Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-410-1165/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-04
Bylos Nr.
1-410-1165/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29531-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Kaltinamasis
V. G.
Nukentėjusysis
T. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-410-1165/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29531-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei,dalyvaujant prokurorei Rita Poškienei,kaltinamajam V. G.,nukentėjusiajam T. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

V. G. 2022 m. rugpjūčio 6 d. 13.02 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą sudavė kumščiu T. M. į veidą, po ko jis nukrito, jam bandant atsikelti apglėbė jo kaklą ranka ir pargriovęs spaudė prie žemės, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą kairės plaštakos, kairio žasto ir kairio dilbio srityse ir tokiais veiksmais sukėlė T. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2022 m. rugpjūčio 8 d. 23.55 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis ir kojomis T. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas nubrozdinimą kaktos dešinėje, nubrozdinimą kairiame skruoste, kraujosruvą su nubrozdinimu smakre, dešinio peties sąnario išnirimą, dešinės mentės lūžį, dešinio žastikaulio lūžį, kraujosruvą kairio peties srityje, kraujosruvą kariame žaste, kraujosruvą kairiame dilbyje, kairės plaštakos III-o piršto artimesnio pirštakaulio lūžį, nubrozdinimą pilvo kairėje, nubrozdinimus kairio kelio srityje, nubrozdinimus dešinio kelio srityje ir tokiais veiksmais sukėlė T. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai, dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su drauge G. V. ėjo keliu ir prie jų priėjo nukentėjusysis, paprašė cigaretės, bet jos jam nedavė. Jie toliau ėjo savo keliais, bet T. M. neatsikabino, jam neišlaikė nervai ir todėl jam vieną kartą trenkė kumščiu į veido sritį. Nuo smūgio nukentėjusysis parkrito ant žemės ir jis jį prispaudė. Kaip tiksliai prispaudė, neprisimena, nes praėjo daug laiko, bet jam tuo metu pasakė, kad atsikabintų ar kažką panašaus. Po to jis ir nukentėjusysis išsiskirstė. Sutinka, kad jo veiksmais nukentėjusiajam galėjo būti padaryti sužalojimai, nurodyti kaltinime.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 54-55), kuriuos duodamas jis paaiškino, kad T. M. yra pažįstamas ir bendradarbis UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo yra pažįstamas, nes gyvena viename rajone, turi bendrų draugų. 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 13.00 val. jis išėjęs iš savo namų (duomenys neskelbtini) ėjo link (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena jo draugas, su kuriuo ketino leisti laiką. Eidamas jis sutiko pažįstamą G., kurios pavardės ir kontaktinių duomenų nežino, tiesiog yra seniau susipažinę per bendrus pažįstamus, ji ėjo ta pačia kryptimi kaip jis, ji ėjo į autobusų stotelę, eidami sutiko ir T. M., jis jo paprašė cigaretės, jis jam ją davė, jis ėjo kartu rūkydamas, galiausiai pradėjo jo prašyti pinigų, norėjo, kad duotų jam du eurus, jis jam atsakė, kad neduos, tačiau jis vis tiek įkyriai „zyzė“, galiausiai einant ties (duomenys neskelbtini) esančia mokykla jam trūko kantrybė ir jis vieną kartą jam kumščiu sudavė į veidą, nuo jo smūgio T. M. beveik nugriuvo, o tuomet jis jo kaklą apglėbė savo ranka ir pargriovė, pargriovęs prispaudė prie žemės ir jam pasakė: „Nustok prie manęs kabinėtis, kiek kartų tau galima sakyt?“, tuomet paleido T. M. ir nuėjo toliau link savo draugo namų, o T. M. pasuko į priešingą pusę, G. viso šio įvykio metu tiesiog ėjo pirmyn ir jo net nelaukė. Po šio įvykio jis iš jo ir T. M. bendrų pažįstamų sužinojo, kad nukentėjusysis dėl jo veiksmų parašė pareiškimą policijoje, todėl sutikęs jį darbe jo paklausė, ar jis nenori pareiškimo atsiimti, tačiau T. M. arogantiškai atsakė, kad ne, po to karto jis daugiau su juo ir nekalbėjo. Dėl savo poelgio gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu jis šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad pareigūnams sakė tiesą ir viskas užfiksuota teisingai. Šiuo metu dėl praėjusio laiko tarpo tiksliai neprisimena, kad pargriovė nukentėjusįjį, dėl poelgio gailisi, pasielgė taip, nes neišlaikė nervai. Dėl antros jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nieko negali paaiškinti, kadangi ją įvykdė ne jis. 2022 m. rugpjūčio 8 d. vakare buvo namuose, sirgo. Kuo sirgo, neprisimena, galimai peršalimu. Niekur iš namų išvykęs nebuvo. Nežino, kaip veikia jo telefono ryšiai ir kodėl jie jungėsi prie skirtingų bokštų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), to paaiškinti negali. Būdamas namuose turėjo telefoną. Po įvykio su T. M. nekalbėjo, jo gatvėje nesutinka. Darbe dirbo skirtingomis pamainomis. Civilinį ieškinį pripažįsta tik dėl pirmos veikos, dėl antros nepripažįsta.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, taip pat rašytinė byloje surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie V. K. mokyklos įvyko konfliktas, kurio metu jis galimai pajuokaudamas ar kažką pasakydamas išprovokavo kaltinamąjį, kurį pažinojo iš anksčiau, nes gyveno tame pačiame mikrorajone bei dirbo toje pačioje darbovietėje. Konflikto metu kam buvo suduotas vienas smūgis į veido sritį, ties žandikauliu, jis buvo pargriautas ant asfalto ir vėliau smaugiamas ranka ties kaklo sritimi. Ar tuo metu kažką jam kaltinamasis sakė, neprisimena. Krisdamas nesusitrenkė, nes buvo storiau apsirengęs. Iki tol jokių konfliktų su kaltinamuoju nėra buvę. Tuo metu su jais buvo ir kažkokia moteris. Po šio įvykio jį matė jo motina D. M., nes tuo metu gyveno su ja, be to, jis parašė pareiškimą. Grįžus namo, kraujas jam nebėgo, galimai buvo likę krešulių, smaugimo žymių neliko, o nubrozdinimai kairės rankos plaštakoje galėjo atsirasti, kai krito ant asfalto. Jokių pretenzijų V. G. dėl šio įvykio neturi, galimai jį pats išprovokavo pasakydamas kažką negražaus.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 41-42), kuriuos duodamas jis parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra prekių atrinkėjas. Kartu su juo toje pačioje darbovietėje dirba kolega V. G.. Jis su V. G. visą laiką dirbdavo vienoje pamainoje, jie sutardavo pakankamai gerai, tačiau jis nebuvo draugas. Jokių konfliktų tarp jo ir V. G. darbe ir už darbo ribų nėra buvę, tačiau jam labai nepatinka tai, kad V. G. yra linkęs apkalbėti kitus savo pažįstamus ir todėl jis su juo į itin draugiškus santykius net ir nesileidžia. 2022 m. rugpjūčio 6 d. ne darbo metu jis susitiko su V. G. ir jo drauge G., jokių jos kontaktinių ar asmens duomenų nežino, būtent tą minėtą dieną su ja pirmą kartą ir susitiko. Kartu su V. G. ir G. ketino vykti į kažkokiame miškelyje esančią pavėsinę ir joje leisti laiką. Susitikę jie ėjo pas dar vieną jo ir V. G. pažįstamą, kuris turėjo į miškelį vykti kartu su jais. Jis, V. G. ir G. ėjo link pažįstamo namo pro (duomenys neskelbtini) progimnaziją, ėjo jis, šalia jo ėjo V. G., o šalia jo G.. Jis tiksliai neatsimena, apie ką kalbėjo eidami, tačiau pokalbio metu jis V. G. pasakė: „Užsičiaupk, tylėk“, o į jo šiuos žodžius V. G. jam atsakė visiškai netikėtu smūgiu. V. G. jam kumščiu vieną kartą trenkė į dešinę veido pusę, po šio smūgio jis nukrito ant žemės, bandė atsistoti, tačiau jam pilnai to nepadarius, V. G. sučiupo jį už jo striukės, tuomet apglėbė savo ranka jo kaklą ir vėl jį pargriovė ant žemės ir spaudė galvą prie grindinio, po šių V. G. veiksmų jam skaudėjo veidą, galvą, krentant ant žemės jis susižeidė kairę ranką, ji buvo nubrozdinta. Prispaudęs jį prie žemės V. G. jam sakė, kad neaiškintų jam, ką jam sakyti, ką jam šnekėti, jis jam šiuos žodžius tiesiog šaukė į veidą ir tuomet jį paleido, jis atsistojęs nuėjo į priešingą pusę, nei nuėjo V. G. ir G., kuri jam jį mušant net nesustojo ir nuėjo taku toliau nuo jų. Jam toks V. G. poelgis, t. y. jo smurto naudojimas prieš jį, buvo visiškai netikėtas, jis net nespėjo sureaguoti ir apsiginti. Po šio įvykio jis buvo nuvykęs pas teismo medikus. Įvykio metu jis patyrė skausmą ir sužalojimus. Po šio įvykio, 2022 m. rugpjūčio 8 d. V. G. jį dar kartą užpuolė. Ar jį mušdamas V. G. buvo blaivus, ar ne, jis nežino.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad parodymų pradžią atsimena, bet pabaigos nelabai. Patvirtina, kad pareigūnams tuo metu sakė tiesą, įskaitant tą parodymų dalį, kuomet nurodė, kaip buvo sužeistas. Šiuos parodymus patvirtina ir teisme.

Dėl antrosios nusikalstamos veikos nukentėjusysis nurodė, kad nieko neatsimena, nes buvo vėlu ir tamsu. Patvirtina, kad buvo sužalotas, bet neprisimena, ar tai padarė V. G.. Netoli jo namų yra miškelis, namas ir daug medžių. Apie 21 val. jis vienas ėjo tuo miškeliu link namų, buvo tamsu. Miškelyje buvo užpultas. Pamena, kad jį užpuolė du vyrai, vienas iš jų buvo su barzda. Ar kažką pasakė prieš užpuolant, ar vėliau užpuolimo metu, neprisimena, priėjo jam iš nugaros, pargriovė ir sudavė daug smūgių. Vienas asmuo labiau stebėjo, o kitas smūgiavo į veidą, rankas. Jomis bandė užsidengti, labiausiai norėjo apsaugoti galvą, bet tai mažai padėjo. Skausmą juto visur. Po to, kai viskas baigėsi, šie asmenys pasišalino, o jis nuėjo tiesiai į namus. Motina matė jo sužalojimus, jis grįžo subjaurotu veidu, su žaizdomis. Ji iš karto nurodė jam vykti į klinikas pas medikus.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117-118, 123-124), kuriuos duodamas jis parodė, kad tarp jo ir kaltinamojo nėra buvę konfliktų, iki kol 2022 m. rugpjūčio 6 d. V. G. jo nesumušė. Dėl sumušimo jis kreipėsi į policiją ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2022 m. rugpjūčio 8 d. su V. G. jis susitiko darbe, jiems susitikus kaltinamasis jam pasakė: „Tu geriau atsiimk pareiškimą“, jis suprato, kad jis turi galvoje pareiškimą policijoje, tačiau nežino, iš kur jis apie jį sužinojo. Jis V. G. atsakė, kad neatsiims ir nuėjo tolyn nuo V. G., į atsakymą jis nieko neatsakė ir daugiau minėtą dieną nebendravo. Apie 23.55 val. jis ėjo į savo namus, link (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini). Eidamas link minėto namo jis pamatė, kad prie šalia namo esančių medžių stovi V. G. su jam nepažįstamu vyru, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, jo veido jis nematė, nes lauke buvo tamsu, todėl net jo ir atpažinti negalėtų. Pamatęs jį V. G. jam pasakė: „Ateik čia“, jis jį pamatęs ir išgirdęs pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini), bėgdamas užkliuvo ir nugriuvo, tuomet V. G. su jam nepažįstamu vyru jį pasivijo ir abu pradėjo jį mušti, tiek V. G., tiek nepažįstamas vyras, buvęs kartu su juo, smūgiavo kumščiais ir kojoms, negali pasakyti, kiek kartų kuris jam sudavė, tačiau bendrai jie jam sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas – galvą, nugarą, šias vietas jis dengė rankomis, tad smūgiuota buvo ir į rankas, baigus jį mušti, V. G. jį sučiupęs už rankų pradėjo jį vilkti toliau nuo šaligatvio, ant kurio buvo mušamas, gal norėjo jį nutempti į nuošalesnę vietą, tuomet jį prispaudė prie žemės ir klausė, ar jis yra bachūras, tačiau viename iš aplink esančių daugiabučių, dabar negali pasakyti, kuriame, į balkoną išėjo senyvo amžiaus žmonės, kuriuos V. G. pamatęs, kartu su vyru, buvusiu su juo, pasišalino link (duomenys neskelbtini), jį palikę gulėti. Po šio įvykio jis kreipėsi į medikus ir teismo medikus, nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. jis į darbą nėjo, nes dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas. Ar įvykio metu jį mušę asmenys buvo blaivūs, jis nežino. Po įvykio su V. G. jis daugiau nebendravo, tik paskambinęs į darbovietę pranešti, jog neatvyks, sužinojo, kad kitą dieną po sumušimo V. G. ir pats neatvyko į darbą. Ankstesnėje apklausoje yra užfiksuota, jog bandydamas pasitraukti nuo V. G. jis ėjo atbulas ir nugriuvo, tačiau nori patikslinti, kad taip nebuvo, galbūt tyrėja ne taip suprato ir užrašė neteisingai.

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad apie įvykį, kuomet buvo sumuštas prie savo namų, jis pasakojo savo draugui E. L., jis taip pat pažįsta ir patį V. G., jis E. L. nurodė tokias pat šio įvykio aplinkybes kaip ir apklausiamas policijoje. Šiuo metu E. L. yra išvykęs į svečius pas savo brolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Taip pat apie jo užpuolimą žino ir jo mama D. M., nes po minėto įvykio jis sužalotas sugrįžo į namus, kuriuose gyvena kartu su mama, tad ji matė jo sužalojimus ir iš jo pasakojimo taip pat žino visas minėto įvykio aplinkybės. Be to, apie įvykį pasakojo savo darbdaviui M., kurio pavardės neatsimena. Daugiau apie užpuolimus, kurių metu buvo sužalotas, jis su niekuo nekalbėjo. Po patirtų užpuolimų jis su V. G. nebendravo, yra vieną kartą atsitiktinai jį sutikęs gatvėje, tačiau jis pro jį praėjo net neatsisukdamas. Jis atsisako dalyvauti akistatoje su V. G., nes jis jo bijo, taip pat bijo, kad akistatos metu jis susinervins ir jį vėl užpuls išėjus iš policijos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis šiuos savo parodymus, nors ir ne iš karto, tačiau patvirtino. Patikslino, kad kaltinamojo nebijo, tačiau nenori jokių konfliktų ir neturi kaltinamajam jokių pretenzijų, nori su juo susitaikyti. Po įvykio savo kolegai M. A. sakė, kad yra nedarbingas, nes buvo sumuštas. M. A. duodamas parodymus sakė tiesą. Jam buvo leista dirbti kitoje pamainoje, nei kaltinamasis.

Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad T. M. yra jos sūnus. 2022 m. rudenį jie taip pat gyveno kartu. Jis dirbo pamaininį darbą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir grįždavo namo apie 23.30 val. iš vakarinės pamainos. Tuo metu ji laukia, kada jis grįš, prabunda. Įvykio dieną sūnus grįžo į namus prieš 24 val., buvo visas purvinas, kruvinas. Ji iš karto, praėjus apie 5 min. nuo sūnaus grįžimo paskambino pagalbos telefonu, nurodė, kad sūnus buvo užpultas ir sumuštas, atvyko greitoji ir policija. Sūnus atsirakino duris pats, ji atėjo, nes jis ją pašaukė. Jis buvo sumuštas, jo veidas, rankos, drabužiai buvo nešvarūs. Daugiausia buvo sumušta galva, buvo nubrozdinta ties antakiu, veidas iš abiejų pusių ties skruostais, smakras, rankos, taip pat buvo skilę šonkauliai, prakirsta lūpa. Po įvykio ant nukentėjusiojo kūno buvo daug kraujosruvų, nugaros šone buvo nubrozdinta, šonas buvo kraujuotas. Jo drabužiai buvo purvini, striukė suplėšyta, viskas buvo kruvina. Sūnus jai papasakojo, kad netoli namų, grįžtant nuo (duomenys neskelbtini) link gatvės, kur yra jų namas, jis buvo užpultas. Sūnus iš karto jai nurodė, kad tai padarė V. G., kuris buvo ne vienas, jie buvo dviese, tačiau kito asmens sūnus nepažino, nes buvo tamsu. Nukentėjusysis jai sakė, kad buvo tempiamas giliau, kur labiau tamsu, nes jis šaukėsi pagalbos, bet jis nukrito, o tada buvo spardomas. Kažkoks žmogus pro balkoną pasakė, kad iškvies policiją. Sūnus nurodė, kad abu asmenys jį spardė, kumščiais trankė daugiausiai į galvą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį išsivežė. Prieš šį įvykį, grįžusi namo sekmadienį, ji taip pat matė, kad nukentėjusiojo lūpa buvo prakirsta. Sūnus jai tuomet sakė, kad gavo kumščiu į veidą. Jis pirmą kartą buvo sumuštas šeštadienį, o antrasis įvykis vyko pirmadienį arba antradienį. Tuomet po pirmojo įvykio viskas ir prasidėjo, V. G. iki minėto antro sumušimo jam darbe grasino, kad atsiimtų pareiškimą, nes pasigailės. Po įvykio nukentėjusiajam padažnėjo epilepsijos priepuoliai, jis ilgą laiką nėjo į darbą, gydėsi, jam atlikta rankos operacija, buvo taikoma reabilitacija. Vakarais jam epilepsijos priepuolių nebūna, be to, jei būtų nukritęs įvykio metu dėl epilepsijos, pasekmės būtų ne tokios. Apie jokius konfliktiškus kaltinamojo santykius su sūnumi iki minėtų įvykių jai nėra žinoma.

Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ logistikos centro prekių atrinkimo vadybininkas, jo funkcijos yra valdyti žmogiškuosius darbuotojų resursus ir skirstyti darbus pagal darbo krūvius, sudarinėti grafikus. Posėdžių salėje esantys asmenys (kaltinamasis ir nukentėjusysis) jam yra žinomi iš darbinių funkcijų. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jie jau nedirba. 2022 m. jie dirbo, buvo kartu atvykę su dar trečiu asmeniu. T. ir V. įsidarbino ir po kiek laiko už darbo ribų susimušė, po savaitgalio nei vieno nebuvo darbe. Po kiek laiko pasakojo, kad jie draugiškai pasimušė, bet gavosi taip, kad T. su mėlyne buvo. Būdavo, kad dirbdavo jie vienoje pamainoje nuo 06:00 – 14:30 ir kitą pamainą 14:30 iki 21:30, bet po to pirminio susimušimo gavosi taip, kad T. nurodė, kad nenori dirbti vienoje pamainoje. Siekdamas, kad darbe nebūtų kivirčų, juos išskyrė į skirtingas pamainas. Iki kol viskas buvo gerai jie dirbo vienoje pamainoje. Ant T. veido matė mėlynę po pirmojo atvejo, tą kartą jis dar atėjo į darbą. Skambino T. tiek po pirmo, tiek po antro karto, nes skambina iš karto, kai žmogus nepasirodo darbe. T. pasirodė darbe po pirmojo atvejo, bet ne iš karto.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68-69), kuriuos duodamas jis parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra vadybininkas, dirbdamas jis organizuoja ir kuruoja kitų darbuotojų – prekių atrinkėjų darbą. 2022 metų rugpjūčio mėnesį, tarp jo kuruojamų darbuotojų dirbo V. G. ir T. M.. Jam buvo žinoma, jog šie darbuotojai yra pažįstami, nes jie kartu atvyko darbintis. Tikslios datos neatsimena, bet 2022 metų rugpjūčio mėnesį T. M. neatvyko į darbą, jis jam paskambino, atsiliepęs T. M. jam paaiškino, kad jį sumušė V. G., dėl to jis į darbą vėluos ir atvyks į popietinę pamainą, sakė, kad jam buvo daužoma galva, jis buvo spardomas gulintis. Priežasčių, kodėl jis buvo sumuštas V. G., nenurodė, ar jis to klausė, neatsimena. Atsimena, kad T. M. prašė, kad jis jį perkeltų į kitą pamainą, kad jam netektų dirbti kartu su V. G., jis tą padarė. Jis neatsimena, ar matė T. M. su sumušimo žymėmis. Apie šį įvykį jis kalbėjo ir su V. G., klausė jo, kas nutiko, tačiau V. G. nedaugžodžiavo, aplinkybių nepaaiškino ir tiesiog atsakė: „Ai, mes čia draugiškai susipykome“. Darbe jis niekada nebuvo matęs ar girdėjęs jokių konfliktų tarp V. G. ir T. M.. Neatsimena kada, bet po pirmojo karto, kai T. M. buvo sumuštas, praėjus maždaug savaitei ar mažiau, jam paskambino T. M. ir pasakė, kad jis buvo sumuštas prie namų, sakė, kad jį mušė dviese, tačiau jis nematė tų asmenų ir teigė manantis, kad vienas iš jų tikrai buvo V. G. arba jo draugai. T. M. po šio įvykio į darbą iki šiol daugiau neatėjo, nes yra nedarbingas dėl patirtų sužalojimų, jis jam sakė, kad jam sužeistas petys ir jo gydymas yra komplikuotas. Atsimena, kad po to, kai T. M. pranešė apie tai, kad ir vėl buvo sumuštas, į darbą neatėjo ir V. G., apie neatvykimą jis nepranešė. Jam nuolat bandant su juo susisiekti, po dienos ar kelių, jis atsiliepė ir pranešė, kad serga, paaiškino, kad neatsiliepė taip pat dėl ligos, jei gerai atsimena, tai jis sakė, kad jam buvo pakilusi temperatūra, dabar jis negali nurodyti, nes neatsimena, ar V. G. buvo susitvarkęs nedarbingumą, ar jo neatvykimas buvo tiesiog pravaikštos. V. G. po ligos į darbą sugrįžo, tačiau iš jo pats savo noru ir išėjo, nes neatitiko jam keliamų reikalavimų. Jis kalbėdamas su V. G. jo klausė apie antrąjį kartą, kai buvo sumuštas T. M., tačiau V. G. sakė, kad nieko apie tai nežino ir su tuo nėra susijęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino.

Liudytoja V. J. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos vaikaitis. Prieš dvejus metus jis gyveno jos namuose (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jokių aplinkybių, apie kurias pasakojo policijos pareigūnei, neprisimena.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, 2022 m. rugpjūčio 31 d. duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 148-151), kuriuos duodama ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šis butas nuosavybės teise priklauso jai. Bute yra du kambariai, viename jų gyvena mano anūkas V. G.. Su anūku sutaria gerai, jis dirba, jos nuomone, yra nekonfliktiškas, nors kartais ir pasipyksta dėl buitinių dalykų. Anūkas V. G. jai niekada nėra nieko pasakojęs apie tai, kad su kuo nors nesutaria, apie kokias nors muštynes, kuriose yra dalyvavęs ar tuo labiau apie tai, kad pats ką nors yra sumušęs. Tikslių dienų nurodyti negali, bet atsimena, kad rugpjūčio mėnesio pradžioje anūkas sirgo, buvo vienas iš rugpjūčio mėnesio pirmadienių. Tiksliai atsimena, kad pirmadienis, tačiau nežino, kelinta mėnesio diena. Minėtą dieną V. G. nuėjo į darbą ir grįžo į namus apie 16.00 val., tą dieną grįžęs iš darbo V. G. pasijuto negerai, turėjo temperatūros ir gėrė vaistus, tą dieną jis nuėjo anksti miegoti, apie 18.00 val., o ji minėtą vakarą nuėjo miegoti apie 21.00 val., tą vakarą ar naktį ji negirdėjo, kad anūkas būtų išėjęs iš namų, o kitą rytą anūkas į darbą nėjo, nes vis dar jautėsi nekaip ir karščiavo. Antradienį jis gavo nedarbingumą, nes kreipėsi į savo gydytoją. Neatsimena tokių atvejų, kad V. G. į namus sugrįžtų vėlai, jis grįžęs namo po darbo sėdi prie kompiuterio, naktimis būna namuose.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad jeigu taip sakė, tai taip ir buvo. Butas, kuriame gyvena, yra dviejų kambarių. Eidama miegoti, savo duris užsidaro. Kai miega, girdi, kas vyksta kitoje buto dalyje, girdi, kaip anūkas vaikšto. Šiuo metu ją kankina nemiga, 2022 m. miegodavo gal kiek geriau. Miegoti eina apie 21 val. Girdėjo, kad įvykio dieną anūkas niekur nebuvo, jai atrodo, kad buvo namuose. Jis sirgo galimai gripu, tiksliai nežino, turėjo temperatūros.

Dėl nežymaus T. M. sveikatos sutrikdymo

2022 m. rugpjūčio 6 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole T. M. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 12:55 val. pas jį, jo gyvenamuoju adresu, atėjo pažįstamas V. G.. Su juo kartu išėjo iš namų ir ėjo iki kito pažįstamo link (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Eidami bendravo, tačiau tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis pasidarė agresyvus. Pastarasis tyčia savo rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į veido sritį. Nuo smūgio jam parkritus ir gulint ant žemės, pastarasis dar tyčia sugriebęs jo galvą abiem rankomis vieną kartą trenkė ją į žemės grindinį, tokiais savo veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą. Dėl šio įvykio turi pretenzijų, nes patyrė fizinį skausmą. Po šio įvykio jam buvo prakirsta lūpos vidinė pusė, taip pat jam krentant ant žemės nuo smūgio susižalojo kairės rankos dilbį bei alkūnę (1 t., b. l. 8-10).

2022 m. rugpjūčio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) matomas įvažiavimas į išasfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę. Įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, matomi stovintys automobiliai, šiukšlių konteineriai. Žiūrint į kairę pusę, matomas aptvertas tvora stadionas, o priešais matomas pastatas, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp minėto stadiono ir pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), yra pravažiavimas su pėsčiųjų taku, vedančiu aplink minėtą pastatą ir toliau. Apžiūrėjus įvykio vietą daiktų, objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros pastebėtos ant (duomenys neskelbtini) pastato sienų (1 t., b. l. 41–42).

2022 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) T. M. konstatuota: poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairės plaštakos, kairio žasto ir kairio dilbio srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 6 d. Odos nubrozdinimai, kraujosruva dešiniame smilkinyje galėjo būti padaryti griuvimo pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 76–77).

2022 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti pateikti du vaizdo įrašai. Pirmojo vaizdo įrašo pavadinimas „HCVR_ch4_main_20220806130900_20220806131101“. Įjungus vaizdo įrašą ekrano dešiniajame viršutiniame kampe yra matoma data ir kintantis laikas- „2022-08-06 13:09:01“. Ekrano kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „KAM4“. Matoma, kad vaizdo kamera fiksuoja pastato prieigas, matomas trinkelėmis išklotas takelis, už kurio yra žalios spalvos segmentine tvora aptverta teritorija, kurioje yra stadionas. Kuomet dešiniajame ekrano kampe esantis laikrodis rodo laiką „13:09:10“, matoma, kaip takeliu artyn vaizdo kameros eina trys asmenys, jiems priartėjus prie vaizdo kameros matoma, kad arčiau tvoros eina asmuo, apsirengęs mėlynos spalvos džinsus, juodos spalvos džemperį su gobtuvu, kuris yra asmeniui ant galvos, dėl to nėra galimybės matyti asmens veido ir plaukų, asmuo avi juodos spalvos sportbačius. Per vidurį eina vyras, kuris yra apsirengęs baltos spalvos viršutinės kūno dalies drabužį, juodos spalvos kelnes ir avi juodos spalvos sportbačius, vyras yra tamsios spalvos plaukų ir turi barzdą. Trečiasis asmuo, vyras, apsirengęs pilkos/žalsvos spalvos striukę, šviesiai pilkas kelnes, avi baltos spalvos sportbačius, ant galvos yra juoda kepuraitė su snapeliu. Asmenys eina takeliu ir praeina vaizdo kameros fiksuojamą plotą. 13:10:37 iš pusės, į kurią nuėjo minėti trys asmenys, sugrįžta minėtas asmuo su juodos spalvos kepurėle su snapeliu, jis eina takeliu tolyn nuo vaizdo kameros, eina į tą pusę, iš kurios atėjo su minėtais asmenimis, eidamas trina rankas vieną į kitą. Vyras nueina tolyn nuo vaizdo kameros ir pasišalina iš vaizdo kameros fiksuojamo ploto.

Antras vaizdo įrašas, pavadinimu „HCVR_ch5_main_2022080613090020220806131801“. Ekrano dešiniajame viršutiniame kampe yra matoma data ir kintantis laikas „2022-08-06 13:09:01“. Ekrano kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „KAM5“. Matoma, kad vaizdo kamera fiksuoja pastato prieigas, matomas trinkelėmis išklotas takelis, už kurio yra žalios spalvos segmentine tvora aptverta teritorija, kurioje yra stadionas, krepšinio aikštelė. Kuomet dešiniajame ekrano kampe esantis laikrodis rodo laiką: „13:09:40“, vaizdo kameros fiksuojamame plote pasirodo aprašyti trys asmenys, jie eina takeliu, vyras su kepure laiko savo rankas kelnių kišenėse ir tuomet per vidurį einantis vyras su barzda dešinės rankos kumščiu suduoda vyrui su kepurėle į veidą vieną smūgį, po kurio vyras su kepure nukrenta ant žemės. Asmuo su gobtuvu atsisuka ir eina tolyn takeliu nuo vyrų, su kuriais ėjo kartu. Vyras su kepure mėgina atsistoti ant žemės, o tuomet vyras su barzda jam dar kartą smūgiuoja, tačiau vaizdo įraše nėra gerai matoma, ar smūgiuodamas pataiko, vyras su barzda sučiumpa vyrą su kepure už striukės ir už kaklo, lenkia jį link žemės ir taip pargriauna, tuomet jį priremia koja ir laiko suėmęs savo rankomis jo rankas, tuomet paleidžia, abu vyrai atsistoja ir nueina ir priešingas puses, vyras su barzda nueina link trečiojo asmens, kuris nuėjo tolyn taku (1 t., b. l. 85–86).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo atveju, kaltinamasis V. G. baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. rugpjūčio 6 d. 13.02 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą sudavė kumščiu T. M. į veidą, po ko jis nukrito, jam bandant atsikelti apglėbė jo kaklą ranka ir pargriovęs spaudė prie žemės, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą kairės plaštakos, kairio žasto ir kairio dilbio srityse ir tokiais veiksmais sukėlė T. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, paaiškino, kad įvykio dieną su drauge G. B. ėjo keliu ir prie jų priėjo nukentėjusysis, paprašė cigaretės, bet jos jam nedavė. Jie toliau ėjo savo keliais, bet T. M. neatsikabino, jam neišlaikė nervai ir todėl jam vieną kartą trenkė kumščiu į veido sritį. Nuo smūgio nukentėjusysis parkrito ant žemės ir jis jį prispaudė. Kaip tiksliai prispaudė, neprisimena, nes praėjo daug laiko, bet jam tuo metu pasakė, kad atsikabintų, ar kažką panašaus. Po to jis ir nukentėjusysis išsiskirstė. Sutinka, kad jo veiksmais nukentėjusiajam galėjo būti padaryti sužalojimai, nurodyti kaltinime. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina nuoseklūs ir viso proceso metu nekitę nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad tarp jo ir kaltinamojo įvykio metu kilo konfliktas. Konflikto metu jam buvo suduotas vienas smūgis į veido sritį, ties žandikauliu, jis buvo pargriautas ant asfalto ir vėliau smaugiamas ranka ties kaklo sritimi. Grįžus namo, kraujas jam nebebėgo, tačiau galimai buvo likę krešulių, smaugimo žymių neliko, o nubrozdinimai kairės rankos plaštakoje galėjo atsirasti, kai krito ant asfalto. Objektyviai šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių apžiūros protokolo matyti, kaip kaltinamasis atliko veiksmus, kurie nurodyti jam pareikštame kaltinime. Vaizdo įrašai buvo peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant kaltinamajam bei nukentėjusiajam. Nukentėjusysis posėdžio metu patvirtino, kad įrašuose užfiksuoti asmenys yra jis su kaltinamuoju, trijų asmenų kompanijos viduryje ėjo V. G., o asmuo, dėvintis žalią striukę ir kepurę, buvo nukentėjusysis. Tiek kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų turinys, tiek ir vaizdo įrašuose užfiksuota informacija tarpusavyje nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir sudaro neabejotiną pagrindą manyti, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu 2022 m. rugpjūčio 6 d. atliko būtent kaltinamasis. Susipažinus su vaizdo įrašais, juos vertinant ryšium su kaltinamojo parodymais, kad jis susinervinęs pavartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, darytina išvada, kad nukentėjusiojo sveikatą kaltinamasis sutrikdė veikdamas tiesiogine tyčia.

Nukentėjusysis 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo apžiūrėtas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 09.55 val. (iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. veikos padarymo laiko). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) T. M. konstatuota: poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairės plaštakos, kairio žasto ir kairio dilbio srityse. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 6 d. Odos nubrozdinimai, kraujosruva dešiniame smilkinyje galėjo būti padaryti griuvimo metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad kaltinamojo nusikalstama veika yra įrodyta, kvalifikuota tinkamai, jo veiksmai atitinka visus būtinuosius subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl nesunkaus T. M. sveikatos sutrikdymo

2022 m. rugpjūčio 9 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole T. M. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu, kadangi tą dieną jį sumušė V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir V. G. jau apie tai sužinojo. Kadangi yra bendradarbiai, 2022 m. rugpjūčio 8 d., kai susitiko darbe, jis jo pareikalavo atsiimti pareiškimą, jis jam atsakė, kad neatsiims ir nedelsiant nuo jo nuėjo. Tuo viskas, manė, ir baigsis, tačiau jam grįžtant namo po darbo apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini), kieme jis jį užpuolė, tačiau šįkart buvo ne vienas. Su juo buvo dar kitas jam nepažįstamas asmuo, apie 190 cm ūgio, vilkėjo mėlynos spalvos sportinį megztinį, šortus, dėvėjo kepurę, buvo vidutinio kūno sudėjimo, iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Daugiau detalių nespėjo įsidėmėti. V. G. puolė jį pirmas, dar bandė jam kažką sakyti, sukeldamas jam įtampą, klausė: „ar tu bachūras“, „ką turi kišenėse“, tačiau jis vengė su juo veltis į diskusijas. Tada V. G. puolė jį mušti kumščiais į įvairias kūno vietas, labiausiai taikė į veido sritį. Netrukus kumščiais smūgiuoti prisijungė ir tas kitas asmuo. Tuomet jis besidengdamas galvą nuo smūgių, bandė nuo jų atsitraukti eidamas atbulas, tačiau užkliuvo ir nugriuvo, tuomet jie pradėjo jį spardyti kojomis. V. buvo užlipęs ant jo ir jam gulint vėl smūgiavo kumščiais. Kiek jam buvo suduota smūgių, nežino. Bet dėl to patyrė fizinį skausmą, skauda įvairias kūno vietas, labiausiai skauda žandikaulio sritį, kairįjį petį, nepakelia dešinės rankos (1 t., b. l. 24–26).

ROIK duomenyse nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. 00.00 val. Bendrojo pagalbos centro telefonu gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjos sūnus T. M. netoli namų buvo sumuštas dviejų asmenų, kurių vieną jis atpažino (1 t., b. l. 93–96).

2022 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, matoma, kad minėtas namas yra penkių aukštų daugiabutis. Prie namo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Apėjus aplink namą ir apžiūrėjus jo prieigas nustatyta, kad teritorija aplink šį daugiabutį vaizdo kameromis nestebima (1 t., b. l. 105-107).

2022 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. M. nustatyti: nubrozdinimas kaktos dešinėje, nubrozdinimas kairiame skruoste, kraujosruva su nubrozdinimu smakre, dešinio peties sąnario išnirimas, dešinės mentės lūžis, dešinio žastikaulio lūžis, kraujosruva, kairio peties sąnario išnirimas, dešinės metės lūžis, dešinio žandikaulio lūžis, kraujosruva kairio peties srityje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje, kairės plaštakos III-o piršto artimesnio pirštakaulio lūžis, nubrozdinimas pilvo kairėje, nubrozdinimai kairio kelio srityje, nubrozdinimas dešinio kelio srityje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo 9 punktu kraujosruvos, nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, dešinio peties sąnario išnirimas, dešinės mentės lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 166–167).

2022 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti policijos pareigūnų portatyvinės kameros vaizdo įrašai, kuomet policijos pareigūnai reagavo į įvykį, kurio metu buvo sužalotas T. M.. Peržiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu: „2022_0809_010537_020“, įjungus vaizdo įrašą matoma, kad jo trukmė – 5 minutės 16 sekundžių. Ekrano apatiniame kairiajame kampe matoma data ir kintantis laikas: „2022/08/09 01:05:21“ bei užrašas: „KNS_5EC3AE“. Prasidėjus vaizdo įrašui matoma, kad pareigūnai yra medicinos įstaigoje, pareigūnė sutiktiems medikams pasako: „M. ieškau“. Tuomet nueina į užuolaida užtverta palatą ir yra girdimas pokalbis: A (Policijos pareigūnė)- Nu labas vėl. Ir tie patys sumušė, ane? B (T. M.)- Taip. A- Aš tavęs klausiau, ar darbe nebus problemų. B- Tas bendradarbis, aš jį sutikau, mes skirtingose buvom pamainose, jis mane paėmė už rankos, sako: „Atsiimi pareiškimą“, aš sakiau: „Ne“ ir nuėjau. A- Ir čia dabar prie namų pasigavo? O su kuo jis čia buvo? Su kitu bendradarbiu? B- Nepažįstu. Tamsu buvo, nelabai gerai mačiau, gal atpažinčiau. A- Bet visiškai nežinai, kas toks? B- Bet tas žmogus tas pats. A- Mhm. O čia dabar prie namų, tai kamerų čia nebuvo, ane? B- Gal kokie senukai gal išlindo, bet.. A- O čia grynai prie namų dabar tave, kurioj čia vietoj? Nes mes turėsime važiuoti į įvykio vietą nusifotkinti, tai turim žinoti, kurioj vietoje. C (Antrasis pareigūnas)- Paskui pažiūrėsim per maps'us. A- Dokumentus surask savo. Matoma, kad T. M. sėdi ant kėdės, matoma, kad jo kairė veido pusė, aukščiau virš skruosto sužeista, matomas nubrozdinimas. T. M. pareigūnai patikrina blaivumą. A- Aš jau pamačiau tavo pavardę, atsiminiau, tas pats, taip ir pagalvojau, kad iš keršto. B- Kur mane užpuolė, kaip čia man paaiškinti.. C- Tai palauk, tiksliai pažiūrėsim, atsisėsk arba gal žemėlapy. A- Mušė vienas ar dviese? B- Dviese. C- (duomenys neskelbtini) kiek? B- (duomenys neskelbtini). A- Primink man, kur tu dirbi? Pareigūnė užpildo pažymą apie T. M. asmens duomenis. A- Kelintą valandą tave čia sumušė? Nes matau lygiai 12 pranešimas yra. B- Tai gal penkias minutes prieš. Vaizdo įrašas baigiasi. Peržiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu: „2022_0809_011037_021“, trečiasis vaizdo įrašas yra antrojo tęsinys. A- Gerai, tai tada eik tyrimams, o mušė dviese, ane? Abudu? Į kur? Į veidą? Į visur? B- Į veidą, pargriovė, užlipo ant manęs. C- Iš pradžių į veidą trenkė, ane? B- Jo. A- Kuris pirmas trenkė? Ką sakė? Sakė ką nors apskritai, ar tiesiog pradėjo mušti? B- Bachūras esi? Norėjo atimti kažką. Sako: „Ką čia kišenėse turi? Telefoną?“, vienu momentu norėjo, o paskui persigalvojo, aš biškį užstaugiau, rėkiau, dar padaužė, padaužė ir pradėjo bėgti, nes kažkokie senukai, pats girdėjau, per balkoną išlindo. A- Mhm, supratau, gali tada eiti tyrimams. T. M. aiškina pareigūnui, kur yra tiksli įvykio vieta, o tuomet T. M. medicinos darbuotoja išsiveda tyrimams, vaizdo įrašas baigiasi. Peržiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu: „2022_0809_013830_022“, jis yra 7 minučių trukmės. T. M. klausia policijos pareigūnų, ar apie įvykį bus pranešta jo darbovietei. A- Liepė atsiimti pareiškimą, nes kas bus? Sakė kas bus, ką padarys? Ar tiesiog sakė atsiimti pareiškimą? B- Nu taip laikė, kad niekur neičiau, atsiimi pareiškimą, aš sakau ne, ir staigiai nuėjau. C- Čia V., ane? B- Jo. Aš vis tiek čia supratau kaip grasinimus. Jis net nebūtų tada sakęs. A- Nu jis jau turėtų pradėti bijoti ir tavęs, nes kreipeisi vėl, dabar vėl sužinos. T. M. kalba apie tai, kad savo vadovams sakė apie muštynes, vadovai atsakė, kad pabandys juos išskirti į skirtingas pamainas. Dėl prastos garso kokybės nėra gerai girdima, ką toliau kalba T. M.. A- Kokio ūgio tas kitas galėjo būti? B- Jis aukštas, negaliu pasakyti (neaiškus tekstas) ne žemesnis už V. tikrai. A- Gerai, metro devym, ką dar įsidėmėjai? T. M. pasakoja apie tai, kaip buvo apsirengęs antrasis jį mušęs asmuo, tačiau nėra tiksliai girdima, ką jis kalba, girdima, kad sako, kad jis buvo vidutinio sudėjimo. Vaizdo įrašas baigiasi. Peržiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu: „2022_0809_014330_023“, šis įrašas yra ketvirtojo tęsinys, jo trukmė 5 minutės. A- Kokio amžiaus galėjo būti? B- Visas tekstas, kurį kalbą T. M. nėra girdimas, bet girdima, jog jis sako: „Daugiausiai (duomenys neskelbtini).“ A- O tas V. tau ką nors dar sakė, ar nieko nesakė, iškart puolė? B- Klausinėjo, ar aš bachūras, ar turiu vaikų (visas tekstas nėra girdimas, nes T. M. kalbėjimas labai tylus). A- Tai V. pirmas ir trenkė, ane? Trenkė vieną kartą ar iškart kažkaip be sustojimo smūgiavo? B- Smūgiuoja, smūgiuoja, kažkiek palaukia, aš bandžiau dengtis (Visas tekstas nėra girdimas). A- O tai vienu metu jie tave puolė, ar kažkaip pakaitomis? B- Iš pradžių, galima sakyti, tik V., ir tas prisijungė irgi, mane parklupdė, V. užsilipęs ant manęs (girdimas ne visas tekstas). A- O spardė? B- Spardė. A- Ir spardė, ane? Abudu spardė? B- Abu. A- Pats parkritai, ar jie tave pargriovė? B- Iš pradžių, pirmas bėgimas buvo, ten labai nelygu yra, duobės, aš užkliuvau ir pargriuvau (Visas tekstas nėra girdimas). Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 172–175).

2022 m. lapkričio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad V. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., turėjo nedarbingumą nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d., pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nedarbingumo priežastis darbdaviui nenurodoma (1 t., b. l. 183).

2022 m. lapkričio 8 d. Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl pokalbių išklotinių analizės patvirtina, kad įtariamojo apklausos metu V. G. kaltės nepripažino ir nurodė, kad įvykio metu buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. G. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), šis numeris yra operatoriaus „Tele2“ abonentinis numeris, registruotas V. G. vardu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir siekiant visapusiškai ištirti padarytą nusikalstamą veiką, nustatyti, kur įvykio metu veikė V. G. mobilaus ryšio telefonas, buvo gautos jo telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. 22.00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. 22.00 val. Nustatyta, kad telefono numeris 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuo 22:05 val. iki 22.20 val. jungėsi prie ryšio operatoriaus bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas naudojosi mobiliuoju internetu ir du kartus – 22.05 val. ir 22.13 val. telefonu kalbėjo su telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju, pokalbiai buvo įeinantys ir truko 47 ir 84 sekundes. Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. 22.36 val. telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie ryšio operatoriaus bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), jungimasis prie bazinės stoties minėtu adresu fiksuojamas iki 23.18 val. Minėtu laikotarpiu užfiksuoti keturi pokalbiai su telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju, vienas 9 sekundžių pokalbis su telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju (ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja V. J. L., kuri yra V. G. močiutė, nurodė, kad naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini)), vienas 23 sekundžių pokalbis su telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju. Nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. 23.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. 02.25 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas gavo šešias žinutes iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), gautoje pokalbių išklotinėje nėra užfiksuota, prie kokios bazinės stoties jungėsi V. G. vardu registruotas telefono numeris pastaruoju laikotarpiu. 2022 m. rugpjūčio 9 d. 02.25 val. telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), ši bazinė stotis yra dominuojanti iki 21.47 val., tačiau fiksuojami prisijungimai ir prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiame tyrime turimais duomenimis Taip pat išanalizavus gautos išklotinės duomenis, matoma, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. 23.05 val. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. 02.25 val. telefono buvimo vieta kito, t. y. jungėsi prie skirtingų bazinių stočių (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad V. G. nebuvo savo namuose, kaip nurodė įtariamojo apklausos metu (1 t., b. l. 106).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šiuo atveju V. G. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis nesunkiai sutrikdė savo pažįstamo asmens, su kuriuo kartu dirbo ir kuriam nežymų sveikatos sutrikdymą taip pat buvo sukėlęs 2022 m. rugpjūčio 6 d., tai yra T. M., sveikatą. Byloje esanti 2023 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvada patvirtina, kad šiam asmeniui buvo konstatuoti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra įvykio metu. Specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių, jų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai dėstytas aplinkybes, jog sužalojimus jis patyrė dėl tyčinių kaltinamojo V. G. veiksmų.

Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo teisiamojo posėdžio metu nepripažino, teigė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. vakare buvo namuose, sirgo. Niekur iš namų išvykęs nebuvo. Būdamas namuose turėjo telefoną. Šiuos jo teiginius patvirtino liudytoja – jo senelė V. J. L.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad kaltinamasis, 2022 m. rugpjūčio 8 d. grįžęs iš darbo apie 16 val. jos vaikaitis pasijuto blogai ir apie 18 val. nuėjo miegoti, o ji pati nuėjo miegoti apie 21 val. Ji nurodė, kad tą vakarą negirdėjo, kad vaikaitis būtų išėjęs iš namų. Vis dėlto, apklausiama teisiamame posėdyje liudytoja nurodė, kad ji ir jos vaikaitis turi savo atskirus kambarius, eidama miegoti ji savo kambario duris užsidaro. Vertinant šių liudytojos bei kaltinamojo parodymų patikimumą, pažymėtina, kad iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 8 d. Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl pokalbių išklotinių analizės matyti, jog kaltinamojo naudotas mobiliojo ryšio telefonas 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuo 22 val. jungėsi prie skirtingų bazinių stočių (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 8 d. 22.36 val. kaltinamojo naudotas telefono numeris jungėsi prie ryšio operatoriaus bazinės stoties, (duomenys neskelbtini), jungimasis prie bazinės stoties minėtu adresu fiksuojamas iki 23.18 val. Minėtu laikotarpiu užfiksuoti keturi pokalbiai su telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju, vienas 9 sekundžių pokalbis su telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju. Šiuo telefono numeriu naudojosi kaltinamojo senelė – liudytoja V. J. L.. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis įvykio vakarą, artimu veikos padarymui metu ne tik naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu ir tai paneigia liudytojos nurodytą aplinkybę, kad nuo 18 val. įvykio dieną jis miegojo, tačiau ir kontaktavo telefonu su savo senele (laikotarpiu nuo 22.36 val. iki 23.18 val. fiksuotas 9 sekundes trukęs jų pokalbis), kas sudaro pagrindą abejoti tiek kaltinamojo, tiek ir minėtos liudytojos nurodytų aplinkybių nuoširdumu.

Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi kitiems byloje surinktiems įrodymams, atitinkantys jam nustatytų sužalojimų visumą, dėl esminių įvykio aplinkybių jie nekito viso baudžiamojo proceso metu. Susipažinus su byloje esančiais policijos pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo įrašais bei jų apžiūros protokolu, matyti, kad iš karto po įvykio, būdamas gydymo įstaigoje, policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė jį sumušusius V. G. bei kitą jam nepažįstamą asmenį, bei detalizavo, kokius veiksmus šis atliko jo atžvilgiu. Liudytoja nukentėjusiojo motina D. M. patvirtino, kad grįžęs į namus sumuštas, sūnus iš karto jai nurodė, kad tai padarė V. G., kuris buvo ne vienas, jie buvo dviese, tačiau kito asmens sūnus nepažino, nes buvo tamsu. Šias aplinkybes nukentėjusysis nuosekliai nurodė ir savo pareiškime, kuriuo kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Tai yra nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įvykio dieną apie 23.55 val. jis ėjo į savo namus, link (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini). Eidamas link minėto namo jis pamatė, kad prie šalia namo esančių medžių stovi V. G. su jam nepažįstamu vyru, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, jo veido jis nematė, nes lauke buvo tamsu, todėl net jo ir atpažinti negalėtų. Pamatęs jį V. G. jam pasakė: „Ateik čia“, jis jį pamatęs ir išgirdęs pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini), bėgdamas užkliuvo ir nugriuvo, tuomet V. G. su jam nepažįstamu vyru jį pasivijo ir abu pradėjo jį mušti, tiek V. G., tiek nepažįstamas vyras, buvęs kartu su juo, smūgiavo kumščiais ir kojoms, negali pasakyti, kiek kartų kuris jam sudavė, tačiau bendrai jie jam sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas – galvą, nugarą, šias vietas jis dengė rankomis, tad smūgiuota buvo ir į rankas, baigęs jį mušti, V. G. jį sučiupęs už rankų pradėjo jį vilkti toliau nuo šaligatvio, ant kurio buvo mušamas, gal norėjo jį nutempti į nuošalesnę vietą, tuomet jį prispaudė prie žemės ir klausė, ar jis yra bachūras, tačiau viename iš aplink esančių daugiabučių, dabar negali pasakyti, kuriame, į balkoną išėjo senyvo amžiaus žmonės, kuriuos V. G. pamatęs, kartu su vyru, buvusiu su juo, pasišalino link (duomenys neskelbtini), jį palikę gulėti. Iš liudytojo M. A. parodymų matyti, kad apie savo sumušimo aplinkybes nukentėjusysis papasakojo ir šiam darbdavio atstovui, ką iš dalies patvirtina ir aplinkybė, jog po byloje analizuojamų įvykių kaltinamasis buvo perkeltas dirbti kitoje pamainoje, nei nukentėjusysis. Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad po pirmojo karto, kai T. M. buvo sumuštas, praėjus maždaug savaitei ar mažiau, jam paskambino T. M. ir pasakė, kad jis buvo sumuštas prie namų, sakė, kad jį mušė dviese ir teigė manantis, kad vienas iš jų tikrai buvo V. G. arba jo draugai.

Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis bandė minimizuoti kaltinamojo jo atžvilgiu atliktus veiksmus, teigė, kad kaltinamojo nebijo, tačiau nenori jokių konfliktų ir neturi kaltinamajam jokių pretenzijų, nori su juo susitaikyti. Nors iš pradžių apklausiamas teisme jis teigė, kad nieko neatsimena, nes buvo vėlu ir tamsu, buvo sužalotas, bet neprisimena, ar tai padarė V. G., tačiau vis dėlto, jis nurodė, kad pamena, jog jį užpuolė du vyrai ir vienas iš jų buvo su barzda, kas atitinka išorinius kaltinamojo išvaizdos požymius kaltinimui aktualiu laikotarpiu. Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis nurodė, kad jis atsisako dalyvauti akistatoje su V. G., nes jis jo bijo, taip pat bijo, kad akistatos metu kaltinamasis susinervins ir jį vėl užpuls išėjus iš policijos. Pažymėtina, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis gyvena netoliese, T. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat atvykusiems į gydymo įstaigą policijos pareigūnams tvirtino, kad kaltinamasis įvykio dieną darbe jam grasino, reikalavo atsiimti pareiškimą dėl pirmosios jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, tačiau nukentėjusysis atsisakė, bei netrukus buvo sumuštas grįžtantis iš darbo nakties metu. 2022 m. rugpjūčio 9 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole T. M. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d., kai susitiko darbe, kaltinamasis jo pareikalavo atsiimti pareiškimą dėl pirmojo sumušimo, kuomet nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis kaltinamajam atsakė, kad neatsiims, ir nedelsiant nuo jo nuėjo. Tuo viskas, manė, ir baigsis, tačiau jam grįžtant namo po darbo apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini), kieme kaltinamasis jį užpuolė, tačiau šįkart buvo ne vienas. Su juo buvo dar kitas jam nepažįstamas asmuo. V. G. puolė jį pirmas, dar bandė jam kažką sakyti, sukeldamas jam įtampą, klausė: „ar tu bachūras“, „ką turi kišenėse“, tačiau jis vengė su juo veltis į diskusijas. Tada V. G. puolė jį mušti kumščiais į įvairias kūno vietas, labiausiai taikė į veido sritį. Netrukus kumščiais smūgiuoti prisijungė ir tas kitas asmuo. Liudytoja D. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad po pirmojo įvykio viskas ir prasidėjo, V. G. iki minėto antro sumušimo nukentėjusiajam darbe grasino, kad atsiimtų pareiškimą, nes pasigailės. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo teisme pasirinkta pozicija, kurią jis dėstė posėdyje dalyvaujant ir kaltinamajam, buvo sąlygota nukentėjusiojo baimės sulaukti negatyvių pasekmių savo atžvilgiu, davus kaltinamajam nepalankius parodymus teisme, o ne jo paties siekio suklaidinti teismą ir paneigti anksčiau duotų parodymų teisingumą, juolab kad galiausiai nukentėjusysis anksčiau procese savo duotus parodymus patvirtino ir teisme. Nukentėjusiojo siekis žinomai melagingai apkalbėti kaltinamąjį nenustatytas, priešingai, matyti, kad iki nagrinėjamų šioje byloje įvykių jo bei kaltinamojo santykiai nebuvo konfliktiški, todėl tai taip pat nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių apie jį sumušusio asmens tapatybę patikimumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis V. G. 2022 m. rugpjūčio 8 d. 23.55 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis ir kojomis T. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas nubrozdinimą kaktos dešinėje, nubrozdinimą kairiame skruoste, kraujosruvą su nubrozdinimu smakre, dešinio peties sąnario išnirimą, dešinės mentės lūžį, dešinio žastikaulio lūžį, kraujosruvą kairio peties srityje, kraujosruvą kariame žaste, kraujosruvą kairiame dilbyje, kairės plaštakos III-o piršto artimesnio pirštakaulio lūžį, nubrozdinimą pilvo kairėje, nubrozdinimus kairio kelio srityje, nubrozdinimus dešinio kelio srityje ir tokiais veiksmais sukėlė T. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų intensyvumą, pobūdį bei kiekį, teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad jo atliekami veiksmai sutrikdė T. M. sveikatą. Tai yra kaltinamasis suvokė savo smurtinių veiksmų esmę, jais galimus kilti padarinius ir taip norėjo veikti, savo veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Aptarti įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. G. kaltei pagrįsti, kadangi juos įvertinus nustatyta, kad būtent kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje suduodamas kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, jį sužalojo. Šiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą, todėl jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę V. G., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į tai, jog jis nėra teistas, per vienus metus nebaustas administracine tvarka, nėra registruotas priklausomybės ligų centre. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, savo veiksmais nukentėjusiajam du kartus sutrikdė sveikatą artimu vienas kitam laikotarpiu, žinodamas, kad dėl pirmosios veikos, kuomet nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, šis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, todėl jo veiksmų pavojingumas vertinamas kaip pakankamai didelis – jo veiksmai pasireiškė daugybiniais trauminiais poveikiais prieš nukentėjusįjį. Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, taip pat vadovaujamasi BK 55 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, nesant pagrindo manyti, kad kaltinamojo asmenybės ir jo veiksmų pavojingumas yra pasiekęs tokį laipsnį, kuris pateisintų tik griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmės jam skyrimą, kaltinamajam už padarytus nesunkius nusikaltimus skiriama sankcijoje numatyta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi – laisvės apribojimo bausmė. Įvertinus anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, egzistuoja viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (vertinant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką), jam bausmės dydis nustatomas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – artimas minimalaus ir maksimalaus baudžiamajame įstatyme nurodyto laisvės apribojimo bausmės termino vidurkiui, o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – už šį vidurkį mažesnis, be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), vietoje jos paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti kaltinamojo resocializaciją ir užtikrins BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos tiek kartu su bausme (kaip tai numatyta to paties straipsnio 3 dalyje), tiek ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Vis dėlto, būtina pažymėti, kad tiek šios, tiek ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas negali būti savitikslis ir jos privalo būti parenkamos siekiant individualizuoti kiekvieno kaltinamo asmens baudžiamąją atsakomybę.

Šiuo atveju, nors kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas veikdamas tiesiogine tyčia, tačiau jis šiuo metu nedirba, turės atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą, kurios dydis yra pakankamai didelis, nukentėjusiojo dėl pirmosios nusikalstamos veikos padarymo atsiprašė, nurodė besigailintis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, kurios minimalus dydis, numatytas BK 71 straipsnyje, yra 10 MGL (500 Eur), paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir perteklinis bei niekaip nepadėtų užtikrinti šia poveikio priemone siekiamų tikslų įgyvendinimo, o realizuotų vien kaltinamojo nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 78–79) – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 715,86 Eur turtinės žalos, patirtos dėl T. M. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 136–138).

Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais V. G., be kita ko, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė įvairius kūno sužalojimus, dėl jo gydymo Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, todėl ši įstaiga pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje pasisakyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius atsiradus deliktinei prievolei reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens, nes ši institucija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsniu, turi teisę į biudžetą surinkti lėšas, išieškotas iš fizinių asmenų už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Šiuo atveju, kaip matyti iš civilinio ieškovo pateikiamos informacijos, 2022 m. rugpjūčio 9 d., taip pat 2022 m. rugsėjo 20 d. bei laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 28 iki 29 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose nukentėjusiajam buvo suteiktos ortopedo traumatologo, radiologo konsultacijos, skubios medicinos gydytojo paslauga. Už šias paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamojo neteisėtais tyčiniais veiksmais, jie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo sužalojimais, dėl kurių jam ir buvo teikiamos medicinos paslaugos, ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina prie jo pridedamas Gydymo paslaugų apskaitos išrašas, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir Kauno teritorinės ligonių kasos patirtos turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktiniai diskai, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 84, 171), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, 6 dalis);

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, 6 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti V. G. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, 6 dalis).

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui iš V. G. 1 715,86 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiolika eurų 86 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 84, 171), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vita Padriezaitė