Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-09-07 · Byla Nr. N-261-609-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-03-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-09-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-07
Bylos Nr.
N-261-609-12
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-306-2009-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-609/2012Proceso Nr. 4-62-3-306-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. birželio 23 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas paskyrė K. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį 250 litų baudą. Nuobauda K. B. paskirta už tai, kad jis, 2009 m. birželio 17 d. vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 81 km/h greičiu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 punkto reikalavimus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 15 d. nutarimu K. B. skundą patenkino, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno 2009 m. birželio 23 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Pareiškėjas neigė padaręs pažeidimą, nurodė, kad pareigūnai protokole įrašė neteisingus asmens duomenis (jo gyvenamąją vietą), netikslią bylos nagrinėjimo datą. Pareiškėjas nesutiko su tarnybiniame pranešime (b. l. 25) patrulio L. P. nurodyta pažeidimo užfiksavimo vieta, pažymėdamas, kad tarnybiniame pranešime nurodytu adresu namo nėra (tai patvirtina VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotas raštas Nr. S-818132-2021; b. l. 27). Liudytoju apklaustas patrulis G. M. tiksliai negalėjo nurodyti patruliavimo vietos, tvirtino, jog galėjo stovėti ties 48 namu. Iš teismui pateiktos eismo įvykio schemos nuspręsta, kad pažeidimas užfiksuotas netoli kelio ženklo Nr.550 „Gyvenvietės pradžia“. Teismas pažymėjo, kad pažeidimo padarymo vieta turi esminės reikšmės nustatant pažeidimo padarymo faktą.

Teismas nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, kad visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Kadangi nustatyta, jog nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių K. B. kaltę padarius pažeidimą, o abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, skundžiamas nutarimas panaikintas, o byla nutraukta (ATPK 250 str. 1 d.).

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinis teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimo panaikinimo, apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimą ir bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Konstatavo, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo užfiksavimo vieta nenurodyta tiksliai, ji nurodyta eismo įvykio vietos schemoje. Iš minėtos schemos taip pat matyti, kad K. B. vairuoto automobilio greitis buvo užfiksuotas jau jam pravažiavus kelio ženklą Nr.550 „Gyvenvietės pradžia“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių K. B. kaltę padarius pažeidimą, įvertintos kaip nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iškilusios abejonės dėl pažeidimo užfiksavimo vietos galėjo būti pašalintos teismo posėdyje apklausus pažeidimą fiksavusius policijos pareigūnus.

IV.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi K. B. skundo netenkino ir skundžiamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2009 m. birželio 23 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno L. P. tarnybiniu pranešimu, teisme apklaustų liudytojų L. P. ir G. M. parodymais, kurie patvirtino procesiniuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Nurodė, kad pareiškėjo padarytą pažeidimą liudytojai užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir aplinkybėms, nurodytoms tarnybiniame pranešime. Nenustatyta, kad liudytojai galėtų būti suinteresuoti pareiškėją nepagrįstai apkaltinti, teismas neturi pagrindo netikėti ir atmesti jų parodymus. Taip pat nenustatyta, kad policijos darbuotojai būtų pažeidę Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 ir Policijos patrulių veiklos instrukciją, patvirtintą Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660. Pažeidimo aplinkybės nustatytos tiksliai ir konkrečiai. K. B. kaltinantys įrodymai neprieštaringi, sutampa tarpusavyje. Pareiškėjo skundo motyvus, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog greičio matavimo prietaisu Berkut R pareigūnai užfiksavo būtent jo vairuojamo automobilio greitį, paneigia liudytojų parodymai ir byloje esanti medžiaga. Todėl teismui nekilo abejonių, jog buvo sustabdyta ta pati transporto priemonė, kurios greitis buvo pamatuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog policijos pareigūno tarnybiniame pranešime neteisingai nurodyta pažeidimo padarymo vieta (registrų centre toks adresas neįregistruotas), kad policijos pareigūnai skirtingai nurodė namą, prie kurio stovėjo ir matavo automobilių greitį, nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio gali būti naikinamas ginčijamas nutarimas. Iškilusios abejonės teismo posėdžio metu pašalintos tiek liudytojų parodymais, tiek byloje esančia eismo įvykio vietos schema, ir neginčijamai nustatyta, jog pareigūnai pareiškėjo vairuoto automobilio greitį užfiksavo jam jau pravažiavus kelio ženklą Nr. 550 “Gyvenvietės pradžia“ ir įvažiavus į gyvenvietę.

V.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Nurodė, kad įvykio vietos schema yra sudaryta praėjus 90 dienų po įvykio, ir teismo posėdžio metu ją nubraižęs pareigūnas patvirtino, kad visi matavimai yra apytiksliai, be to, matuojant greitį tokio tipo brėžiniai nėra sudaromi, nes naudojamos priemonės nerodo atstumo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius, turėdamas tokią galimybę, nepateikė teismui turimos informacijos apie patrulinio automobilio buvimo vietą pažeidimo nustatymo metu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pildydami protokolą pareigūnai padarė klaidų, kurios parodo jų neprofesionalumą ir išsiblaškymą vykdant savo tiesiogines pareigas. Todėl yra pagrindas abejoti, ar nebuvo padaryta klaidų matuojant transporto priemonės greitį.

Be to, pareiškėjas nurodė, kad į teismo posėdžius neatvyko kviečiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas. Taip pat teigė, kad jį stabdydami, pareigūnai nesilaikė Policijos pareigūnų veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymų Nr. 660, 110 punkto, nurodančio, kad policijos pareigūnas, kreipdamasis į asmenį, turi pasisveikinti, atiduoti pagarbą, pasakyti policijos įstaigos ir (ar) padalinio pavadinimą, savo pareigas, pavadę, be to, pareigūnai nepasinaudojo šios instrukcijos 71 punkte suteikta teise stabdyti transporto priemonę važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus švyturėlį ir specialius garso signalus, nors, pareiškėjo nuomone, šie veiksmai būtų užtikrinę pažeidėjo sustabdymą minimaliai nutolus nuo pažeidimo vietos, nekeliant pagrįstų abejonių dėl pažeidimo fakto ir vietos užfiksavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiama teismo nutartimi K. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje. ATPK 124 straipsnio 3 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numatė, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 300 litų. Apeliantas nesutinka dėl jam inkriminuoto pažeidimo.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas atliktas remiantis įrodymų visuma, todėl yra tinkamas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Pareiškėjo padarytą pažeidimą patvirtina 2009 m. birželio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažeidimą stebėjusio policijos pareigūno L. P. tarnybinis pranešimais, kaip liudytojai teismo posėdyje apklaustų L. P. ir G. M. parodymais. Šiais įrodymais nustatyti duomenys patvirtina, jog, panaudojant technines priemones (greičio matuoklį Berkut R), buvo nustatyta, kad K. B. vairuojamas automobilis, važiuodamas 81 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esantis patikros liudijimas patvirtina, kad greičio matavimo prietaisas buvo metrologiškai patikrintas ir tikslus, patikros sertifikatas galiojo iki 2010 m. vasario 3 d. (b. l. 45). Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog jos administracinį teisės pažeidimą fiksavę pareigūnai galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų L. P. ir G. M. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, o K. B. paaiškinimus vertino kritiškai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 17 d. apie 18.00 val., Kauno r., Domeikavoje, Vandžiogalos pl., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Peugeot 206“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį važiuodamas 81 km/h greičiu, savo veiksmais pažeidė KET 135 punkto reikalavimus, taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų įrodymų konstatuoti, jog K. B. kaltė padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta. Teismas nutarimą grindė visuma ištirtų įrodymų, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl galimo įvykio vietos schemos netikslumo ir nepateiktų papildomų įrodymų apie patrulinio automobilio buvimo vietą pažeidimo nustatymo metu, bei galimo Patrulių veiklos instrukcijos 71 ir 110 punktų nesilaikymo, ištirtų įrodymų, patvirtinančių padarytą pažeidimą nepaneigia.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysRomanas Klišauskas