Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4432-463/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-16
Bylos Nr.: I-4432-463/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05020-2015-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
Pareiškėjas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
Trečiasis asmuo: V. R.

Kategorijos

1.16.4Tarnybinės nuobaudos
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-4432-463/2016Proceso Nr. 3-61-3-05020-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 3.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Agnei Viršilaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo V. R.) dėl rašto panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) teismo prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2015-10-14 raštu Nr. 1P-5150 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojai V. R. (b. l. 1–4).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Profesinė sąjungą atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. R. motyvuodamas tuo, jog pareigūnei paskirta nuobauda nėra adekvati padarytam pažeidimui.

Pareiškėjo vertinimu, atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktams ir teismų praktikai. Pažymėjo, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. R., nenurodė nei vienos pareigūnę diskriminuojančios aplinkybes dėl jos narystės profesinėje sąjungoje, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei 2014-10-20 sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) nuostatoms, vertino nuobaudos skyrimo procedūrą ir pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą, viršydama jai suteiktą kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl pareigūnės narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Pažymėjo, kad atsisakymas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga prašė Muitinės departamento prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–36).

Nurodė, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą V. R. skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi jos veiklos principais bei įstatymų suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Pastarosios nuomone, 2015-09-24 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1891 (toliau – ir Išvada) komisija netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktus, patikrinimą atliko tendencingai bei nesilaikė pagrindinių Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų „Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) principų ir tikslų. Nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, o V. R. paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nevertino. Profesinės sąjungos nuomone, įvertinus pareigūnės tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, posto pareigūnų trūkumą, sprendimas skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, yra neadekvatus padarytam pažeidimui.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepimo į skundą nepateikė. Jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Byloje kilęs ginčas dėl Profesinės sąjungos 2015-10-14 rašte Nr. 1P-515 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojai V. R..

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad V. R. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujamojo–renkamojo valdymo organo – Valdybos – narė (b. l. 40).

Muitinės departamentas 2015-08-27 raštu Nr. (5.46)3B-8866 informavo Profesinę sąjungą, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl V. R. veiksmų (b. l. 6).

Muitinės departamentas 2015-09-29 raštu Nr. (5.34)3B-10183 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 2 dalimi ir Kolektyvinės sutarties 27.3 papunkčiu, prašė duoti sutikimą Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojai V. R. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 7–8).

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga Rašte atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojai V. R. (b. l. 9–10). Profesinės sąjungos nuomone, komisijos vertinimas yra nepagrįstas ir tendencingas. Komisija netinkamai atliko tyrimą, nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių. V. R. paaiškinimuose išdėstytų motyvų nevertino. Akcentavo, kad darbdavys, parinkdamas drausminio poveikio priemones, privalo atsižvelgti į tai, kad ji būtų adekvati padarytam pažeidimui ir susidariusiai situacijai poste, kuomet poste dirba per mažai muitinės pareigūnų, o vienas pareigūnas priverstas dirbti visuose muitinio įforminimo ir tikrinimo etapuose. Profesinės sąjungos nuomone, atsižvelgus į pareigūnės tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, posto pareigūnų trūkumą, sprendimas skirti tokią nuobaudą yra neadekvatus padarytam pažeidimui.

Muitinės departamentas teigia, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojai V. R. yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. To paties Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Kolektyvinės sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (b. l. 20–28).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamojo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, kuris laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškia garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Įtvirtintas reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga. Taigi, pareigūnai, esantys profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, kai yra sprendžiamas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jiems, turi teisę naudotis profesinės sąjungos gynybos mechanizmu ir nustatytomis papildomomis garantijomis, siekiant užtikrinti nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Minėta, kad V. R. yra Profesinės sąjungos atstovaujamojo-renkamojo valdymo organo – Valdybos – narė (b. l. 40), todėl prieš jai skiriant tarnybinę nuobaudą, darbdavys turėjo gauti profesinės sąjungos sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Profesinės sąjungos atsisakymas argumentuojamas aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su pareigūnės naryste Profesinėje sąjungoje. Rašte atsakovė nurodė argumentus, kurie susiję su tarnybinio tyrimo pažeidimo tyrimo procedūros ir aplinkybių vertinimu. Muitinės departamentas teismui pateikė V. R. tarnybinio tyrimo medžiagą (b. l. 64–91) bei 2016-02-09 Muitinės departamento įsakymą dėl nušalinimo nuo pareigų, kuriame, be kitų nurodytų asmenų, nuo pareigų nušalinta ir V. R. (b. l. 63). Minėtas įsakymas tik patvirtina pareiškėjo atliekamo tarnybinio tyrimo pagrįstumą. Įvertinus tarnybinio tyrimo medžiagą, darytina išvada, kad joje nėra duomenų apie tai, jog V. R. yra diskriminuojama (ar persekiojama) dėl to, kad priklauso Profesinei sąjungai ar dalyvauja jos atstovaujamojo-renkamojo valdymo organo veikloje. Apskritai atsakovė argumentų dėl pareigūnės galimo persekiojimo narystės Profesinėje sąjungoje pagrindu nenurodė. Jokių įrodymų, kad V. R. ketinama skirti nuobaudą dėl jos narytės profesinėje sąjungoje atsakovė teismui nepateikė. Vienintelė ginčijamame Rašte nurodyta aplinkybė – paskirta neadekvati nuobauda pareigūnės padarytam pažeidimui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2012-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013).

Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. R., nenurodė nei vienos pastarosios diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje pagrindžiančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą tarnybinio tyrimo medžiagą, irgi nenustatė jokių pareigūnę diskriminuojančių aplinkybių dėl jo priklausymo profesinei sąjungai. Pažymėtina, kad Muitinės departamentui, o ne Profesinei sąjungai, suteikta teisė vykdyti nuobaudos skyrimo procedūrą ir atlikus tarnybinį patikrinimą skirti nuobaudą, įvertinti pažeidimą ir parinkti nuobaudos rūšį.

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme Profesinei sąjungai akcentavo, jog tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketina skirti už tarnybinį nusižengimą, kuris buvo nustatytas tarnybinio tyrimo medžiagoje atlikus tarnybinį patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka, o ne diskriminuojant ją, kaip Profesinės sąjungos narę. Profesinė sąjunga atsisakyme nenustatė, kad yra priešingai ir nepaneigė tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Pažymėtina, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Minėto statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši statuto nuostata imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus gavus informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje, ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.

Profesinė sąjunga neturi teisės vertinti nei nuobaudos skyrimo procedūros, nei Išvados pagrįstumo, nei kitų tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir atsisakymą grįsti nesutikimu su Išvadoje nustatytomis tarnybinio tyrimo aplinkybėmis. Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą, turėjo teisę vertinti tik tarnybinės nuobaudos pareigūnei skyrimo dėl jos narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje pagrįstumą. Šioje byloje nevertinamas V. R. galimai būsimos tarnybinės nuobaudos skyrimo ir pagrįstumo klausimas, t. y. nevertinamos aplinkybės, nesusiję su pareigūnės naryste profesinėje sąjungoje. Teismo išreikalauta tarnybinio tyrimo medžiaga vertinama tik tuo aspektu, ar pareiškėjas įrodė, kad Profesinės sąjungos nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo iš esmės pažeidžia darbdavio (pareiškėjo) interesus, taip pat, ar atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepasinaudojo diskrecijos teise neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nesant teisinio pagrindo. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2618-143/2016).

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. R. peržengia profesinei sąjungai suteiktą diskreciją pareiškėjui vykdyti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl yra neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127, 129 straipsniais,

nusprendė:

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015-10-14 rašte Nr. 1P-515 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojai V. R..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėIveta PelienėDonatas Vansevičius