Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jalinausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjui advokatei Stasei Kupčiūnienei, kaltinamajam A. U., nukentėjusiesiems R. V., I. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis viešuosius darbus (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos raj., anksčiau teistas: 1) 1983-10-13 pagal BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1984-12-03 pagal BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 43 str. bausmę subendrinus su 1983-10-13 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 4 metams su turto konfiskavimu; 3) 1991-01-23 pagal BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu; 4) 1998-08-27 pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; 5) 1999-04-26 pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 20% turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 42 str. šią bausmę subendrinus su 1998-08-27 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 20% turto konfiskavimu, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. 2006 m. birželio 24 d., laikotarpyje tarp 01.07 val. - 01.30 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, abipusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. V. metu, tyčia dūrė E. V. keturis kartus peiliu į dešinį žastą, krūtinės kairiąją sritį, kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiam E. V. pjautinę žaizdą dešinio žasto srityje, kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su blužnies ir skrandžio pažeidimais, aklas durtines-pjautines žaizdas kaklo ir krūtinės kairėje, kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės kairėje su kairio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu ir ūmia mažakraujyste, nuo ko E. V. netrukus įvykio vietoje mirė, tai yra jį nužudė.

Kaltinamasis A. U. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad jis pažinojo kaimynus V. ir E. V.. Pas V. V. jis dirbo, gamino lankus vainikams, o E. V. buvo pastarojo sūnus. Santykiai su nukentėjusiuoju E. V. buvo normalūs. Prieš šį įvykį, dienos metu, jis kartu su E. V., jo tėvu V. bei vairuotoju vežė į Vilnių vainikus. Važiuodami iš Ruklos į Vilnių ir grįždami atgal išgėrė 5 butelius sidro, todėl visi trys buvo apsvaigę. Apie 22 val. iš Vilniaus sugrįžę į Ruklą išsiskirstė. Jis nuėjo namo, iš kur kartu su sugyventine A. M. nuėjo pas jos brolį, ten išgėręs du stikliukus degtinės nuėjo į barą. Bare sutiko V. V. bei E. V. ir kartu gėrė stiprų (9,5 % alk.) alų, nuo kurio dar labiau apgirto, E. V. irgi buvo apsvaigęs. Bare padavėja pasakė E. V., kad vestų V. V. namo, nes jis jau miegojo, ir jie visi kartu išėjo. Jiems beeinant link namų, nuėjus apie 200-300 metrų, prie jo namo, ant pievelės tarp jų kilo konfliktas, tačiau dėl kokios priežasties nežino. V. V. ir E. V. pradėjo jį mušti suduodami smūgius rankomis bei spardydami. Nuo E. V. smūgio jis nukrito ant žemės, tada jį mušė abu, gulintį spardė iš abiejų pusių. Jiems atsitraukus, jis atsistojęs pabėgo. Prie laiptinės sutiko sugyventinę A. M., kuriai E. V. sudavė vieną smūgį į veidą. Pamatęs, jog A. M. laiko rankoje peilį, jį atėmė ir pribėgęs prie stovinčio E. V. dūrė jam tris kartus į kairį šoną, peilį laikydamas dešinėje rankoje, geležte į viršų. Po suduotų smūgių E. V. stovėjo, o jis stumiamas A. M. atsitraukė. V. V. tuo metu nematė. Kur po suduotų smūgių padėjo peilį, nepamena. Sugyventinė jį nusivedė pas brolį į namus. E. V. dūrė norėdamas apginti A. M., taip pat buvo kilęs pyktis, jog sumušė jį patį. Ryte atvažiavo policija ir jį sulaikė. Labai gailisi dėl to ką padarė, sutinka su turtinės žalos dydžiu, stengsis pagal išgales ją atlyginti.

A. U. šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš šio protokolo nustatyta, kad A. U. parodė barą, kuriame jis gėrė kartu su E. ir V. V., kryptį, kuria iš baro ėjo namo, vietas prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jį mušė E. ir V. V., bei kurioje jis sužalojo E. V., durdamas jam peiliu ( 2 t., b.l. 113-120).

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad A. U. pas juos dirbo, padėdavo išlenkti lankus vainikams, santykiai su A. U. nebuvo priešiški. Vyras V. V. ir sūnus E. V. prieš įvykį buvo išvažiavę į Vilnių, sugrįžę į namus neužėjo, o nuėjo į netoliese esantį barą. Apie vidurnaktį išėjusi į laiptinę rūkyti, maždaug 50 – 100 metrų atstumu nuo namo pamatė pareinančius vyrą ir sūnų, girdėjo jų balsus, A. U. tuo metu nepastebėjo. Jai atrodė, kad E. V. ir V. V. ėjo susikabinę. Sugrįžusi į butą, per atidarytą virtuvės langą išgirdo triukšmą, girdėjo E. V., V. V. ir A. U. balsus. Triukšmas buvo už namo kampo, todėl pro jų buto langus jai nieko nesimatė. Išgirdusi, jog prasidėjo muštynės, paskambino A. U. sugyventinei A. M., prašydama pažiūrėti kas ten vyksta ir pasiimti A. U. namo. Iš balso suprato, jog A. M. yra išgėrusi. Muštynės vyko apie 15 m. atstumu nuo A. U. sugyventinės laiptinės, ir apie 80 metrų nuo jų namo. Nuo momento, kai pamatė einančius vyrą ir sūnų, iki vyro V. sugrįžimo į namus praėjo apie 40 min. laiko tarpas. Kraujavo jam iš galvos ir veido, buvo labai girtas. V. V. jai pasakė, kad sūnus E. nuėjo namo. Po kiek laiko atvažiavusi policija pranešė, kad E. V. prie laiptinės guli negyvas. A. M. buvo neblaivi, konfliktavo, todėl policija ją išsivežė. Vėliau V. V. jai sakė, kad jis nesimušė, save kaltino, kad per jo kaltę viskas įvyko, A. U. jį pavadino gaidžiu, o sūnus E. tai išgirdęs supyko. Ji apmokėjo laidojimo išlaidas, todėl reiškia civilinį ieškinį, jai padaryta ir neturtinė žala, sūnus jiems padėdavo, su juo palaikė draugiškus santykius.

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad E. V. buvo jos vyras. Su kaltinamuoju A. U. bendraudavo susitikę dirbtuvėse pas tėvus, A. U. pas juos namuose nesilankydavo. Paties įvykio ji nematė, apie tai sužinojo iš vyro motinos R. V.. Paskutinį kartą E. V. matė dvi dienas prieš įvykį, ji pykdavo, kai jis gerdavo, jo girto neįsileisdavo į butą, todėl vyras nakvodavo pas tėvus. Kai pranešė, kas įvyko, iš karto atbėgo į įvykio vietą, kur rado gulintį E. V. jau negyvą. A. U. sugyventinė A. M. buvo girta, puolė muštis, todėl policija ją išvežė, paties A. U. nematė. Reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jie augino sūnų, kuris liko be tėvo, todėl turės jį užauginti viena. Su vyru sutarė, jis buvo geras vyras ir tėvas.

Liudytojas L. K. parodė, kad A. U., E. V. pažinojo kaip to paties miestelio gyventojus. Apie vidurnaktį išėjęs pasivaikščioti išgirdo triukšmą, vyrų balsus, jie rėkė, keikėsi, todėl ėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Atėjęs pamatė tris vyrus – E. V., jo tėvą ir A. U.. Juos stebėjo maždaug iš 5 metrų atstumo. Konfliktas vyko tarp A. U. ir V. V.. Jie apsistumdė, buvo susikibę, vienas kitą vertė, kažkuris trenkė, abu nugriuvo, po to atsikėlė ir tuomet pribėgo E. V.. E. V. užstojo tėvą. Jis pradėjo mušti A. U., trenkė su kumščiu į veidą. Nuo smūgio A. U. nukrito. Tada E. V. pasilenkė ir ėmė mušti A. U. gulintį, buvo jį apžergęs, atsisėdęs ant juosmens, tačiau kiek sudavė smūgių nežino. Tėvas V. V. nueidinėjo, toliau muštynėse nedalyvavo. A. U. sąmonės nebuvo praradęs. E. V. pavadino A. U. gaidžiu. A. U. gyveno sekančiame name, atsistojęs ėmė bėgti link savo namo, sakydamas -“Nu palauk, pažiūrėsim kas čia gaidys“. E. V. ėjo link savo laiptinės. Nuo muštynių vietos iki A. U. namo buvo apie 20 – 30 m. atstumas. Pagalvojęs, kad viskas baigėsi jis paėjo link krepšinio aikštelės, kur buvo likusi jo draugė. Netrukus A. U. grįžo ir pribėgo prie E. V.. Paskui A. U. išbėgo A. M. ir jos sūnus R. M.. Tuo metu vėl išgirdo šūksmus, todėl jis paėjo apie 10 m. pažiūrėti kas vyksta toliau, nes iš jo buvimo vietos nei A. U. nei E. V. nesimatė. Jis matė, kad A. U. nubėgo link E. V., jie stumdėsi, mosavo rankomis. E. V. pradėjo šaukti, nukrito ir šliaužė link laiptinės, o A. U. su žmona skubiai nuėjo atgal į namą. Gulėdamas prie laiptinės įėjimo E. V. labai kraujavo, todėl jis nubėgo pas N. A. ir pasakė, kad kviestų greitąją pagalbą.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytojas L. K. šiuos savo parodymus detalizavo įvykio vietoje, nurodydamas vietas, kuriose matė konfliktuojančius A. U. ir E. ir V. V., kryptį, kuria A. U. nubėgo po konflikto su E. ir V. V., vietas, kuriose stovėjo E. V., A. U. jiems konfliktuojant (1 t. b.l. 142-148).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., Ruklos mstl., Ruklos sen. Jonavos raj. Laiptinės tarpduryje rastas E. V. lavonas su durtinėmis - pjautinėmis žaizdomis krūtinėje ir kaklo srityje (1 t. b.l. 2-15).

Iš teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad E. V. mirties priežastis yra kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio pažeidimu. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu ir ūmia mažakraujyste. E. V. kūne konstatuoti šie sužalojimai: kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės kairėje su kairio plaučio pažeidimu, kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su blužnies ir skrandžio pažeidimais, aklos durtinės pjautinės žaizdos kaklo ir krūtinės kairėje, pjautinė žaizda dešinio žasto srityje, poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės ir dešinio dilbio srityse, odos nubrozdinimai kaktos, dešinės alkūnės, krūtinės, dešinio kelio, kairės blauzdos, dešinio dilbio ir kairio peties srityse. E. V. kūne iš viso konstatuoti 24 sužalojimai: 2 kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje, 3 aklos durtinės pjautinės žaizdos kaklo ir krūtinės kairėje pusėje, 1 pjautinė žaizda dešinio žasto srityje, 12 odos nubrozdinimų, 6 poodinės kraujosruvos. Durtinės -pjautinės žaizdos padarytos plokščiu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu įrankiu paveikus krūtinės ir kaklo sritis 4 trauminių poveikių pasėkoje. Pjautinė žaizda dešinio žasto srityse padaryta šią sritį paveikus aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu 1 trauminio poveikio pasėkoje. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kaktos, krūtinės, kairio peties, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, dešinio kelio ir kairės blauzdos sritis 18 trauminių poveikių pasėkoje. E. V. prieš mirtį buvo vartojęs alkoholį, jo lavono kraujyje rasta 2,32 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumą. E. V. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kiauryminių durtinių - pjautinių žaizdų krūtinės srityje su kairio plaučio, blužnies ir skrandžio pažeidimais. Sužalojimai padaryti prieš pat mirtį (1 t. b.l. 32-38 )

Iš teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad A. U. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos, kairės akies apatinio voko, dešinės akies apatinio voko, kaklo ir dešinės alkūnės srityse; odos nubrozdinimai kaktos, kaklo, nugaros, dešinės alkūnės ir dešinio kelio srityse. Sužalojimai padaryti nurodytas sritis paveikus kietais, bukais daiktais paros bėgyje iki apžiūros. Sužalojimai, juos vertinant kiekvieną atskirai ir visus kartu paėmus sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t. b.l. 138)

Skambučių išklotinė patvirtina, kad R. V. jai priklausančiu telefonu, kurio Nr. 8-652-54644 2006-06 -24, 01.07 val. skambino A. M., kurios telefono numeris 8-613-97794 (1t. b.l. 111-115)

2006-06-24, 05.39 val. A. U. nustatytas 1,77 promilių girtumas (t.2 b.l. 136 ).

Motyvuojamoji dalis

A. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo E. V. elgesys, jis mušė A. U., tai patvirtino liudytojas L. K.. A. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. U. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais LR BK 54 str., jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kurio padariniai neatstatomi, todėl jam skiriama įstatymo sankcijoje numatyta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. A. U. nusikaltimą padarė 2006-06-24, galiojant LR BK 129 str. 1 d. 2000-09-26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos nustatytam bausmės dydžiui, todėl, skiriant jam bausmę, vadovaujamasi šia įstatymo redakcija. Nustatant bausmės dydį, kolegija atsižvelgia į nurodytas atsakomybę sunkinančią ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgus į veikos pavojingumo laipsnį, asmenybę, tai jog charakterizuojamas teigiamai (t.3 b.l. 7), skirtina mažesnė bausmė, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, mažintina valstybės išduotos pašalpos ir pinigų, per gedulingus pietus sumokėtų už degtinę dydžiu.

Nukentėjusiosios R. V. pareikštas civilinis ieškinys 100 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiosios I. K. pareikštas civilinis ieškinys 200 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti, tenkintini iš dalies.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtiniu žalos atlyginimu yra siekiama kompensacinių, socialinio teisingumo atkūrimo tikslų, tačiau sukeltas kančias ir išgyvenimus galima įvertinti ir kompensuoti tik sąlygiškai. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė, todėl net ir artimiems giminėms jų priteisimo galimybė yra ribota. Nustatant ieškinių dydį atsižvelgiama į tai, kad šios dvasinės kančios nėra išskirtinio pobūdžio, nesukėlė nukentėjusiosioms, pareiškusioms civilinius ieškinius, dvasinės depresijos ar kitokių sveikatos sužalojimų. Nepateikti duomenys, kad nukentėjusiosios buvo mirusiojo išlaikomos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai jog kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, nenustatyta, kad jis turėtų piniginių indėlių, nekilnojamojo turto, neturtinės žalos dydžiai mažintini.

Pinigai: 13 litų 7 centai rasti įvykio vietos apžiūros metu grąžintini R. V..

A. U. mobilaus ryšio telefonas „Siemens“, SIM kortelė, penki peiliai grąžintini A. M..

Menkaverčiai daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. U. sportinis švarkelis, marškinėliai, kelnės, E. V. šlepetė, butelis su alumi, alaus butelio kakliuko šukė, A. U. kraujo pavyzdys, E. V. plaukai, nagų nuokarpos su panagių turiniu sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-06-24 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės –suėmimo nekeisti.

Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. U. 4630 litų 90 centų turtinei ir 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje jį atmesti.

Nukentėjusiosios I. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. U. 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje jį atmesti.

R. V. grąžinti pinigus: 13 litų, 7 centus saugomus Jonavos policijos komisariato kasoje.

Grąžinti A. M. A. U. mobilaus ryšio telefoną „Siemens M55“ su SIM kortele ir 5 virtuvinius peilius.

Sunaikinti menkaverčius daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugomus Kauno apygardos teisme: A. U. sportinį švarkelį, marškinėlius, kelnes, E. V. šlepetę, butelį su alumi, alaus butelio kakliuko šukę, A. U. kraujo pavyzdį, E. V. plaukus, nagų nuokarpas su panagių turiniu.

Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.