Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Alaus puta“ atstovui Valentui Mitrauskui, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alaus puta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Alaus puta“ 2016-01-22 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuriame prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2015-12-21 nutarimą Nr. ATK2-176/15.

Paaiškino, kad Departamentas nepagrįstai ginčijamu nutarimu paskyrė pareiškėjai 200 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 10 p. pažeidimą. Pareiškėja nesutinka su Departamento pozicija, kad aplinkybė, jog 2015-09-01 pareiškėjos bare apie 11.20 val., 17.15 val., 18.15 val. buvo parduoti alkoholiniai gėrimai uždarytose pakuotėse, kurias pirkėjai išsinešė iš baro, sudarė pagrindą taikyti AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. nuostatas.

AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. įtvirtintas draudimas kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną prekiauti alkoholiniais gėrimais pareiškėjos UAB „Alaus puta“ atžvilgiu negalioja, nes šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose. AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. yra įtvirtinta draudimo išimtis, kurios taikymas susietas išimtinai su pardavimo vietomis, kuriose prekiaujama alkoholiu, jokios kitos sąlygos taikyti nurodytą draudimo išimtį nėra keliamos, taigi šiuo atveju būtina nustatyti kokioje vietoje prekiaujama alkoholiu ir ar tai atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, tuo tarpu prekybos būdas yra nesvarbus. Pareiškėjos UAB „Alaus puta“ baras yra viešojo maitinimo vieta, todėl jos atžvilgiu draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną nėra taikomas.

Departamento subjektyvi nuomonė apie prekybos būdą negali pakeisti baro, kaip viešojo maitinimo vietos, statuso ir (ar) nulemti AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. taikymą. Departamentas nepagrįstai sieja AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. draudimo netaikymo sąlygas išimtinai tik su alkoholinių gėrimų pardavimu atidarytose pakuotėse ir vartojimu vietoje. Reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus rugsėjo 1 dieną atidarytose pakuotėse ir vartojimui vietoje yra nepagrįstas. Departamentas, ginčijamame nutarime paskirdamas pareiškėjai baudą, remiasi Lietuvos vyriausio administracinio teismo išaiškinimais bylose su skirtingomis nuo esamos situacijos faktinėmis aplinkybėmis, todėl vadovautis šia praktika skiriant baudą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 10 p. įtvirtinto draudimo pažeidimą, teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai UAB „Alaus puta“ 2014-10-14 išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurios pagrindu leidžiama prekiauti visų rūšių alkoholiniais gėrimais išsinešti ir vartoti vietoje nuo 8 iki 8 val.

Kauno apskrities vyriausio policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2015-09-01 gauti pranešimai, kurių registracijos Nr. 20-PR2-69918, 20-PR2-70028 ir 20-PR2-70392 apie tai, kad UAB „Alaus puta“ parduotuvėje, esančioje adresu Gedimino g. 66, Kaišiadorys, rugsėjo 1 dieną buvo pardavinėjami alkoholiniai gėrimai.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto J. K. 2015-11-19 protokolu Nr. ATK2-204 nustatyta, kad pareiškėjo viešojo maitinimo ir prekybos vietoje parduodant alkoholinius gėrimus išsinešimui buvo vykdoma prekybos veikla, kuriai netaikomos AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. nustatyto draudimo išimtys.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2015-12-21 nutarimu Nr. ATK2-176/15 pareiškėjui UAB „Alaus puta“ paskyrė 200 Eur baudą. Pažymėjo, kad pareiškėjo pasirinktas alkoholinių gėrimų pardavimo būdas viešojo maitinimo vietoje lėmė, kad pareiškėjo veiksmai laikytini prekybos, o ne viešojo maitinimo veikla, todėl pareiškėja pažeidė AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. nustatytą draudimą.

Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 35 punktas nustato, kad licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Taisyklių, kitų teisės aktų, reguliuojančių prekybos alkoholio produktais tvarką, atsiskaitymą, mokesčių mokėjimą, taip pat sanitarijos ir privalomųjų higienos ir kokybės reikalavimų. Ginčo teisinius santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu, reglamentuoja ir valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Įstatymo 18 str. 3 d. 10 p. nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose.

Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Alaus puta“ baras yra viešojo maitinimo vieta, todėl aukščiau nurodytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomas. Remiantis byloje pateikta medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjui 2014-10-14 išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pareiškėjo įmonės veiklos rūšis – viešojo maitinimo veikla. Pareiškėjas, kurio baras yra viešojo maitinimo vieta, rugsėjo 1 dieną prekiavo gamykliniu būdu uždarytais alkoholiniais gėrimais, šių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Taigi siekiant išsiaiškinti ar ginčijamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina nustatyti ar pareiškėjui, t. y. subjektui, kurio baras laikomas viešojo maitinimo vieta, leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną nesilaikant AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. nustatytų draudimų.

Įstatymo 2 straipsnio 30 dalis apibrėžia viešojo maitinimo vietą kaip laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. To paties įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad mažmeninės prekybos vieta – parduotuvė, automobilinė parduotuvė, paviljonas, kuriuose verčiamasi mažmenine prekyba ir kurie yra įrengti laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčui aktualios AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. normos taikymas nėra siejamas su prekybos būdu, o išimtinai priklauso nuo vietos, kurioje prekyba alkoholiniais gėrimais yra atliekama. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bei teisines aplinkybes teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėjas UAB „Alaus puta“, rugsėjo 1 dieną prekiaudamas gamykliniu būdu uždarytais alkoholiniais gėrimais, skirtais išsinešimui, o ne vartojimui vietoje, faktiškai veikė ne kaip viešojo maitinimo įstaiga, o kaip mažmeninės prekybos įmonė. Nors pareiškėjui formaliai priskirtas viešojo maitinimo vietos statusas, prekyba alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną tokiu būdu, kokiu buvo vykdoma pareiškėjo (gamykliniu būdu uždaryti gėrimai, pardavinėjami per dideliais kiekiais asmeniui vartoti vietoje, alkoholiniai gėrimai sudedami į maišelį ir paruošiami išsinešimui), atitinka ne viešojo maitinimo vietos veiklos sampratą, tačiau faktiškai prilygsta mažmeninei prekybinei veiklai. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Alaus puta“ priklausantis baras yra viešojo maitinimo vieta, šiai vietai draudimas prekiauti alkoholiu netaikomas. Teismas pažymi, kad, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinė versija, – http://dz.lki.lt, parengtas Lietuvių kalbos instituto) žodžio „baras“ reikšmę aiškina kaip nedidelis restoranas, kur užkandžiai ir gėrimai parduodami prie bufeto. Taigi prekyba alkoholiniais gėrimais uždarytais gamykliniu būdu ir skirtais vartoti ne vietoje, tačiau išsinešimui, prieštarauja ne tik pačiai baro, kaip viešojo maitinimo paslaugą teikiančios įstaigos esmei, tačiau ir viešojo maitinimo veiklos sampratai.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Todėl suteikiant galimybę viešojo maitinimo vietoms užsiimti prekybine veikla alkoholiniais gėrimais išsinešimui rugsėjo 1 dieną netaikant AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. nustatyto draudimo, būtų paneigiama tiek pačio draudimo esmė, tiek Alkoholio kontrolės įstatymo tikslai. Atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, pareiškėjui viešojo maitinimo vietoje faktiškai vykdant prekybinę veiklą galėjo būti taikomas draudimas nustatytas AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. Vadovaujantis priešingu aiškinimu susiklostytų situacija, kuomet viešojo maitinimo vietose galėtų būti laisvai prekiaujama alkoholiniais gėrimais nepaisant AKĮ nustatytų draudimų bei apribojimų, taip sudarant sąlygas viešojo maitinimo įstaigoms piktnaudžiauti savo teisėmis, apeinant AKĮ reikalavimus bei paneigiant Įstatymu siekiamus tikslus.

AKĮ 34 str. 3 dalyje numatyta, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. To paties straipsnio 7 d. numato, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes (34 str. 8 d.). Ginčijamame nutarime nustatyta, kad atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas už AKĮ 18 str. 3 d. 10 p. pažeidimą paskyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą. Nutarime nurodoma, kad atsakovas skirdamas pareiškėjui baudą įvertino aplinkybes, kad pareiškėjas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą įvykdė pirmą kartą, pareiškėjas nesudarė kliūčių pažeidimo tyrimui, šias aplinkybes vertino kaip lengvinančias, todėl paskyrė pareiškėjui baudą mažinant ją nuo vidurkio link minimumo. Teismo vertinimu, papildomų aplinkybių, darančių įtaką baudos dydžiui nenustatyta, todėl darytina išvada, kad baudos dydis yra pagrįstas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimo kvalifikacija yra teisinga, baudos dydis parinktas tinkamai, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir mastą, todėl ginčijamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015-12-21 nutarimas Nr. ATK2-176/15 yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos UAB „Alaus puta“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.