- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 1N-7-398/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-3-00138-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė, Viktoras Kažys, Svajūnas Knizleris (pran.)
- Nukentėjusysis
- S. Ž.
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Advokatai
- Indrė Panavaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Viktoro Kažio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo S. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas išteisintojo S. Š. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės prašymas ir panaikintas Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą bei priteista iš nukentėjusiojo S. Ž. išteisintojo S. Š. naudai 6700 Lt proceso išlaidų už advokato paslaugas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi nukentėjusiojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – LR BK) 154 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Iš nuteistojo S. Š. priteista nukentėjusiojo S. Ž. naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 4500 Lt už advokato paslaugas apmokėti.
Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu nuteistojo S. Š. gynėjos apeliacinį skundą patenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį ir S. Š. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nėra veikos turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. S. Ž. ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Išteisintojo S. Š. gynėja 2014 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama panaikinti jos ginamajam Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir priteisti iš nukentėjusiojo S. Ž. išteisintojo S. Š. naudai jo patirtas išlaidas už suteiktas advokato paslaugas - viso 6800 Lt. Gynėjos teigimu, apeliaciniam teismui priėmus jos ginamąjį išteisinantį nuosprendį, išnyko pagrindai toliau taikyti S. Š. nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą, be to, liko neišspręstas proceso išlaidų paskirstymo klausimas. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei suformuota teismų praktika, proceso išlaidomis pripažįstamos išlaidos, skirtos advokato (gynėjo) teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka pagal S. Ž. skundą, priėmus S. Š. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, t. y. atmestus nukentėjusiojo skundą, S. Š. įgijo teisę reikalauti, jog jo turėtas proceso išlaidas, susijusias su advokato suteikta teisine pagalba, apmokėtų bylą pralaimėjęs proceso dalyvis, t. y. S. Ž..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi išteisintojo S. Š. gynėjos prašymą tenkino iš dalies, panaikino Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi S. Š. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir priteisė iš nukentėjusiojo S. Ž. išteisintojo S. Š. naudai jo patirtas išlaidas už suteiktas advokato paslaugas - viso 6700 Lt, o ne 6800 Lt kaip to prašė gynėja. Teismas nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo paliktas siekiant užtikrinti ieškinio išieškojimą, o kadangi šis Kauno apylinkės teismo nuosprendis panaikintas Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nusprendžiu ir S. Š. dėl BK 154 straipsnio 1 dalies numatytos veikos išteisintas, o civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas baudžiamajame procese išnyko. Todėl vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas S. Š. šioje baudžiamojoje byloje, naikintinas. Be to, iškėlus baudžiamąją bylą, pagal BK 154 straipsnio 1 dalį kaltinamas S. Š. , turėjo proceso išlaidų, nes jis mokėjo advokatui už teisinės pagalbos suteikimą, jo interesų atstovavimą teisme. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, šios išteisintojo S. Š. patirtos išlaidos pripažįstamos procesinėmis ir priteistinos iš privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) S. Ž.. Tokiu sprendimu siekiama ne tik apsaugoti asmenis nuo nepagrįstų kaltinimų, bet ir paskatinti itin atsakingai teikti prašymus bei skundus įvairioms institucijoms. Be to, išteisintojo S. Š. gynėja advokatė I. Panavaitė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtino byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai ir kurie vertintini, ne vien tik kaip informacinio pobūdžio dokumentai, bet kaip įpareigojantys priteisti teismo šias išlaidas iš S. Ž. .
Šalies argumentai
Nukentėjusysis S. Ž. skunde nurodo, jog Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant BPK nuostatas.
Kauno apygardos teismas, priėmęs 2014 m. balandžio 30 d. išteisinamąjį nuosprendį, 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pilnai patenkino S. Š. gynėjos prašymą, iš esmės pakeisdamas šį nuosprendį. Skundžiama nutartimi, teismas priteisė S. Š. turėtas procesines išlaidas (6700 Lt) S. Ž. , išteisintojo S. Š. naudai. Nukentėjusiojo teigimu, tokios teisės teismas neturėjo ir tai susiję ne tik su nustatytais pažeidimais.
Teismas priimdamas nutartį vienu metu vadovavosi tiek BPK 361 straipsniu, tiek BPK 362 straipsniu. Tačiau BPK 361 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo institutą, o BPK 362 straipsnis nustato su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką. Tuo tarpu, teismas iškart pritaikė abu šiuos institutus priimdamas nutartį.
Kauno apygardos teismas, po galutinio nuosprendžio priėmimo, turėjo atsisakyti tenkinti išteisintojo gynėjos prašymą, kadangi šį klausimą turėjo spręsti pirmosios instancijos teismas, kuris sprendžia visus klausimus, susijusius su nuosprendžio vykdymu bei šalina nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ar neaiškumus. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas turi teisę, vadovaujantis BPK 308 straipsniu, ištaisyti savo priimtame nuosprendyje padarytas klaidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo surašytas išteisinamasis nuosprendis yra surašytas tinkamai, be rašymo klaidų ir yra įsiteisėjęs.
BPK 103 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose yra imperatyviai įtvirtinta tai, kas baudžiamajame procese pripažintina proceso išlaidomis. Tuo tarpu, BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punkte įvardintos „kitos išlaidos”, kurias teismas gali pripažinti procesinėmis. Nukentėjusiojo manymu, teismas nepagrįstai pripažino S. Š. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio 6 dalies prasme, nes advokato darbo apmokėjimas yra sureglamentuotas BPK 106 straipsnyje. BPK 106 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Šioje privataus kaltinimo byloje S. Š. buvo paskirtas Valstybės advokatas, nuo kurio pastarasis atsisakė. Kadangi S. Š. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo ginamas ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato, aukščiau minėta įstatymo norma jam negali būti taikoma. Mano, kad S. Š. jo patirtos išlaidos dėl samdomo advokato visai negali būti atlyginamos.
Priteisdamas iš nukentėjusiojo S. Š. naudai atlyginti už advokato paslaugas turėtas išlaidas, apygardos teismas turėjo atsižvelgti į pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, t. y. kad teismas S. Š. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal BK 154 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda bei dalinai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, priteisiant nukentėjusiajam 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. jis, S. Ž., pateikė apygardos teismui skundą dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties panaikinimo, tačiau tą pačią dieną buvo priimtas nutarimas šį skundą grąžinti pareiškėjui. Skundas nebuvo įregistruotas, įvardintas ir grąžintas kaip atsikirtimas į apeliacinį skundą dėl 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžio. Jis dar kartą, t. y. 2014 m. spalio 15 d., pateikė skundą dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties panaikinimo, tačiau tuo pačiu pagrindu skundas jam vėl grąžintas.
Nukentėjusysis S. Ž. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo S. Ž. skundas atmetamas.
BPK 361 straipsnyje numatyta teismo teisė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimą dėl priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti panaikinimo, proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.
Nors nukentėjusysis skunde teigia, kad vadovaudamasis dviem savo turiniu skirtingais BPK 361 ir 362 straipsniais, reglamentuojančiais nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą bei su nuosprendžio vykdymo metu kylančių klausimų išsprendimo tvarką, skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai pritaikė įstatymą, aukščiau pateikta BPK straipsnių analizė patvirtina, kad jokių prieštaravimų tarp skunde nurodomų BPK straipsnių, kuriais remiantis teismas priėmė sprendimus, nėra.
Nukentėjusysis skunde nepagrįstai nurodo, kad Kauno apygardos teismas neturėjo teisės priimti skundžiamos nutarties, nes visus su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus turėjo spręsti pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad apygardos teismas nepažeidė BPK reikalavimų, priimdamas nagrinėti išteisintojo gynėjos prašymą dėl vykdymo metu kilusių neaiškumų pašalinimo. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį priėmęs Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo S. Š. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisino; S. Ž. ieškinį paliko nenagrinėtu. Todėl S. Š. gynėjos prašymas, susijęs su nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų, t. y. laikino nuosavybės teisių apribojimo galiojimu, nesant tam įstatyminio pagrindo, ir proceso išlaidomis, vadovaujantis aukščiau minėta BPK 262 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai paduotas galutinį nuosprendį priėmusiam Kauno apygardos teismui, kuris šiuos klausimus ir išsprendė.
Nukentėjusysis skunde neginčija skundžiamos nutarties dalies dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į S. Š. turtą panaikinimo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisakys.
Nukentėjusysis iš esmės nesutinka su teismo išvada, priteisti iš jo S. Š. naudai proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Pasak nukentėjusiojo, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 103 straipsnis negali būti taikomas, nes apmokėjimą už advokato paslaugas reglamentuoja atskiras BPK straipsnis (BK 106 straipsnis), be to, išteisintasis atsisakė nuo jam suteikto Valstybės advokato paslaugų, o išlaidos patirtos už samdomą advokatą yra paties S. Š. reikalas. Tokie skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.
BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Baudžiamoji byla pradedama tik pagal nukentėjusiojo skundą dėl BPK 407 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų (privataus kaltinimo bylos) ir šioje byloje ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Kadangi byla šiuo atveju pradėta išimtinai tik pagal nukentėjusiojo skundą, jo valią, tokiose bylose už proceso eigą, jo rezultatus ir proceso išlaidas dalis atsakomybės tenka ir nukentėjusiajam, todėl įstatyme numatyta, kad tuo atveju, kai priimamas išteisinamasis nuosprendis, teismas gali nuspręsti, jog visas proceso išlaidas ar dalį jų apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą pradėtas procesas.
Esminė skundo kritika yra skirta išteisintojo išlaidų, patirtų apmokant už teisinę pagalbą gynėjui, pripažinimui proceso išlaidomis. Iš tiesų BPK išteisintojo išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti tiesiogiai nėra įvardintos kaip proceso išlaidos, tačiau BPK 103 straipsnio 6 punkte, 104 straipsnio 2 dalyje teismui leidžiama proceso išlaidomis laikyti ir proceso metu patirtas išlaidas, kurios nėra nurodytos BPK 103 straipsnio 1-5 punktuose. Priešingai nei skunde nurodė nukentėjusysis, suformuotoje teismų praktikoje laikoma, jog išteisintojo išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti neabejotinai yra patirtos dėl pradėto baudžiamojo proceso, todėl nėra jokių kliūčių šių išlaidų laikyti proceso išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-145/2014).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai išaiškino BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatos turinį ir pagrįstai iš nukentėjusiojo S. Ž. išteisintajam S. Š. priteisė atlyginti 6700 Lt proceso išlaidų (už advokato paslaugas).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad išteisintasis S. Š. , kuris buvo kaltinamas privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiojo E. Ž. pareiškimą, patyrė išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti, kurias sudaro 6700 Lt (t. 2, b. l. 66-71, 175-178). Bylos duomenys patvirtina, jog išteisintojo gynėja aktyviai dalyvavo ne viename posėdyje, parengti dokumentai (prašymai, apeliacinis skundas), S. Š. gynėjai į teismo posėdžius Kaune reikėjo vykti iš Vilniaus, todėl atsižvelgiant į sugaištą laiką ir suteiktų paslaugų kompleksiškumą, gynybai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose išleista suma nelaikytina aiškiai per didelė ir neproporcinga.
Nukentėjusiojo skundo argumentai dėl išteisintojo atsisakymo nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nepaneigia teismo išvadų, jog yra pagrindas iš jo priteisti išteisintojo patirtas išlaidas už samdomo gynėjo paslaugas.
Dėl nukentėjusiojo skundo argumentų, kad jam buvo apribotos šios nutarties apskundimo galimybės, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog aukštesniojo teismo nutartimi sprendžiamas tik Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties teisėtumo klausimas.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria iš dalies patenkintas išteisintojo S. Š. gynėjos prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. Š. turtą ir priteisti iš nukentėjusiojo S. Ž. išteisintojo S. Š. naudai proceso išlaidas už advokato paslaugas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo S. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.