Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (b. l. 15). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies

6. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl skolos priteisimo

7. Ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergėje, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas butas prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų ir komunalinio vandentiekio (b. l. 6). Minėtas butas, kuris nuosavybės teise priklauso Ukmergės rajono savivaldybei, nurodytu laikotarpiu buvo išnuomotas atsakovui (b .l. 8). Per nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., ieškovė priskaičiavo 412,38 Eur atsakovo skolą (b. l. 5). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas susidariusią skolą būtų sumokėjęs (CPK 178 straipsnis).

8. Nors atsakovui butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių; mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, nuomodamas savivaldybei nuosavybės teise priklausanti butą, privalo iki kiekvieno mėnesio 20 dienos atskirai sumokėti mokesčius už šilumą ir karštą vandenį.

9. Nors ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra abonentas - fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su juo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Tuo paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Minėtos standartinės sąlygos nustatytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 „Dėl Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas privalėjo savo sutartines prievoles vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

10. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais, todėl tenkintini, priteisiant ieškovei iš atsakovo 412,38 Eur skolos už nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini).

Dėl delspinigių priteisimo (nepriteisimo)

11. Ieškovė prašo priteisti 2,16 Eur delspinigių. Ieškovė savo reikalavimą grindžia Šilumos tiekimo ir vartojimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 7 priedo 36¹ punktu.

12. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė reikalavimą dėl delspinigių grindžia konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties standartinėmis sąlygomis – Šilumos tiekimo ir vartojimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 7 priedo 36¹ punktu. Toks ieškovo argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, ieškovės nurodytų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių aktuali redakcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Nurodytų taisyklių 7 priedas „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos“ reguliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę (nurodyto 7 priedo 1 punktas). Ieškovė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėja, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų šio namo (pastato) šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, be to ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą už tiekiamą šilumos energiją (b. l. 3). Atsižvelgiant į tai, ieškovei šioje situacijoje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedas netaikomas. Antra, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo už akių 9 punkte, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai, sutarties sąlygos nustatytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punkte yra nustatyta, kad „sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkretus delspinigių dydis turi būti nurodytas sutartyje. Kitoks Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punkto aiškinimas prieštarautų CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo nėra sudaryta (b. l. 2), todėl konkretus delspinigių dydis atsakovei nebuvo nustatytas. Esant tokiai situacijai, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo priteisti delspinigius.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (412,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

14. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

15. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 19,80 Eur žyminį mokestį (visa ieškovės reikalavimų suma – 414,54 Eur, ieškovei priteista 412,38 Eur, kas sudaro 99 procentus visų ieškovo reikalavimų; ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 20 Eur; kadangi patenkinami 99 procentai ieškovės reikalavimų, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuojamos taip: 20 Eur x 99 % = 19,80Eur).

16. Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 412,38 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 38 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (412,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,80 Eur (devyniolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.