- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- e2-998-959/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00860-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Donata Motiejūnė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei; tretieji asmenys: antstolė Vaiva Šimkienė, antstolė Rima Adomaitienė, antstolė Irma Ežerkienė, antstolis Andrius Liaškovas, antstolis Ričardas Kudrauskas, antstolis Tomas Ubartas, antstolis Arturas Bložė, antstolė Doloresa Petronaitienė, Šiaulių AVPK, Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Joniškio rajono Žagarės vaikų lopšelis-darželis „Vyšniukas“, Vaikų išlaikymo fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB „General Financing“, UAB „Julianus Inkaso“, VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Ferratum Finance“, UAB „4finance“, Joniškio rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės; 2) įsipareigojimus kreditoriams padalinti, kaip nurodyta šio ieškinio 5 dalyje; 3) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę Kavoliūnas, o atsakovei - uždrausti pasilikti santuokinę pavardę; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Posėdyje ieškovas sutiko, kad santuoka iširo ir būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 107; 2015-11-10 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu R. K. ir J. K. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų O. K. ir E. K. atžvilgiu; šalys turto neturi, tačiau turi skolų tretiesiems asmenims, kurios priverstinai išieškomos antstolių vykdomosiose bylose; šalys kartu negyvena ir santuokinių ryšių nebepalaiko nuo 2014 m. vasaros; 2015-09-23 Joniškio rajono apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, baudžiamojoje byloje, kurioje liudytojas D. M. davė parodymus apie tai, kad jis 2015-05-12 „nuėjo miegoti ir lovoje gulėjo su J. K.“; iš liudytojos V. M. parodymų nustatyta, kad ji atsakovę matė su G. B. 2015 m. ir 2016 m. rudenį, 2014 metais atsakovės kitų vyrų kompanijoje nebuvo mačiusi.
Dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė turėjo santykių su kitais vyrais po to, kai santykiai ir santuokinis ryšys su ieškovu jau faktiškai buvo nutrūkę. Todėl toks atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip jos neištikimybė ir nelaikytinas santuokos iširimo priežastimi.
Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis, nutrūkus santuokiniams ryšiams su atsakove, jų atkurti nemėgino, iš atsakovės pusės bandymų atkurti santuokinius ryšius taip pat nenustatyta. Todėl konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Dėl pavardžių
Ieškovas prašo uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę.
CK 3.69 str. 2 d. numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalių santuoka negali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, be to, šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų. Todėl draudimas pasilikti santuokinę pavardę atsakovei negali būti taikomas.
Dėl įsipareigojimų padalijimo
Santuokos nutraukimo procese dalijamas tik bendro sutuoktinių turto aktyvas ir pasyvas (skolos). Kaip matyti iš ieškinio turinio, šalys turi tik vieną įsiskolinimą, kurį prašoma pripažinti bendru – skolą trečiajam asmeniui UAB „General Financing“. Atsižvelgiant į tai, kad ši paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti, ginčo dėl šios prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole byloje nėra, ji pripažintina bendra šalių prievole ir dalintina jiems po ½.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 385 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo R. K. ir atsakovės J. K. (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 107, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: Kavoliūnas, Kavoliūnienė.
Pripažinti 1135,64 EUR skolą trečiajam asmeniui UAB „General Financing“, priverstinai išieškomą iš ieškovo R. K. antstolės Irmos Ežerskienės vykdomojoje byloje Nr. 0163/10/02424, bendra abiejų sutuoktinių prievole ir ją padalinti ieškovui R. K. ir atsakovei J. K. po ½ dalį.
Kitas ieškovo R. K. ir atsakovės J. K. skolas, priverstinai išieškomas iš jų, laikyti asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis.
Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.
Teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.