomone nepagrįstas teismo argumentas dėl UAB „Financial Management Group“ nedalyvavimo byloje. Įmonė ir jos akcijų savininkas yra atskiri subjektai, įmonė neturi ir negali dalyvauti akcininkui taikomose poveikio priemonėse, ar tai akcijų pardavimas iš varžytynių, ar akcijų administravimas, tai skolininko, o ne įmonės turtas. Juo labiau atsižvelgiant, kad skolininkas yra ir savo įmonės vadovas, ir įmonės interesai bet kokiu atveju yra atstovaujami. Pertekliniais laikytini ir teismo argumentai dėl LR akcinių bendrovių įstatymo numatyto draudimo turto administratoriui imantis jam priskirtų veiksmų. Tik faktiniai neteisėti turto administratoriaus veiksmai, padarant žalą skolininko interesams, turėtų būti laikomi pagrindu panaikinti antstolio patvarkymą dėl turto administravimo, priešingu atveju antstoliui perkeliama skolininkui priklausanti išieškojimo proceso rizika ir našta. Antstolis privalo taikyti teisėtas poveikio priemones skolininkui, bet neprivalo užtikrinti, kad jas įgyvendinant net visiškai teoriškai ir potencialiai nebus pažeisti skolininko interesai (šioje priemonėje tai paskirto turto administratoriaus pareiga). Pagal UAB „Financial Management Group“ 2018 m. balanso duomenis įmonė turto turėjo už 1 490 796 Eur. Pagal UAB „Financial Management Group“ 2019 m. tarpinio balanso duomenis (skolininko pateiktas Vilniaus apygardos teismui c.b. Nr. B2-1045-661/2020 dėl bankroto) tokio turto yra jau už 3 031 106 Eur. Balanse nurodomos didelės vertės per vienerius metus (770 471 Eur) ir po vienerių metų (1 250 000 Eur) įmonėje gautinos sumos, mažiau nei per metus buhalterines paslaugas teikianti įmonė pradėjo valdyti dvigubai didesnį turtą, tačiau įmonė ir skolininkai su kreditoriumi visiškai neatsiskaito. Nėra jokios objektyvios informacijos dėl šių gautinų sumų faktinio egzistavimo, jų gavimo realumo ir terminų, tikros balanso būklės, skolininkas ir įmonė šios informacijos neteikia. Turto administratoriaus dalyvavimas galėtų užtikrinti šių lėšų gavimą įmonėje, atsiskaitymą su kreditoriais, dividendų išmokėjimą. Pažymėjo, kad atliekant akcijų pardavimą iš varžytynių ši informacija taip pat būtų ypatingos reikšmės, todėl kreditorius nemato priežasčių, užkertančių kelią gauti ją turto administratoriui švelnesnės poveikio priemonės (turto administravimo) įgyvendinimo metu nevykdant akcijų įvertinimo ir pardavimo iš varžytynių procedūrų.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriuo prašė atskirųjų skundų netenkinti ir palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Pareiškėjo vertinimu, nei vienas iš antstolio skunde nurodytų argumentų neturi įtakos ir nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Teismų praktikoje aiškiai yra nurodoma tai, kad skolininko turto administravimo tikslas yra nukreipti iš turto gautas pajamas išieškojimui – tai yra sumažinti skolininko skolą išieškotojui, taip pat tai, kad ši priverstinio vykdymo priemonė turi būti proporcinga siekiamam tikslui, t. y. nepažeisti skolininko teisių daugiau nei būtina. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčijamo patvarkymo priėmimo (akcijų turto administravimo nustatymo) tikslą ir paties antstolio patvarkyme nurodytus tokios priemonės taikymo motyvus ir pagrįstai pripažino, jog antstolio pritaikyta priemonė nėra proporcinga pirmajam tikslui – dividendų išmokėjimui skolininkui, o antrasis tikslas – akcijų vertės nustatymas, pasak pirmosios instancijos teismo, neatitinka turto administravimo paskirties, bet to, tokiam tikslui pasiekti antstolis turi kitas priemones, numatytas CPK. Antstolio pozicija, jog nesant kito skolininko turto, į kurį būtų galima nedelsiant nukreipti išieškojimą, jis gali taikyti bet kokias priverstinio vykdymo priemones bet kokiomis sąlygomis, yra ne tik nepagrįsta teisine prasme, bet parodo ne antstolio siekį sąžiningai ir teisingai vykdyti skolos išieškojimo procesą, o patvirtina išimtinai tik antstolio materialinį suinteresuotumą – kuo daugiau skolos bus išieškota, tuo didesnes vykdymo išlaidas jis gaus. Pareiškėjo teigimu, neturi teisinės reikšmės šio ginčo teisingam išsprendimui antstolio atskirojo skundo argumentas, jog Bendrovės akcijų administravimo nustatymas yra švelnesnė vykdymo priemonė, nei priverstinis akcijų pardavimas. Tai visiškai skirtingos priverstinio pobūdžio priemonės, todėl jas lyginti „švelnumo“ prasme netikslinga. Nesutiko su antstolio atskirojo skundo argumentu, jog UAB „Financial Management Group“ akcijų administravimas gali būti nustatytas kaip priemonė jų vertei nustatyti ir informacijai apie skolininkui priklausančio juridinio asmens turtą gauti. Pažymėjo, kad akcijų vertė nustatoma turto įkainojimo metu (CPK 681 str.), o ne skiriant akcijų administravimą. Pasisakydamas dėl UAB „Veika“ atskirojo skundo nurodė, kad vykdomojoje byloje skola yra išieškoma tik iš fizinio asmens. Iš UAB „Financial Management Group“ išieškojimas nėra vykdomas, todėl ji nėra vykdymo proceso dalyvė, priešingai, nei savo skunde kelia abejones UAB „Veika“. Kaip žinia, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles - uždarosios akcinės bendrovės turtas ir atsakomybė yra atriboti nuo jos akcininko turto ir atsakomybės. Taigi, šiuo atveju, antstolio patvarkymas, nustatantis akcijų administravimą bei perduodantis administratoriui visas turtines bei neturtines akcininko teises valdyti įmonę bei spręsti dėl įmonės turto, yra akivaizdžiai perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui – nustatyti akcijų vertę ir išsiaiškinti galimybę išmokėti akcininkui dividendus. Nurodė, kad akcininko teisė į dividendus įgyvendinama į akcinėje bendrovėje sukurtą pridėtinės vertės dalį, tai dividendas ir turi būti mokamas tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili, pelno dalies paskirstymas neturi pažeisti bendrovės kreditorių interesų. Vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų – jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Nors po sprendimo skirti ir išmokėti dividendus priėmimo akcininkai patys tampa bendrovės kreditoriais, tačiau pirmenybė yra teikiama bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dėl šios priežasties negali būti pateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priimtų sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises. Tokia išvada išplaukia iš Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies nuostatos ir dividendų paskirties paskirstyti pridedamosios vertės dalį, nes dividendams paskirstoma ta dalis, kuri lieka atsiskaičius su kreditoriais nustatytu laiku. Šiuo atveju byloje yra duomenų apie tai, kad nesanti vykdomosios bylos dalyve UAB „Financial Management Group“ turi savo kreditorių, tarp kurių yra ir tokių kreditorių, su kuriais dar iki šios vykdomosios bylos pradžios buvo sudarytas susitarimas nepriimti sprendimo dėl dividendų išmokėjimo, kol nebus įvykdyti Bendrovės įsipareigojimai. Taigi, dividendų išmokėjimas Bendrovėje šiuo metu negalimas, todėl akcijų administravimo nustatymas su tikslu spręsti dėl dividendų išmokėjimo vieninteliam akcininkui yra neteisėtas ir naikintinas.
13. Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į UAB „Veika“ atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad skolininkas vykdymo procese skolos nedengia, nei su antstoliu, nei su išieškotoju nebendradarbiauja, taip pat nesiima jokių veiksmų skolos dengimui, dėl ko išieškotojo teisės yra labiau pažeidžiamos, nei skolininko. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, visų prima, yra skirtos apginti išieškotojo pažeistas teises, dėl ko skolininko teisės vykdymo proceso savaime bus ribojamos. Teisėtų vykdymo priemonių taikymas yra antstolio pareiga (Antstolių įstatymo 3 str.). Skolininkas galimai naudoja įmonės turtą savo asmeninių poreikių tenkinimui (kaip vienintelis akcininkas ir vadovas), tokiu būdu ne tik mažindamas įmonės vertę, pasisavindamas jos turtą, kas gali būti nustatyta būtent taikant skolininko turto administravimo procedūras, dėl ko skolininkas ir pateikė skundą dėl antstolio procesinių veiksmų – su tikslu išvengti atitinkamų procedūrų, kurių eigoje gali būti nustatytas svetimo turto pasisavinimo stambiu mastu atvejis. Skolininko turto administravimas yra mažiau skolininko teises ribojanti vykdymo priemonė nei priverstinis turto realizavimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
Žemesnės instancijos teismas
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo A. Š. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstoliui Irmantui Gaideliui yra pateiktas vykdyti Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro notaro 2019 m. balandžio 4 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. PD-1507 dėl 770 000 Eur skolos, 2 503,58 Eur išlaidų notarui ir 3 923,84 Eur palūkanų išieškojimo iš A. Š. ir J. Š. UAB „Veika“ naudai. Vykdydamas šios skolos išieškojimą antstolis areštavo A. Š. ir J. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias UAB „Financial Management Group“ akcijas, o 2019 m. spalio 3 d. priėmė Patvarkymą dėl turto administravimo, kuriuo nutarė skolininkui A. Š. priklausančių UAB „Financial Management Group“ akcijų administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“, pavedant jam nustatyti galimybę išmokėti skolininkui A. Š. dividendus, o nustačius tokią galimybę, juos nukreipti skolos dengimui, bei nustatyti tikrąją UAB „Financial Management Group“ finansinę padėtį su tikslu nustatyti akcijų rinkos vertę, nustatant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlygį, taip pat pavesti valstybės įmonei „Registrų centras“ įregistruoti juridinį faktą apie A. Š. priklausančių UAB „Financial Management Group“ akcijų nustatytą administravimą. Patvarkymą antstolis motyvavo tuo, kad patikrinus valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktą UAB „Financial Management Group“ finansinę atskaitomybę už 2018 metus buvo nustatyta, kad įmonė deklaruoja turinti turto už 1 490 796 Eur, o nepaskirstytas pelnas sudaro 249 906 Eur. Skolininkas yra tiek UAB „Financial Management Group“ direktorius, tiek vienasmenis akcininkas, kuris nesiima jokių veiksmų dividendams gauti, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimus.
18. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
19. Skolininko turto administravimas yra viena iš priverstinio vykdymo priemonių, kurias turi teisę taikyti antstolis vykdomojoje byloje (CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 683 straipsnio, reglamentuojančio areštuoto turto saugojimą ir administravimą, 1 dalyje numatyta, jog įprastai areštuotą turtą antstolis palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad antstoliui yra suteikta teisė perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui tik esant akivaizdžiai būtinybei, pavyzdžiui, kai antstolis turi nenuginčijamų įrodymų, jog ginčo turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas akivaizdžiai netinkamai. Taigi tik esant (ar atsiradus) tokioms aplinkybėms ir pateikus atitinkamus įrodymus dėl to, kad skolininkui priklausantis ir antstolio areštuotas turtas nesaugomas, neprižiūrimas, jo būklė blogėja ir todėl krinta šio turto vertė, būtų galima spręsti dėl pagrindo keisti turto administratorių (saugotoją). Šiuo konkrečiu atveju teismui nėra pateikta jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl būtinybės perduoti saugoti antstolio areštuotą turtą kitam asmeniui, dėl netinkamo jo valdymo ar pan.
20. Antstolio vykdymo procese paskirtas turto administratorius atlieka paprastojo turto administratoriaus funkcijas (CPK 683 straipsnio 5 dalis, 744 straipsnio 3 dalis), todėl antstolis prieš taikydamas priverstinio pobūdžio priemones turi įvertinti jų proporcingumą, ar taikoma priemonė nėra per griežta, t. y. ar nevaržo skolininko daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad turto administravimo kaip priverstinio vykdymo priemonės išlaidos, kurios patiriamos administruojant turtą, yra laikomos papildomomis vykdymo išlaidomis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas), kurios išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 7 punktą už skolininko turto administravimą, kaip priverstinio vykdymo priemonę, administratoriui mokamas 10 procentų atlygis nuo pajamų, gautų iš skolininko turto administravimo, bet ne mažiau kaip 80 Eur už vieno skolininko turto administravimą. Todėl teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad prieš skiriant turto administratorių, būtina įvertinti ir tai, kad turto administratoriaus paskyrimas didina vykdymo išlaidas.
21. Kaip jau buvo minėta, ginčijamu patvarkymu antstolis pareiškėjo turimų UAB „Financial Management Group“ akcijų turto administravimo paskyrimą motyvavo dviem tikslais – pirma, gauti didvendus, nes 2018 m. UAB „Financial Management Group“ veikė pelningai ir turi nepaskirstyto pelno, antra, išsaiškinti tikrąją UAB „Financial Management Group“ akcijų vertę. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolio pritaikyta priemonė nėra proporcinga pirmajam tikslui – dividendų išmokėjimui skolininkui, o antrasis tikslas – akcijų vertės nustatymas, pasak pirmosios instancijos teismo, neatitinka turto administravimo paskirties, be to, tokiam tikslui pasiekti antstolis turi kitas priemones, numatytas CPK. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
22. Pagal CK 4.240 straipsnio 1 dalį turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Jeigu administruojami vertybiniai popieriai, administratorius turi teisę balsuoti, taip pat kitas su vertybiniais popieriais susijusias teises (CK 4.240 straipsnio 2 dalis). Ginčijamame patvarkyme antstolis nurodė, kad skolininkas A. Š. yra UAB „Financial Management Group“ vienintelis akcininkas, įmonė deklaruoja turinti 249 906 Eur nepaskirstyto pelno, tačiau skolininkas, būdamas įmonės akcininku, nesiima jokių veiksmų, kad gauti dividendus ir padengti savo įsiskolinimus, todėl tikslinga skirti skolininkui priklausančių UAB „Financial Management Group“ akcijų administravimą ir iš akcijų gautas pajamas panaudoti išieškojimui padengti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje vykdomojoje byloje skola yra išieškoma tik iš fizinių asmenų A. Š. ir J. Š.. Iš UAB „Financial Management Group“ išieškojimas nėra vykdomas, todėl ji nėra šio vykdymo proceso dalyvė. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad UAB „Financial Management Group“ taip pat turi įsipareigojimų ne tik UAB „Veika“, bet ir kitam kreditoriui („Swedbank“, AB), kuriuos privalo vykdyti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Veika“ jau yra pareiškusi ieškinį ir pačiai UAB „Financial Management Group“, kuris yra priimtas ir nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.
23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, kad ginčijamu patvarkymu nustatytas UAB „Financial Management Group“ akcijų administravimas, o skolininkas A. Š. yra vienintelis UAB „Financial Management Group“ akcininkas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas patvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui – išsiaiškinti galimybę išmokėti akcininkui dividendus, nes šiuo atveju antstolio Patvarkymu paskirtam turto administratoriui faktiškai būtų suteikti įgalinimai, naudojantis jam kaip paprastajam turto administratoriui įstatymo suteiktomis teisėmis, ne tik priimti turto duodamus vaisius ir pajamas bei įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, balsuoti (spręsti) dėl tokių dividendų išmokėjimo (CPK 744 straipsnio 2 dalis, CK 4.240 straipsnio 1, 2 dalys), bet kartu ir dėl UAB „Financial Management Group“, kuri nėra šio vykdymo proceso dalyvė, turimų įsipareigojimų vykdymo, jos veiklos tęstinumo, pelningumo užtikrinimo, kas privalomai tokiu atveju turi būti vertinama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patvarkyme nurodytas akcijų administravimo tikslas - nustatyti tikrąją UAB „Financial Management Group“ finansinę padėtį ir akcijų vertę, neatitinka CPK 744 straipsnyje reglamentuotos priverstinio vykdymo priemonės – skolininko turto administravimo, paskirties, nes akcijų vertė vykdymo procese turi būti nustatoma taikant areštuoto turto įkainojimo taisykles, įtvirtintas CPK 681 straipsnyje.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
26. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirieji skundai atmestini, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.