Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3178-1130/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-05
Bylos Nr.
1-3178-1130/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23046-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Kaltinamasis
A. B.
Civilinis ieškovas
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3178-1130/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23046-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.12.; 2.1.15.3.3.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajai A. B.,nuketėjusiajam, civiliniam ieškovui J. G. (J. G.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti sandelinke, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. kaltinama tuo, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: ji, 2023 m. birželio 23 d. apie 9.00 val., aptvertame kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pradūrė dvi automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės padangas, kurių bendra vertė 60 eurų, vienos padangos vertė 30 eurų ir subraižė dešinės pusės priekines ir galines dureles, kurių bendra vertė 400 eurų, vienos durelės vertė 200 eurų, taip pat išdaužė minėtame kieme, esančio namelio du langus, kurių bendra vertė 200 eurų, vieno lango vertė 100 eurų, tokiais veiksmais sugadino svetimą J. G. priklausantį – 660 eurų vertės turtą.

Kaltinamoji A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, gailisi, atlygino dalį žalos – už padangas ir langus, tačiau nesutaria su nukentėjusiuoju dėl likusios turtinės žalos atlyginimo, nes pastarasis reikalauja kompensuoti viso automobilio perdažymą, o ji sutinka atlyginti tik už 2 durelių sugadinimą. Dėl įvykio parodė, kad su peiliu pradūrė dvi dešinės pusės automobilio padangas, taip pat su švitriniu popieriumi apgadino priekines ir galines dešinės pusės automobilio dureles, tai padarė iš pykčio, nes važiuodama į kirpyklą pamatė, kad nukentėjusysis, su kuriuo anksčiau vedė bendrą ūkį, pasak jos „gerai gyvena“ , viskas sutvarkyta, atsirado gėlių ir panašiai. Po automobilio apgadinimo grįžo dar kartą į kiemą ir išdaužė ūkinio pastato du langus. Dėl žalos atlyginimo paaiškino, kad nupirko 4 padangas, tai pat nupirko ir apmokėjo už išdaužtų ūkinio pastato langų įdėjimą bei sumokėjo 220 Eur už anksčiau sugadintas padangas.

Nukentėjusysis J. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prašo priteisti 3 400 Eur turtinės žalos atlyginimą, kadangi automobilis buvo apgadintas 2 kartus. Dėl pirmojo įvykio nesikreipė į policiją, o dėl antrojo (2023 m. birželio 23 d.), dėl kurio ir užvesta ši byla, kreipėsi į policiją, kadangi pamatė, jog būtent kaltinamoji padarė nusikaltimą. Pirmojo įvykio metu taip pat buvo pradurtos padangos, už kurias kaltinamoji šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kompensavo perduodama 220 Eur grynaisiais, taip pat pirmojo įvykio metu buvo suraižytas automobilis, tačiau iš kitos pusės, negu 2023 m. birželio 23 d. Taip pat patikslino, kad 2023 m. birželio 23 d. pradurtos vienos padangos vertė – 30 Eur, dviejų 60 Eur, nes po pirmojo padangų pradūrimo pirko dėvėtas pigesnes padangas, o ikiteisminio tyrimo metu klaidingai nurodė naujų padangų vertę už vienetą – 65 Eur. Pabrėžė, kad advokato pagalba nesinaudos, ieškinio netikslins, naujų įrodymų pridėti nepageidauja, į policiją dėl primojo įvykio nesikreips, prašo priteisti turtinę žalą – 3 400 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta A. B. parodė, kad J. G. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) metų, su J. G. kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus, J. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vėliau su J. G. išsiskyrė, kartu nebegyveno, po to buvo susitaikę, o prieš (duomenys neskelbtini) nustojo su juo bendrauti, kadangi, kai buvo jo gimtadienis, jis buvo išgėręs ir prieš ją smurtavo. Po ko, ji su J. G. nebebendravo. Šių metų sausio mėnesį, buvo apgadintas jos automobilis, nulaužtas kairės pusės veidrodėlis, subraižyti visi automobilių durelių langai. Įtarė, kad jos automobilį apgadino J. G., galimai jis pasamdė kitą asmenį, kad apgadintų jos automobilį. Gyvenamųjų namų kieme stovėjo daug automobilių, galimai apie 20 automobilių, tačiau apgadintas automobilis buvo tik jos vienos. Kadangi ji J. G. jaučia didelį pyktį, dėl to kaip jis su ja pasielgė, t. y. panaudojo fizinį smurtą prieš ją, bei apgadino jos automobilį, ji J. G. negalėjo atleisti. Todėl 2023 m. birželio 23 d. anksti ryte ji vyko į kirpyklą, esančią mikrorajone, kuriame gyvena J. G.. Į kirpyklą atvyko anksčiau nei buvo susitarusi, todėl nusprendė, kad nuvažiuos iki J. G. namų ir pasižiūrės kaip jis gyvena. Po 9.00 val. ji atėjo į J. G. kiemą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o savo automobilį paliko aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). J. G. kieme žmonių nebuvo, todėl spontaniškai sugalvojo jam atkeršys už viską, ką jis jai buvo padaręs. Pirmiausia nuėjo prie jo automobilio „BMW“ ir su peiliu, kurį turėjo ir buvo pasiėmusi iš savo automobilio, pradūrė dvi dešinės pusės automobilio padangas. Po to iš savo rankinės pasiėmė švitrinio popieriaus, kuris buvo užsilikęs jos rankinėje ir su juo subraižė dešinės pusės priekines ir galines automobilio dureles. Tada išėjo iš J. G. kiemo, palaukė ir pažiūrėjo ar jis pastebės. Ji išėjo iš jo namų kiemo, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Pagalvojo, kad J. G. išvažiavęs ir ji grįžo į J. G. kiemą, paėmė plytą, kuri buvo prie vagonėlio, ir ją metė į vagonėlio langą, langas išdužo. Tada paėmė kitą plytą ir ją metė į kitą vagonėlio langą, langas išdužo. Iš karto po to į kiemą užėjo J. G. ir pasakė jai „Labas, (duomenys neskelbtini)“, ji jam nieko nesakius išėjo iš jo kiemo ir nuėjo į savo automobilį. Labai gailisi savo veiksmų. Padarytą žalą jam atlygino: kelių dienų bėgyje, po įvykio. 2023 m. birželio 28 d. ji J. G. atvežė keturias naujas automobilio padangas, kurių vertė 200 eurų ir sumokėjo 220 eurų, už padangų montavimą ir balansavimą. Taip pat užsakė iš įmonės naujus langus, kuriuos įmonė atvežė ir įstatė, už langus ir jų montavimą ji sumokėjo 309,76 eurų. O dėl subraižytų dešinės pusės vairuotojo ir keleivio durelių dar su juo neatsiskaitė, kadangi J. G. reikalauja, kad būtų atlyginta už viso automobilio perdažymą, o ne už tai ką ji apgadino. Prašo, ikiteisminį tyrimą užbaigti susitaikymu. Savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 65-67).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja papildomai apklausta A. B. parodė, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Pasilieka prie pirminių savo parodymų pirmoje apklausoje. Prisipažįsta, kad tyčia išdaužė du namelio langus, kuriuos vėliau pakeitė naujais. Taip pat apgadino J. G. automobilį „BMW“, t. y. pradūrė dvi, dešinės pusės padangas, kurias vėliau pakeitė naujomis ir subraižė dešinės pusės priekines ir galines dureles, už kurias taip pat nori atlyginti žalą, tačiau nesutinka su J. G. reikalavimu atlyginti visą automobilio perdažymą, kadangi ji viso automobilio nesubraižė. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Namo kiemo teritorija yra aptverta. 2023 m. birželio 23 d. apie 10.00 val. išėjęs į namo kiemą pamatė, kad apgadintas jo automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pradurtos dvi dešinės pusės automobilio padangos (dūriai iš šono) ir nubrozdintos dešinės pusės priekinės ir galinės automobilio durelės. Dėl apgadinto automobilio turtinę žalą vertina 300 eurų, tačiau atlikus automobilio remontą, žalos dydį patikslins. Taip pat buvo apgadintas namo kieme stovintis poilsio namelis, t. y. išdaužti dvejų plastikinių stiklo paketų langai. Vieno lango vertė 100 eurų. Dėl apgadintų langų turtinę žalą vertina 200 eurų. Nagrinėjamo įvykio dieną jam būnant kieme išgirdo už ūkinio pastato trenksmą. Nuėjęs link sklindančio garso pamatė, kad iš jo kiemo per tvorą perlipa jo buvusi sugyventinė A. B. ir nubėga link savo automobilio „Honda Jazz“, juodos spalvos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilio numeris gali būti netikslus), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Minėto (duomenys neskelbtini) teritorija stebima vaizdo kameromis. Su A. B. kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metus jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Su A. B. išsiskyrė galimai prieš (duomenys neskelbtini) metus. Kai A. B. apgadino jo automobilį bei išdaužė namelio langus, kieme buvo jo šuo, tačiau jis nelojo, nes pažino A. B.. Taip pat parodė, kad prieš mėnesį buvo pradurtos keturios jo automobilio padangos, kuris stovėjo jo namo kieme, prie vartų, į policiją nesikreipė, nes nematė kas galėjo pradurti jo automobilio padangas. Mano, kad ir prieš mėnesį ir nagrinėjo įvykio dieną, jo turtą sugadino A. B.. Dėl įvykio jam buvo padaryta didesnė nei 500 eurų turtinė žala (b. l. 18-20).

Ikiteisminio tyrimo liudytoju papildomai apklaustas J. G. parodė, kad 2023 m. birželio 25 d. 9.40 val. A. B. jam parašė žinutę, kurioje nurodė, kad atlygins nuostolius. Taip pat A. B. jo klausė dėl sugadinto automobilio, išdaužtų stiklų, teiravosi ar jis žada atsiimti pareiškimą. Be to A. B. siūlė surasti meistrus, kurie sutvarkytų išdaužtus langus. 2023 m. birželio 28 d. A. B. pasamdė meistrus, kurie minėtą dieną atvyko į jo namus išsimatuoti išdaužtų lango stiklų, taip pat tą pačią dieną atvyko A. B., kuri atvežė kitas padangas automobiliui. Prie apklausos prideda automobilio remonto sąmatą, susirašinėjimą su A. B.. Sutinka susitaikyti su A. B., jeigu ji atlygins turtinę žalą (b. l. 18-20).

Ikiteisminio tyrimo liudytoju papildomai apklaustas J. G. parodė, kad pradurtas padangas vertina 130 eurų, kadangi viena padanga jam kainavo 65 eurų. Automobilio apgadinimą vertino įmonė, kuri pateikė sąmatą, apie sugadinimo vertę. Tačiau už sugadintas automobilio padangas ir išdaužtus namelio langus, pretenzijų A. B. neturi, kadangi A. B. atlygino padarytą žalą, t. y. atvežė keturias naujas padangas ir pakeitė sudaužytus namelio langus. Šiuo metu reiškia pretenzijas dėl apgadintų automobilių durelių, kadangi A. B. nesutinka apmokėti automobilio remonto sąskaitos (b. l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. N. (P. N.) parodė, kad 2023 m. birželio 23 d. dirbo vienas pagal sudarytą darbo grafiką, buvo paskirtas į reaguojančias pajėgas „V1213“. Apie 10.22 val. gavo iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pranešėjas J. G., pastebėjo, kad nakties metu buvo pradurtos automobilio padangos. Nuvykus minėtu adresu jį pasitiko pranešėjas J. G., kuris paaiškino, kad šiandien, t. y. 2023 m. birželio 23 d. 10.00 val. išėjęs į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad buvo apgadintas jo automobilis „BMW“, t. y. pradurtos automobilio dešinės pusės dvi padangos ir nubrozdintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės. Taip pat buvo išdaužti poilsio namelio du langai. J. G. nurodė, kad padarytą žalą vertina 500 eurų. Įtaria, kad automobilį apgadino ir langus išdaužė jo buvusi sugyventinė A. B.. J. G. parodė apgadintą automobilį, kur matėsi, kad yra pradurtos dvi dešinės pusės padangos ir subraižytos dešinės pusės galinės ir priekinės durelės. Kitų mechaninių automobilio apgadinimų nematė. Taip pat J. G. parodė poilsio namelį su išdaužtais langais. Automobilį, namelio išdaužtus langus nufotografavo ir supildė įvykio apžiūros protokolą. J. G. pasakė, kad anksčiau buvo radęs savo automobilį su pradurtomis padangomis, tačiau tuo metu į policiją nesikreipė, nes nežinojo kas pradūrė automobilio padangas (b. l. 33-35).

2023 m. birželio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis po stoginė, aptvertame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Automobilio dešinės pusės priekinio ir galinio rato padangos yra išsileidusios, be oro. Ant padangų šonų matosi dūrių žymės. Automobilio dešinės pusės priekinės ir galinės durelės yra nubrozdintos. Kitų mechaninių pažeidimų nepastebėta. Pėdsakų, tinkamų identifikavimui ir daiktų turinčių reikšmės, aptikta nebuvo. Už minėtos stoginės yra ūkinis pastatas, už kurio matosi medinis poilsio namelis. Poilsio namelio dviejų langų stiklo paketų stiklai išdaužti. Šalia namelio ir namelio viduje yra stiklo šukės. Namelio viduje, ant grindų yra rudos spalvos plyta. Pėdsakų tinkamų identifikavimui aptikta nebuvo. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimų kamerų nėra (b. l. 10-15).

2023 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas, įrašo trukmė 01.10 min. Garso įraše užfiksuota, kad bendruoju pagalbos numeriu „112“ paskambino pranešėjas, prisistatęs J. G., kuris nurodė, kad nori išsikviesti policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jam jau antrą kartą praduriamos automobilio padangos, vieną kartą automobilis stovėjo prie vartų ir pradūrė visus automobilio ratus, dabar automobilis stovėjo kieme, po stogeliu ir pradurti du automobilio ratai, apibraižytas visas automobilio šonas. Automobilis buvo apgadintas nakties metu. Kas galėjo sugadinti jo automobilį, pasakys atvykus policijos pareigūnams. Jo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimo pateikimo metu pranešėjas buvo įvykio vietoje (b. l. 42-43).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Tačiau už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Pirmiau nurodytas teisinio reguliavimo dvilypumas lemia, kad teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, turi apsvarstyti, ar už tokio pobūdžio veiką būtina taikyti baudžiamosios teisės poveikio priemones ir ar nepakanka apsiriboti tik civilinės teisės nustatytais gynimo būdais. Priimant šį sprendimą, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės, atskleidžiančios tokios veikos (teisės pažeidimo) pavojingumą, vertinamas bendras aplinkybių kontekstas, vadovaujamasi proporcingumo principu, atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajam patikslinus pradurtų padangų vertę, prokurorė patikslino kaltinimą, patikslindama, kad vienos sugadintos padangos vertė ne 65 Eur, o 30 Eur, ir bendra sugadinto turto vertė 660 Eur, kaltinamoji su patikslintu kaltinimu sutiko, pareiškė, kad papildomo laiko pasiruošti gynybai nereikia.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. pradūrė dvi automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės padangas, kurių bendra vertė 60 eurų, vienos padangos vertė 30 eurų, subraižė dešinės pusės priekines ir galines automobilio dureles, kurių bendra vertė 400 eurų, vienos durelės vertė 200 eurų, taip pat išdaužė namelio, esančio (duomenys neskelbtini), du langus, kurių bendra vertė 200 eurų, vieno lango vertė 100 eurų.

Po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, minimali riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, padidėjo nuo 5 iki 10 MGL, todėl teisės doktrinoje, tai laikoma kaltinamojo padėtį švelninančia aplinkybe. Šioje byloje nustatyta sugadinto turto vertė - 660 eurų, kas atitinka 13,2 MGL, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal šiuo metu galiojančio BK 187 straipsnio 1 dalį, nes asmuo atsako pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kai sugadinto turto vertė viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL (BK 190 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į sugadinto turto vertę, taip pat į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, nebaustas administracine tvarka, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, sprendžia parinkti baudos bausmę artimą jos minimumui, nes kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog su švelniausia viešųjų darbų bausme nesutiktų. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į nusikaltimo padarymo motyvus ir aplinkybes - kaltinamoji nusikaltimą padarė vedama pykčio, noro kerštauti buvusiam mylimajam, nes pastarasis „gerai gyvena“, nors nuo išsiskyrimo praėjo jau metai, nusikaltimui ruošėsi iš anksto, nors teismo posėdžio metu teigė, kad peiliuką visada su savimi vežiojasi, maistui ruošti, o švitrinis popierius buvo rankinuke nuo seniai likęs, teismas tokius teiginius vertina, kaip gynybinę versiją. Pažymėtina, kad pradūrusi automobilio padangas, kaltinamoji toliau stebėjo nukentėjusįjį ir matė, kad jis bando išvažiuoti automobiliu, kurio padangas pradūrė, tai rodo kaltinamosios neatsakingumą, akivaizdu, kad toks važiavimas yra pavojingas nukentėjusiojo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, kaltinamoji po automobilio sugadinimo dar kartą grįžo į kiemą ir išdaužė ūkinio pastato 2 langus, tai padarė ryte, šviesiu paros metu, galimai matant kitiems asmenims. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia paskirti 51 MGL dydžio baudą.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Teismas, atsižvelgdamas į baudos dydį, sprendžia jos mokėjimą atidėti 10 mėnesių terminui.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

J. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamosios A. B. priteisti 3 400 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nėra nurodyta, iš ko susideda 3400 Eur suma, tik nurodyta, kad tai yra turtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat negalėjo paaiškinti, iš ko susideda 3 400 Eur suma, tačiau nurodė, kad prašo tik turtinės žalos priteisimo.

J. G. pateikė automobilio remonto paraišką-sutartį, kurioje nurodyta atliekamų darbų, detalių ir medžiagų sąrašas, bei jų kaina be PVM. Automobilio remonto paraiškoje-sutartyje nurodyta bendra darbų kaina 2 920 eurų be PVM, priekinių durelių dažymas – 200 eurų, galinių durelių dažymas – 200 eurų, viso automobilio dažymo atveju išrinkimas ir surinkimas – 950 eurų (b. l. 38).

Pažymėtina, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog automobilis buvo apgadintas 2 kartus, dėl pirmojo įvykio nukentėjusysis nesikreipė į policiją, o dėl antrojo (2023 m. birželio 23 d.), dėl kurio ir užvesta ši byla, kreipėsi į policiją, kadangi pamatė, jog būtent kaltinamoji padarė nusikaltimą, pasak nukentėjusiojo, pirmojo įvykio metu taip pat buvo pradurtos padangos, už kurias kaltinamoji šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kompensavo perduodama nukentėjusiajam 220 Eur grynaisiais, taip pat pirmojo įvykio metu buvo subraižytas automobilis, tačiau iš kitos pusės, negu 2023 m. birželio 23 d. Teismas išaiškino nukentėjusiajam, kad šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl 2023 m. birželio 23 d. padarytos žalos, buvo pasiūlyta kreiptis į advokatą, taip pat buvo išaiškinta teisė gauti nemokamą teisinę pagalbą, tačiau nukentėjusysis atsisakė naudotis advokatų paslaugomis.

Žemesnės instancijos teismas

Vertindamas J. G. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. natūra atlygino padarytą žalą namelio langams, t. y. užsakė naujus namelio langus, kuriuos sumontavo pasamdyti darbininkai (b. l. 68), taip pat kaltinamoji nupirko 4 naujas padangas, nukentėjusysis pareiškė, kad dėl padangų ir langų pretenzijų neturi, todėl spręstinas klausimas tik dėl turtinės žalos priekinėms ir galinėms automobilio durelėms atlyginimo, kadangi tiek iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotų parodymų, tiek apžiūros protokolų, tiek pareigūnų apklausos protokolų, tiek pačio nukentėjusiojo apklausos teisiamojo posėdžio metu matyti, kad 2023 m. birželio 23 d. buvo apgadintos priekinės ir galinės dešinės pusės automobilio durelės, o nukentėjusysis prašo atlyginti žalą ir už kitoje automobilio pusėje anksčiau atsiradusius pažeidimus, dėl kurių į policiją nesikreipė.

Pagal nukentėjusiojo pateiktus dokumentus apgadinto automobilio priekinių ir galinių durelių dažymo kaina 400 eurų be PVM, vienos automobilio durelės dažymo kaina 200 eurų be PVM, teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis. Nukentėjusiojo pateiktoje paraiškoje sutartyje taip pat nustatyta 950 Eur surinkimo išrinkimo suma, pažymėtina, kad ji paskaičiuota viso automobilio dažymo atveju, tačiau dažant dureles taip pat turi būti įvertinta, todėl proporcingai skaičiuojant 2 durelių išrinkimas surinkimas kainuos 140 Eur, todėl J. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir J. G. naudai iš A. B. priteisiama 540 eurų turtinė žala. Kadangi pasiūlymas pateiktas be PVM, Remonto paraiškoje-sutartyje nėra nurodytas paslaugos teikėjo PVM kodas, todėl preziumuojama, kad paslaugos teikėjas nėra PVM mokėtojas ir aukščiau nurodytos kainos yra galutinės.

Teismas pakartotinai išaiškina nukentėjusiajam, kad jis turi teisę dėl pirmojo įvykio metu patirtos žalos kreiptis į policiją, nes pagal BK 187 straipsnio 3 dalį asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo iš kaltojo asmens civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis BPK 139 straipsniu, baudžiamojo proceso metu A. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantis CD kompaktinis diskas su garso įrašu, esantis byloje, paliekamas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 MGL (2 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis 64¹ straipsniu sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 34 MGL (1 700 Eur) baudą.

Baudos sumokėjimui nustatyti 10 (dešimties) mėnesių sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajai, kad paskirta bauda per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nukentėjusiojo J. G. (J. G.) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. B. J. G. (J. G.) naudai priteisti 540 Eur (penkių šimtų keturiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo.

A. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantį CD kompaktinį diską su garso įrašu, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis