- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- II-166-295/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02204-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Pažeidėjas
- K. T.
- Kategorijos
- 2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko Valdo Skupo 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 17N-48992423-16 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. sausio 4 d. K. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 17AN-47645180-16 su administraciniu nurodymu sumokėti 14 € dydžio baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4 punkto reikalavimus, kadangi 2015 m. gruodžio 18 d., apie 01 val. 55 min., 2015 m. gruodžio 30 d., apie 10 val. 37 min., ir 2015 m. gruodžio 30 d., apie 19 val. 30 min., K. T. auginamas Dobermano veislės šuo, būdamas bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kėlė triukšmą, lojo, cypė, tuo trikdydamas viešąją tvarką ir pažeisdamas kitų asmenų teises bei teisėtus interesus.
Iki nurodytos datos K. T. nesumokėjus administraciniu nurodymu siūlomos 14 € dydžio baudos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Valdas Skupas (toliau ir – pareigūnas) 2016 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 17N-48992423-16 K. T. už šį pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 75 € dydžio baudą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su pareigūno nutarimu patraukti jį administracinėn atsakomybėn, K. T. (toliau ir – pareiškėjas) pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo pareigūno nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo teigimu, kaimynai iš apatinio aukšto ne kartą nepagrįstai skundėsi dėl to, kad jo šuo apšlapino jų balkoną. Vieną kartą jis pasiūlė sumokėti kaimynams 20 €, tačiau skambučiai ir grasinimai nesiliovė. Pareiškėjo manymu, kaimynai siekia užsidirbti. Kaimynams nepatinka pareiškėjo auginamas šuo, todėl jie ne kartą skambino jam, teigdami, kad šuo kelia triukšmą. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkiniuose butuose taip pat yra laikomi šunys, tačiau kaimynai iš apatinio aukšto skundžiasi tik jo šunimi. Pareiškėjo teigimu, kaimynas nė karto nebuvo užsukęs pažiūrėti, ar tikrai pareiškėjo šuo kelia triukšmą. Kai tik girdėdavosi koks nors triukšmas, kaimynas pradėdavo piktybiškai trankyti į lubas, leisti garsiai muziką, netgi leido įrašytą šuns lojimo garsą, taip siekdamas supriešinti bei suerzinti aplinkinius kaimynus. Toks kaimynų skleidžiamas triukšmas provokuoja šunį loti, tačiau pareiškėjo šuo yra dresuotas, todėl panašūs garsai ir keliamas triukšmas, kuris tesėsi kelias savaites, neišprovokavo jo šuns, jis į triukšmą nebereagavo. Kaimynus erzino bet koks iš jo buto sklindantis garsas, netgi dulkių siurblio. Kaimynai kabinėjo šmeižiančius raštelius ant pareiškėjo durų, vėliau prasidėjo skambučiai į policiją. Pareigūno nutarime nurodyti trys triukšmavimo atvejai buvo užfiksuoti tuo metu, kai namuose nieko nebuvo, todėl natūralu, kad priėjus prie durų ir pasibeldus, šuo pradeda loti. Pareigūnai taip pat buvo atėję dar du kartus dėl triukšmaujančio šuns ir tuo metu, kai pareiškėjas buvo namuose, tačiau tuo metu šuo nekėlė jokio triukšmo, todėl pareiškėjas buvo apkaltintas, kad per garsiai žiūri televizorių. Visą susidariusią situaciją pareiškėjas vertina kaip kaimynų nesupratingumą ir šmeižtą, kadangi jie nemėgsta šunų ir nesupranta, kad natūralu, jog kartais šuo loja.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad K. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Pareiškėjas pareiškimo nagrinėjimo metu dėl šuns keliamo triukšmo paaiškino tik tiek, kad „Šuo kartais suloja, bet paniško lojimo nėra, dauguma kaimynų pranešimų yra šmeižtas“. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio patrulio A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2015 m. gruodžio 18 d. tikrinant informaciją apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bute garsiai loja šuo, informacija pasitvirtino, šuo lojo pastoviai, nenutildamas, girdėjosi ir kituose namo aukštuose. Pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi šiuo policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kadangi šis įrodymas buvo nuoseklus bei objektyvus. Nutarimas priimtas laikantis administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių ir pareiškėjui paskirta adekvati jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui administracinė nuobauda.
Sutinkamai su ATPK 300 straipsnio 1 dalimi, byla dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjui, jeigu jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pareiškėjui K. T. jo paties skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu ne vieną kartą buvo siunčiamas šaukimas atvykti į skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimą, tačiau šaukimai grįžo neįteikti, su žyma, jog gavėjas šaukimų neatsiėmė pašte. Kadangi pareiškėjas, turėdamas pareigą rūpinti savo skundo nagrinėjimo eiga, to nedarė, pats nurodė adresą, kuriuo jam siunčiami šaukimai neįsiteikia, nesidomi skundo nagrinėjimo eiga, todėl teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog būtų galima priimti procesinį sprendimą byloje, pareiškėjo pateiktą skundą nagrinėjo jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu pareigūno nutarimu K. T. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt devynių iki vieno šimto šešiolikos eurų. Sutinkamai su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4 punkto reikalavimais, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad dėl K. T. šuns, laikomo bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), keliamo triukšmo ne vieną kartą buvo kreiptasi į policiją su pareiškimais. Policijos registruojamų įvykių registro išrašai, esantys byloje, patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 18 d., 01 val. 55 min., 2015 m. gruodžio 30 d., 10 val. 37 min., ir 2015 m. gruodžio 30 d., 22 val. 02 min. buvo gauti pranešimai apie Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute lojantį šunį, kuris kelia triukšmą, trukdo pranešėjams ilsėtis. Kad 2015 m. gruodžio 18 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai lojo šuo patvirtina ir policijos pareigūno A. K. surašytas tarnybinis pranešimas, iš kurio turinio matyti, kad patruliuojantys pareigūnai 2015 m. gruodžio 18 d., apie 20 val. 40 min. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmas. Atvykę minėtu adresu ir stovėdami prie (duomenys neskelbtini) buto durų pareigūnai girdėjo garsų šuns lojimą. Šuo lojo pastoviai, nenutildamas, girdėjosi ir kituose namo aukštuose.
Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, kuriais rėmėsi ir pareigūnas, priimdamas pareiškėjo skundžiamą 2016 m. sausio 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tuo tarpu pats pareiškėjas, nors ir pateikė skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, tačiau visiškai jo nagrinėjimu nesidomi. Pareiškėjo skunde keliama versija dėl kaimynų siekio pasipelnyti ar apšmeižti pareiškėją, yra niekuo nepagrįsta. Teismo vertinimu, K. T., laikydamas gyvūną bute, privalėjo visapusiškai pasirūpinti tuo, kad šuo nekeltų triukšmo, netrukdytų kitiems daugiabučiame name gyvenantiems asmenims ilsėtis, tačiau to nepadarė. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad šuo yra dresuotas, tačiau, akivaizdu, jog to nepakanka, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir skunde dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patvirtina, kad jo šuo kartais loja. Pareiškėjas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad natūralu, jog kartais šuo gali suloti, tačiau tiek iš pareiškimų, tiek iš policijos registruojamų įvykių registro išrašų, tiek ir iš policijos pareigūno tarnybinio pranešime užfiksuotos informacijos matyti, jog K. T. šuo kartais loja nenutildamas ilgą laiką. Toks lojimas trukdo ilsėtis daugiabutyje gyvenantiems kitiems asmenims bei pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Asmenys, laikantys šunis butuose, privalo pasirūpinti tuo, kad jų augintiniai būtų išdresuoti taip, kad nekeltų nuolatinio triukšmo.
Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad K. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kadangi pareiškėjas nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.4 punkto reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir, įvertinus tai, K. T. paskirta ATPK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijoje numatyto baudos minimumo ir maksimumo vidurkiui. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, naikinti pareigūno 2016 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 17N-48992423-16 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. T. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko Valdo Skupo 2016 m. sausio 20 nutarimą Nr. 17N-48992423-16, kuriuo K. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 75 € (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.