Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo G. C. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria įtariamajam G. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. C. įtariamas tuo, kad 2009 m. liepos 19 d., apie 9.30 val., Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe, siekdami M. M. , tyčia sugadino ir sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. padegė M. M. mamai R. M. priklausančius namus, esančius Vasaros g. 88 ir 90, Marijampolėje, dėl ko kilusio gaisro metu galėjo nukentėti Regina ir R. M. , o gaisro metu sugadintas R. M. priklausantis 25 300 Lt vertės turtas.

Šiais veiksmais G. C. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. C. įtariamas tuo, kad 2009 m. liepos 27 d., apie 1.10 val., Kauno r., Garliavoje, ties Marijampolės gatvės 34 ir 36 namais, veikdamas organizuota grupe asmenų, kurioje paskirstė vaidmenis, turėdamas tikslą nužudyti E. Ž. bei L. Ž. , kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – esant galimybei sužaloti įvykio vietoje tuo metu buvusius kitus asmenis, panaudojo Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį, bendrais veiksmais su bendrininkais, padarydamas E. Ž. dvi šautines žaizdas, tyčia pasikėsino nužudyti E. Ž. ir L. Ž. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes E. Ž. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, o į L. Ž. nepataikė.

Šiais veiksmais G. C. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose.

Įtariamasis G. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka laikinai sulaikytas 2009 m. rugpjūčio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi įtariamajam G. C. keturiolikai dienų paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau Kauno apygardos teismo nutartimis G. C. suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismas dar kartą pratęsė įtariamajam G. C. suėmimo terminą trims mėnesiams. Teismas nutartyje nurodė, jog bylos medžiaga leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuotas veikas, o pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, ryšiai užsienyje, ankstesni neišnykę teistumai, taip pat inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumas bei sankcijų už jas griežtumas yra pakankami daryti išvadą, kad būdamas laisvas įtariamasis G. C. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai.

Gynėjo manymu, suėmimo terminas įtariamajam G. C. tęsiamas, iš esmės dėl to, kad jam formaliai yra pranešta apie tai, jog jis yra įtariamas sunkios nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau tai negali būti vieninteliu ir besąlyginiu argumentu sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą. Suėmimas negali būti skirtas išimtinai viena priežastimi, kad asmuo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Gynėjo teigimu, apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą jo ginamajam, pažeidė BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatas bei netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 36 ir 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 formuojama teismų praktika.Be to, neatsižvelgė į tai, kad G. C. buvo kviečiamas atvykti į darbą, tačiau dėl jam taikomos kardomosios priemonės to padaryti negalėjo, o į užsienį išvykdavo įsigyti automobilių, tačiau jokių pastovių ryšių ten neturi.

Gynėjas skunde pažymi, kad Kauno apygardos teismas tik formaliai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje nėra vilkinamas ir kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Gynėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo eiga patvirtina, kad įtariamojo G. C. laikyti suimtu, vien tik dėl to, jog jis neduoda parodymų, nėra pagrindo. Be to, teismas nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl byla yra sudėtinga ir didelės atminties.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kitiems įtariamiesiems, įtariamiems analogiškų nusikalstamų veikų padarymu, nėra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, todėl yra pažeidžiamas ir lygybės principas, įtvirtintas BPK 6 straipsnyje.

Gynėjo manymu, šiuo atveju kardomoji priemonė – suėmimas G. C. yra taikomas ne siekiant kardomųjų priemonių tikslų, o siekiant paveikti įtariamąjį, todėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti įtariamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo G. C. gynėjo skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis pratęsti įtariamojo G. C. suėmimo terminą trims mėnesiams yra pagrįsta ir teisėta.

Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimai nepažeisti.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiamas įtariamojo kaltės klausimas, t. y. nesprendžiama ar įtariamasis iš tikrųjų padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismo nuomone, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis G. C. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai patvirtina visuma byloje surinktų duomenų, kurie užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, specialistų išvadose, liudytojų, kitų įtariamųjų parodymuose, daiktiniuose įrodymuose taip pat kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose dokumentuose.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą.

Kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, G. C. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. G. C. įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir padaręs apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, už kuriuos pagal galiojančius įstatymus numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Pagal pateiktą sunkiausią įtarimą pasikėsinus padaryti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose, įstatymo sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų. Dėl to teismui pripažinus jį kaltu, grėstų labai griežta bausmė. Taigi, jau pats įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti G. C. pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl, esant tokiam įtarimui, papildomi motyvai pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nereikalingi. Be abejo, įtariamojo gynėjas teisus teigdamas, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis G. C. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Maža to, įtariamasis iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pats pripažįsta, kad dažnai vyko į užsienį. Šios aplinkybės irgi leidžia manyti realiai esant šį suėmimo pagrindą.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog įtariamasis G. C. būdamas laisvėje galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. G. C. įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu. Veikos, kurių padarymu jis įtariamas, priskiriamos apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Abi nusikalstamos veikos, kuriomis G. C. įtariamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą teismo manymą, jog G. C. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, iš dalies sąlygoja tai, kad jis anksčiau teistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jis teistas už tyčinius nusikaltimus, išvardintus šioje teisės normoje, ir turėdamas neišnykusį teistumą, įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų bei padaręs apysunkį nusikaltimus. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. C. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio

Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių G. C. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog byloje turi būti tokių duomenų, tačiau jie skiriant suėmimą negali būti vertinami kaltės įrodytumo aspektu. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, parinkdamas kardomosios priemonės rūšį. Tačiau nė vienos minėtoje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės buvimas ar nebuvimas negali nulemti sprendimo dėl kardomosios priemonės skyrimo arba pratęsimo, kadangi sprendimas priimamas, įvertinus aplinkybių visumą. Tai, jog G. C. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, nereiškia, kad teismai, priimdami sprendimą dėl kardomosios priemonės skyrimo bei pratęsimo, neįvertino visų aplinkybių, leidžiančių taikyti šią kardomąją priemonę.

Nors įtariamojo gynėjas skunde nurodo, kad šioje byloje kitiems įtariamiesiems, įtariamiems analogiškų nusikalstamų veikų padarymu, yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, o tai yra nesuderinama su LR BPK įtvirtintu visų asmenų prieš įstatymą lygybės principu. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad ta aplinkybė, kad G. C. yra pareikšti tokie patys įtariamai kaip ir kitiems įtariamiesiems šioje byloje, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien to, kad asmenys įtariami tų pačių nusikaltimų padarymu, neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės, kadangi kardomoji priemonė kiekvienam įtariamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į LR BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų, yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Nors apygardos teismas dėl šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje pasisakė lakoniškai, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, kad byla atitinka didėlės apimties ir ypatingo sudėtingumo kriterijus.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog viena iš tiriamų nusikalstamų veikų pasikėsinta padaryti organizuota grupe, kurioje yra 24 įtariamieji, taigi byloje reikalinga atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi G. C. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams. Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamas BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių, o G. C. suėmimo terminas tęsiasi trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Per laikotarpį, praėjusį po ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, tiriant bylą atlikti įvairūs procesiniai veiksmai, t. y. atliktas balistinis tyrimas, atliktos kratos kai kurių įtariamųjų gyvenamose vietose, atlikti psichofiziologinį tyrimai, kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Taigi, akivaizdu, kad bylos tyrimas nėra vilkinamas.

Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog G. C. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme, galimą nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti šie BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimtojo įtariamojo G. C. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.