- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 1-177-547/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00049-12-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Nukentėjusysis
- A. F., O. S., S. V., A. V., V. F.
- Civilinis ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiesiems A. F., O. S., S. V., A. V., S. V., V. F., civilinės ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovei Ž. Ž. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis, 2011 m. laikotarpyje nuo gruodžio 25 d. iki gruodžio 29 d. 10.00 val. Varėnos raj. netoli Vydenių kaimo, Matuizų girininkijos miške, kvartale Nr. 831, sklypuose Nr. 11, 12, 13, kadastrinis numeris 3833/0009:126, priklausančiame bendrasavininkams A. F., E. K., S. V., M. M., V. D., O. S., S. V., E. B., A. V., V. F., J. V., D. U., iškirto ir pasikėsino pagrobti jiems priklausančias 134 žalias pušis, kurių medienos tūris 100,979 m ³ - 10 097,90 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas miško savininkės A. F. ir medienos neišsivežė.
Tokiais veiksmais M. M. pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.
K. M. M. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme kaltę pripažino pilnai. Jis paaiškino, kad 2011 m. gruodžio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, S. Š. paprašė išpjauti jo miške medžius ribinėse linijose ir vėjovartas iš viso sklypo. Ribinėse linijose buvo žalių pušų, jas S. sakė kirsti. Jis nurodė, kad neprašė nuosavybės dokumentų, leidimų kirtimui, patikėjo žodžiais. Kartu su S. Š. buvo nuėję į mišką, kur S. Š. jam parodė sklypo ribas. Pirmą dieną pasikvietė J. K. ir A. R., su jais kartu išpjovė apie 25 žalias pušis. Jie neklausinėjo ir turi leidimą kirsti. Pjovė ribinėse linijose ir pačiame sklype. Kitą dieną dar pasikvietė E. Š., jis neklausė dėl žalių pušų kirtimo, padėjo pjauti ir viskas. Trečią dieną dar pasikvietė M. S., kuris irgi padėjo pjauti. Savo padėjėjams nupirkdavo alkoholio, valgio, tokiu būdu sutarė apie atsilyginimą už pagalbą pjaunant medžius. Trečią dieną, galėjo būti 2011 m. gruodžio 29 d., prieš pietus į mišką atvažiavo moteris ir vyras, jie pradėjo kažką lyg fotografuoti. Pagalbininkai išsigandę išsilakstė. Jis paskambino S. Š., pasakė, kad atvažiuotų. S. buvo minėjęs, kad sklypas priklauso dar ir kitiems bendrasavininkams. Kaltinamasis paaiškino, kad suprato, jog atvyko kiti bendrasavininkai, su jais jis nebendravo iki pjovimo ir nežinojo, ar jie neprieštarauja kirtimui, todėl suprato, kad gali būti problemų. Kai atvažiavo S., matė, kad jis kalbėjo su tais asmenims. Paskui su Sigitu grįžo į namus. S. minėjo, kad reikės laukti pasekmių. Kaltinamasis nurodė, kad jam S. Š. nebuvo leidęs kirsti iš sklypo vidaus žalių pušų. Kokį tiksliai kiekį iškirto negali pasakyti, gali būti virš šimto žalių pušų. Pušis kirto tris dienas. Paruoštą medieną būtų pardavęs, kam konkrečiai nežinojo. Kaltinamasis paaiškino, kad suprato, jog jis neteisėtai iškirto pušis ir dėl savo elgesio gailisi.
Nukentėjusioji A. F. parodė, kad prie Vydenių k., Varėnos r., turi jai kartu su kitais bendraturčiais miško sklypą. 2011-12-29 jai kažkas paskambino ir pranešė, kad iš jos sklypo ruošiamasi pavogti medienos. Kartu su V. D., A. V., V. F. nuvyko pažiūrėti ir pamatė, kad išpjauta nemažai žalių pušų. Tuo metu matė, kad iš sklypo pasišalino 4-5 asmenys, tarp jų pažino M. M.. M. M. sakė, kad kirsti ribines linijas prašė S. Š., todėl nuvyko į Barčių k., pas Š., mirusiosios M. Š. vaikus. Namuose buvo S. Š. su M. M.. S. pasakė, kad vyrams leido pjauti vėjovartas. Nukentėjusioji nurodė, kad S. ir S. Š. yra bendrasavininkai, nes paveldėjo savo motinos M. Š. miško sklypo dalį, tačiau neturi įforminę miško nuosavybės dokumentų. 2011-12-30 paskaičiavo pušis, buvo nupjauta 120 žalių pušų. 2012-01-03 V. F. suorganizavo medienos sandėliavimą. Vėliau medieną pardavė už 10 000 litų ir pinigus pasidalino su visais bendraturčiais. Nukentėjusioji patvirtino, kad civilinio ieškinio ji nereiškia, nes mediena nebuvo pagrobta, o iškirstą medieną jie realizavo patys.
Nukentėjusioji O. S. parodė, kad turi nuosavybės teise miško sklypą prie Vydenių k., Varėnos r. Sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, tačiau sklypas nėra padalintas konkrečiai tarp bendrasavininkų, juo gali naudotis visi. 2011 m. gruodžio mėn., jai paskambino sesuo S. V. ir pranešė, kad yra iškirstas miškas ir parašytas pareiškimas policijai. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji niekam nėra leidusi kirsti miško. Teisiamojo posėdžio metu O. S. pateikė rašytinį ieškinio atsisakymo pareiškimą, patvirtindama, kad žala jai nepadaryta, nes bendraturčiai įsipareigojo sumokėti ir jai dalį už parduotą medieną.
Nukentėjusioji S. V. parodė, kad prie Vydenių k., Varėnos r., turi miško sklypą kartu su kitais bendrasavininkais. Apie 2011 m. gruodžio mėn. pabaigoje išpjautas 134 vnt. žalias pušis sužinojo 2012 m. sausio mėn. Niekam nebuvo leidusi kirsti medžių. Teisiamojo posėdžio metu S. V. pateikė rašytinį ieškinio atsisakymo pareiškimą, patvirtindama, kad žala jai nepadaryta, nes bendraturčiai įsipareigojo sumokėti ir jai dalį už parduotą medieną.
Nukentėjusysis A. V. parodė, kad kartu su broliais ir seserimis yra paveldėjęs miško sklypo, esančio prie Vydenių kaimo, dalį. Bendras miško sklypo plotas apie 4,9 ha. Miško sklypo nepasidalinę, nes pagal įstatymus mažiau kaip 5 ha nedalijama. Miške su broliu buvo planavę kirsti ribines linijas ir sausuolius medžius, apie tai žinojo ir S. Š., jam buvo sakyta, kad jeigu jam yra būtina, gali pjauti ribines linijas ir sausuolius. Jis asmeniškai niekam neleido kirsti žalių medžių iš sklypo. M. Š. paveldėtojai nuosavybės teisės į mišką dokumentaliai nesusitvarkė. Tačiau jiems priklauso kažkokia dalis. 2011 m. gruodžio pabaigoje jo sesei A. F. kažkas pranešė, kad jų miškas pjaunamas. Su A. F., V. F. nuvažiavo pažiūrėti. Nukentėjusysis patvirtino, kad nuvykus pas S. Š., šis pasakė, kad prašė savo pažįstamų išpjauti ribines linijas. Nuvažiavę į mišką, pamatė, kad iš miško pabėgo keli asmenys, jų nepažino. Prie miško matė baltos spalvos autobusėlį, numerio neįsidėmėjo. Jie paskaičiavo kelmus, buvo apie 120 kelmų. Nukentėjusysis nurodė, kad miškų urėdijos atstovai paskaičiavo tiksliai, jog buvo nupjauta 134 vnt. žalių pušų. Išpjauta mediena buvo palikta miške, nes jos nespėjo išvežti. Dėl miško išpjovimo jie kreipėsi į policiją ir į miškų urėdiją. Civilinio ieškinio nereiškia, nes mediena nepavogta.
Nukentėjusysis S. V. parodė, kad 2009 m. jam buvo grąžinta tėvui priklausanti žemė bei miškas, esantis prie Vydenių k., Varėnos r. Žemė ir miškas tarp kitų bendrasavininkų nebuvo padalinta. 2011 m. gruodžio mėn. jam paskambino sesuo A. ir pranešė, kad M. Š. sūnūs pjauna visiems priklausantį mišką. 2012 m. sausio mėn. su broliu buvo miške, matė išpjautas pušis. Kiek tiksliai išpjauta nežinojo. Niekam neleido kirsti medžių. Nukentėjusysis S. V. patvirtino, kad pretenzijų kaltinamajam dėl medienos neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis V. F. parodė, kad paveldėjo miško dalį, kuris yra prie Vydenių kaimo, Varėnos r. Motinai priklausančio miško dalį paveldėjo kartu su savo dukra V. D.. 2012 m. pradžioje jam duktė V. pasakė, kad iš jų miško buvo iškirsta dalis medžių. Kas kirto ir kiek iškirto - nežino. Medienos nespėjo išvežti, ji liko miške. Po medžių iškirtimo fakto pats miške nebuvo, nežiūrėjo ir neskaičiavo, kiek išpjauta pušų. Teisme V. F. patvirtino, kad jam bendraturčiai sumokėjo pinigus. Jis niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusioji V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Vydenių k., Varėnos sen., kartu su kitais bendrasavininkais turi miško sklypą. 2011-12-29 jai paskambino teta A. F. ir pasakė, kad jų miške pjaunami medžiai. Iš brolio V. F. sužinojo, kad jis buvo nuvykęs į mišką, jame pastebėjo pjaunančius vyriškius, kurie pasišalino. Tą pačią dieną ji parašė pareiškimą policijai. 2011-12-30 apie 11.00 val. su A. F., V. F., A. V. nuvyko į sklypą, paskaičiavo, kad išpjauta 120 žalių pušų. Ji nuvyko pas giminaitį S. Š., kuris prisipažino, kad leido pjauti vėjovartas ir kad pjovime dalyvavo M. M.. 2012-01-03 medieną susandėliavo V. F. (b. l. 60-63).
Nukentėjusioji M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra paveldėjusi kartu su kitais bendrasavininkais miško sklypą, esantį prie Vydenių k., Varėnos r. Miško sklypo plotas 4,91 ha. Apie iškirstas 2011 m gruodžio mėn. pabaigoje pušis nieko nežino. Niekam nebuvo leidusi kirsti medžių. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 68).
Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi dalį miško prie Vydenių k., Varėnos r. Jį paveldėjo po savo motinos M. G. mirties. Apie iškirstą mišką sužinojo iš pusbrolio J. V.. Niekam nebuvo leidus kirsti miško. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 78).
Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra paveldėjęs po tėvo mirties miško sklypo dalį, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), jis paveldėjo 2525/49100 dalį. Miškas priklauso ir kitiems bendrasavininkams. Jam žinoma, kad 2011 m. gruodžio pabaigoje miške buvo išpjautos 134 žalios pušys. Tai sužinojo iš A. F.. Jis niekam nebuvo leidęs kirsti medžių (b. l. 97-99).
Nukentėjusioji D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po motinos J. B. mirties ji su broliu E. B. paveldėjo dalį miško, esančio prie Vydenių kaimo, Varėnos r. Miško sklypo savininkų yra ir daugiau. Kiek žino, M. Š. artimieji nėra susitvarkę nuosavybės dokumentų į mišką. Jiems turėtų priklausyti M. Š. dalis miško. 2011 m. gruodžio pabaigoje sužinojo, kad iš jai su kitais bendrasavininkais priklausančio miško išpjauta dalis medžių, išpjauta apie 100 kūbų medienos. Nukirstų medžių nepavogė, nes pjovėjus užklupo giminaičiai. Kiek žino, medžius pjovė M. M. su kitais asmenimis. Ji niekam nėra leidusi kirsti medžių. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 106-107).
Nukentėjusysis E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su seserim D. U. paveldėjo dalį miško, esančio prie Vydenių kaimo. Kokia tiksliai sklypo dalis priklauso - nežino. Miško sklypas priklauso ir kitiems bendrasavininkams. 2012 m. gruodžio pabaigoje, po Kalėdų, paskambino sesuo D. ir pasakė, kad jų mišką kažkas kerta. Sekančią dieną su D. buvo nuvykęs į mišką, paskaičiavo kiek buvo išpjauta medžių. Tikslų medienos kiekį nustatė miškų urėdijos darbuotojai, pažyma turėtų būti byloje. Jam materialinė žala nepadaryta, tik moralinė, nes niekas iš bendrasavininkų nesiruošė pjauti miško. Buvo išpjauta dalis ribinėje linijoje esančių medžių, o didžioji dalis išpjauta iš miško ploto. Mediena buvo palikta miške, jos nespėjo išvežti. Pjauti miško niekam neleido. Kas išpjovė medžius - nežino (b. l. 109-110).
Civilinės ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovė Ž. Ž. teismo posėdžio metu pareiškė, kad buvo padaryta 2221,54 Lt žala aplinkai, nurodė, kad kirtimas nebuvo plynas, tai buvo atrankinis kirtimas. Civilinės ieškovės atstovė prašė tenkinti ieškinį ir priteisti iš kalto asmens 2221,54 Lt dėl padarytos žalos gamtai.
Liudytojas S. Š. parodė, kad 2010 m. mirus jo motinai, paveldėjo kartu su kitais bendrasavininkais miško sklypą, kuris yra prie Vydenių k., Varėnos r., tačiau nurodė, kad iki šiol jis nėra susitvarkęs paveldėjimo dokumentų. 2011 m. gruodžio pabaigoje nutarė išpjauti vėjovartas bei ribines linijas. Dėl darbų atlikimo kalbėjo su M. M.. Kitą dieną M. M. parodė miško sklypą bei dar kitą dieną sužymėjo ribinėse linijose esančius medžius. Daugiau jis miške nebuvo, nes susirgo. Tuo metu M. M. gyveno pas jį. Iš Manto sužinojo, kad mišką padeda pjauti ir E. Š., kaime vadinamas S.. Praėjus kelioms dienoms atvyko teta A. F., kuri paklausė, ar jam žinoma apie pjaunamą mišką. Jis pasakė, kad yra prašęs žmonių išpjauti ribines linijas ir vėjovartas. Liudytojas patvirtino, kad jis taip pat nuvyko į mišką ir apžiūrėjęs sklypą pamatė viduryje miško išpjautą dalį stataus miško. Liudytojas paaiškino, kad M. M. išpjovė ne tai, ką jis liepė, o pjovė storesnius medžius pasirinktinai. M. M. buvo leidęs išpjauti ribines linijas ir vėjovartas, stataus miško nebuvo leidęs pjauti.
Liudytojas E. Š., kurį kaime visi vadina S., parodė, 2011 m. pabaigoje sutiko M. M., kuris pasakė, kad S. Š. prašęs paruošti medienos iš jų su kitais bendrasavininkais priklausančio sklypo. Nuvykus su M. į mišką pastebėjo, kad išpjauta dalis miško, ne tik ribinės linijos. Liudytojas nurodė, kad mišką pjovė tik trečiąją dieną, dvi prieš tai dienas, jo nebuvo. Jis nurodė sakęs Mantui, jog negerai, kad išpjovė žalius medžius. Liudytojas patvirtino, kad miške dirbo M. M., du pagalbiniai darbininkai J. ir A.. Liudytojas paaiškino, kad jis nežinojo kas derino miško pjovimą. Maždaug apie pietus pamatė, kad ateina jo teta A. F. su giminaičiais, jis ir kiti iš miško pabėgo.
Liudytojas M. S. parodė, kad 2011 m. gruodžio mėn., po Kalėdų, M. M. jo paprašė, kad padėtų pjauti medžius. Kai nuėjo į mišką, kuris yra netoli Vydenių kaimo, pamatė, kad dalis sklypo išpjauta. Kiek tiksliai medžių - nežino. M. pasakė, jeigu nori, tai gali padirbėti. Liudytojas nurodė, kad benzopjūklą jam davė M. ir jis nupjovė apie 10 žalių pušų. Miške dar buvo J., dar kažkokių žmonių buvo, bet nepažįsta. Prieš pietus pamatė, kad į mišką atėjo moteris su vyriškiu, jie paklausė, kas leido kirsti mišką. Jis pasakė, kad nežino. Jam M. M. sakė, kad turi miško savininko leidimą. Tada baigė kirsti mišką, visi nupjauti rąstai liko miške. Jis pjovė tik pusę dienos. Kas ankščiau pjovė - nežino. Liudytojas paaiškino, jog pjovimo darbus organizavo M. M., jis ruošėsi medieną ir parduoti.
Liudytojas A. R. parodė, kad 2011 m. pabaigoje Barčių k., Varėnos r., sutiko M. M., kuris pasiūlė užsidirbti pinigų, sakė, kad reikia padėti pjauti medžius. Į mišką nuvažiavo penkiese - jis, J. K., M. M., E. Š., M.. Miške dirbo keturias dienas. Pjovė ir ribines linijas ir stačius žalius medžius. Vadovavo M. M.. Ketvirtą dieną pamatė į mišką ateinančius nepažįstamus žmones. Iš miško pradėjo bėgti M., J., E., M., todėl ir jis pabėgo. Vėliau sužinojo, kad buvo atėję miško savininkai (b.l. 117-118).
Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. pabaigoje gyveno Barčių k., Varėnos r. Pas jį užėjo M. M. ir paprašė padėti išpjauti mišką. Nuvykus į mišką, M. pasakė, kad reikia atlikti retinimą. Tą dieną miške dirbo A. R., M. M., E. Š. ir jis pats. Pjovė ribinėse linijose ir sklypo viduje esančius medžius. Liudytojas nurodė, kad M. M. rodė, kuriuos medžius pjauti. Jis paaiškino, kad dirbant miške, po pietų, kažkas pasakė, kad ateina savininkai ir kad reikia bėgti. Visi pabėgo iš miško.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo savo kaltės pripažinimo patvirtinama ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
2012-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, kur pažymėta, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie Vydenių k., Varėnos r., A. F. su kitais bendrasavininkais priklausančiame miške. Rasta miške iškirsti medžiai ir šalia miško sukrauti rąstai (b. l. 12-22).
2012-07-05 įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie Vydenių k., Varėnos r., A. F. su kitais bendrasavininkais priklausančiame miške. Apžiūra atlikta siekiant nustatyti ribinėse linijose išpjautų medžių kiekį. Ribinėse linijose rasta 19 išpjautų kelmų, tūris sudaro 5,841 kubinių metrų (b. l. 23-25).
Nekilnojamojo turto registro išrašo pažymėjime nurodyta, kad Varėnos r. netoli Vydenių kaimo, Matuizų girininkijos miškas, kvartale Nr. 831, sklypuose Nr. 11, 12, 13, kadastrinis numeris 3833/0009:126, priklauso bendrasavininkams A. F., E. K., S. V., M. M., V. D., O. S., S. V., E. B., A. V., V. F., J. V., D. U., M. Š. (b. l. 26-37).
Pagal LR Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos paskaičiavimus žala aplinkai dėl savavališko miško kirtimo privačiame miške (kadastrinis numeris 3833/0009:126) - nupjauta 134 vnt. žalių pušų, kurių medienos tūris 100,979 m ³ - 2221,54 Lt (b. l. 40-42).
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos paskaičiavimus žala savininkui dėl savavališko miško kirtimo privačiame miške (kadastrinis numeris 3833/0009:126) - 10097,90 Lt (medienos tūris 100,979 m ³) (b. l. 44).
M. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, vietą miške Varėnos r. netoli Vydenių kaimo, kur 2011 m. gruodžio pabaigoje iškirto žalias pušis (b .l. 131-132).
Kaltinamojo veika teisingai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 1d., nes jis išpjovė svetimame miške pušis ir pasikėsino šį turtą pagrobti, tačiau nusikaltimo neužbaigė nuo priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas nusikaltimo darymo metu miške miško savininkų.
Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
M. M. teisiamas pirmą kartą, veika kuria kaltinamas yra nesunki ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jis yra jauno amžiaus. M. M. neįrašytas į psichiatrinio ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas (b. l. 139), administracine tvarka baustas (b. l. 136-137). Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tai jam turi būti skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.). Teismas laiko, kad kaltinamojo atžvilgiu skirtina viešųjų darbų bausmė, kuri turėtų pakankamą auklėjamąjį poveikį.
J. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti jam 100 000 Lt turtinę žalą. Prie ieškinio nukentėjusysis-civilinis ieškovas nepridėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad tokio dydžio turtinė žala jam buvo padaryta. Kiti nukentėjusieji-civiliniai ieškovai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turtinė žala nebuvo padaryta, kadangi miškas buvo jų pačių parduotas ir pinigai pasidalinti tarp bendraturčių. LR BPK 109 straipsnyje (redakcija įsigaliojusi 2011-12-31) numatoma, jog kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Teismas laiko, kad civilinis ieškovas, į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nepateikė jokių prašymų dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo jam nedalyvaujant bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių civilinį ieškinį, be svarbių priežasčių. Dėl nurodytų aplinkybių civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, juolab, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą.
Civilinės ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinys tenkintinas pilnai. Kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Padarytą žalą kaltas asmuo privalo atlyginti visiškai (CK 6.263 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. M. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. 178 str. 1 d. ir jam paskirti viešuosius darbus 7 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 30 valandų per mėnesį (iš viso 7 mėn. x 30 val. = 210 val.) visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendis įsiteisės.
Priteisti iš kaltinamojo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinei miškų tarnybai, es. Pramonės pr.11a., Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), es. AB DNB banke 2221,54 Lt (du tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną litą 54 ct) žalos atlyginimą valstybei už padarytą žalą gamtai.
J. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.