Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2011-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-107/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-29
Bylos Nr.
2K-107/2011
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00131-2006-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Piesliakas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Vladislovas Ranonis (pran.)
Nuteistasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-107/2011Teisminio proceso Nr.1-86-1-00131-2006-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4; 2.1.2.7; 2.3.6.4.5.1; 2.4.5.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 11 d., apie 23 val., kavinės patalpose, (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų tyčia kumščiu du kartus sudavė E. D. į galvą, padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujosruvą akies obuolio junginėje, dešinio skruostikaulio lūžį. Dėl dešinio skruostikaulio lūžio E. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu M. J. prašo panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes, kasatoriaus nuomone, bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Kasatorius laiko pirmosios instancijos teismą šališku dėl to, kad šio teismo apkaltinamasis nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų – jame neišdėstyta įrodymų analizė bei įrodymų vertinimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra nepagrįstos, nes esant tokiam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui nuteistajam buvo suvaržyta teisė apskųsti šio teismo nuosprendžio motyvus apeliacinės instancijos teismui. Minėtos aplinkybės, kasatoriaus nuomone, laikytinos esminiais BPK pažeidimais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras D. Čaplikas prašo nuteistojo M. J. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes byloje nėra įstatymo nustatytų pagrindų pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku. Šio teismo padarytus pažeidimus ištaisė apeliacinės instancijos teismas, kuris atliko įrodymų tyrimą ir tinkamai išanalizavo įrodymus dėl M. J. kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. M. J. teisės šioje byloje nebuvo suvaržytos, rungimosi principas nepažeistas, M. J. pasinaudojo įstatymo suteikta teise apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka. Nepasitenkinimas ar nesutikimas su teismo sprendimu, prokuroro nuomone, nėra pagrindas laikyti teismą šališku.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinio proceso

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo požymių. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tuo, kad, pasak apelianto, nuosprendyje išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir buvo šališkas.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami. Apeliacinės instancijos teismas, reikiamais atvejais atlikęs įrodymų tyrimą ir nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, privalo jas ištaisyti, priimdamas atitinkamą sprendimą, kurio rūšys, priėmimo pagrindai bei turinys yra reglamentuoti įstatymo.

Faktinių bylos aplinkybių nustatymas, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimas, naujas jų vertinimas bei padarytų procesinių pažeidimų šalinimas yra bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas. Kasatoriaus teiginys, esą pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo neįmanoma pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes išnyksta galimybė dėl įrodymų vertinimo motyvų pasinaudoti apeliacija, prieštarauja BPK nuostatoms. Pagal BPK 329 straipsnio 4 punktą tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra padaręs esminį BPK pažeidimą, numatytą BPK 369 straipsnio 3 dalyje, apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir priima naują nuosprendį. Tas nuosprendis, pašalinus pirmosios instancijos teismo padarytą esminį BPK pažeidimą, gali būti ir tokios pat rūšies kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą: apklausė nukentėjusįjį E. D., kurį apklausti pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės, papildomai apklausė konflikto metu kavinėje buvusį liudytoją P. G., išreikalavo ir ištyrė medicininius dokumentus dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų. Priešingai negu nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs pirmosios instancijos teismo padarytą BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad teismas, vertindamas įrodymus, nepasisakė dėl visų bylos aplinkybių, galinčių turėti reikšmės teismo išvadoms, šio pažeidimo nelaikė esminiu ir jį pašalino, nenaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Teismas iš naujo įvertino pirmosios instancijos teisme ištirtus ir savo paties surinktus bei ištirtus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. J. apeliacinio skundo argumentų, pripažindamas juos nepagrįstais ir atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą. Atskirai aptartas ir atmestas skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Kolegija su apeliacinės instancijos teismo motyvais sutinka ir pažymi, kad patys savaime teismo padaryti BPK pažeidimai, nesant duomenų apie teismo išankstinį nusistatymą ar tendencingumą (subjektyvusis nešališkumas), nėra pagrindas pripažinti teismą buvus šališką. Kasatorius taip pat nenurodo, kad teismas buvęs šališkas objektyviai, t. y. vedęs teismo procesą, reikšdamas jam priešiškumą ar kitaip sudarydamas jam įspūdį dėl teismo apkaltinamosios nuostatos.

Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo motyvus nenustatė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas PiesliakasValerijus ČiučiulkaVladislovas Ranonis