Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. vasaros pradžioje (tai galėjo būti 2022 m. birželio 5 d.), jis buvo Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį ir susipažino su užsieniečių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kompaniją, kurioje buvo vyrai ir moteris, buvo apie 10 žmonių, jų vardų ir kaip jie atrodė neatsimena, atpažinti negalės. Po to jie jį pakvietė į hostelį, adresu (duomenys neskelbtini), kurio fojė toliau vartojo alkoholį, bendravo. Po to dalis žmonių nuėjo į savo kambarius, dalis liko miegoti fojė ant sofų. Jis irgi buvo fojė, dabar jau tiksliai neatsimena, kaip viskas buvo, bet jam prireikė telefono, nes norėjo iškviesti taksi. Jis nerado savo telefono, todėl priėjo prie (duomenys neskelbtini) paprašyti telefono, bet pamatė, kad jie miega ant sofos ir prie merginos guli kuprinė. Jis pagalvojo, kad gali paieškoti jos kuprinėje telefono. Paėmęs jos kuprinę atidarė, pamatė, kad ten yra mobiliojo ryšio telefonas, kurio pavadinimo neatsimena, ir paėmė telefoną, o kuprinę padėjo atgal prie merginos. Ką jis toliau darė, neatsimena, nes buvo neblaivus. Atsimena, kad išėjo iš hostelio su tos merginos telefonu. Kodėl negrąžino telefono, pasakyti negali, galimai galvojo, kad jam jo dar prireiks. Nepamena, ar jis naudojosi paimtu telefonu. Po to atsimena, kad atvažiavęs autobusu namo, iš karto nuėjo miegoti. Kai prasiblaivė, to telefono, kurį paėmė hostelyje iš (duomenys neskelbtini) kuprinės, nerado, galimai jį pametė kažkur tuo laikotarpiu, kai buvo išėjęs iš hostelio ir kol atsirado namuose. Dėl padaryto jis labai gailisi, padarytą 200 Eur žalą nori atlyginti (1 t., el. b. l. 172–175).

Nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Mi 11 Lite“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 200 Eur, priklauso jai. 2022 m. birželio 4 d. apie 18.30 val., ji su draugu A. S. (A. S.) buvo Vilniuje, koncerte. Po koncerto, apie 3 val. nakties, su draugu ieškojo, kur apsistoti, ir nusprendė užeiti į (duomenys neskelbtini), 4-ame aukšte esantį hostelį. Laukdami fojė administratoriaus, nusprendė atsisėsti ant laukimo salėje esančių sofų. Tuo metu fojė daugiau nieko nebuvo. Kol laukė administratoriaus, ji buvo paėmusį į rankas savo telefoną, po to jį įsidėjo į savo kuprinę, kuri buvo prie jos ant sofos. Belaukiant administratoriaus, jie su draugu užmigo, o kai pabudo apie 5 val., ji pastebėjo, kad nėra jos mobiliojo ryšio telefono ,,Xiaomi Mi 11 Lite“ su įstatyta išankstinio mokėjimo kortelė ,,Pildyk“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kuprinėje buvo piniginė su daugiau negu 200 Eur, (duomenys neskelbtini) piliečio pasas, visi daiktai liko, daugiau niekas pavogta nebuvo, tik telefonas. Neradus telefono, draugas paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Kas galėjo pavogti jos telefoną, ji nežino, nieko neįtaria. Tame fojė jie buvo tik dviese su draugu, jokių kitų asmenų ten nebuvo. Apklausiama papildomai nukentėjusioji parodė, kad dėl minėto įvykio, žala jai buvo pilnai atlyginta, jokių pretenzijų niekam neturi. Civilinio ieškinio ji nereikš (1 t., el. b. l. 75–78; 2 t., el. b. l. 29–32).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 4 d. apie 18.30 val., jis su drauge V. P. atvyko į Vilnių, į koncertą. Po koncerto apie 3.15 val., su ja ieškojo, kur apsistoti Vilniuje, ir nusprendė užeiti į (duomenys neskelbtini), 4-ame aukšte esantį hostelį. Ten fojė laukė administratoriaus, tačiau jo nesulaukus, nusprendė atsisėsti ant laukimo salėje esančių sofų. Belaukiant, pradėjo imti miegas ir jie su V. P. pradėjo snausti. Jis savo mobiliojo ryšio telefoną visada laiko prie savęs, o V. P. įsidėjo į savo kuprinę. Jie užmigo, pabudo apie 5 val., V. P. pastebėjo, kad nėra jos mobilaus ryšio telefono ,,Xiaomi Mi 11 Lite“, kurio vertė 200 Eur, su įstatyta išankstinio mokėjimo kortelė ,,Pildyk“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kuprinėje buvo piniginė su daugiau negu 200 Eur, (duomenys neskelbtini) piliečio pasas, visi daiktai buvo, tačiau telefono nebuvo. Paskambino policijos pareigūnams pranešti apie įvykį. Atvykę pareigūnai per vaizdo stebėjimo kameras nustatė, koks asmuo pavogė jo draugės V. P. telefoną. Civilinį ieškinį V. P. pageidauja teikti tyrimo metu. Taip pat pageidauja, kad su juo susisiektų policijos pareigūnai dėl V. P. apklausos, kadangi šiuo metu ji neturi telefono (1 t., el. b. l. 16–19).

2022 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad viešbutis yra adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinis įėjimas yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės transporto žiedo, įėjimas pro valiutos keityklos patalpas. Į viešbučio fojė 4-me aukšte patenkama liftu. Išėjus iš lifto, pasukama į dešinę ir patenkama į registratūros laukiamąjį, centre stovinis stalas, šalia kurio stovi nedidelė sofa bei du foteliai. Toliau matosi fojė, dešinėje stovi dvi šviesios spalvos sofos ir trys foteliai, foje centre stalas su kėdėmis. Patalpa filmuojama vaizdo kameromis (1 t., el. b. l. 30–37).

2022 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 2022 m. birželio 5 d. įvykio iš (duomenys neskelbtini), esančio hostelio „(duomenys neskelbtini)“ laukimo salės du vaizdo įrašai. Vaizdo kameros Nr. 4 įrašo laiku matosi kaip 2022 m. birželio 5 d. 03:41:57 val., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškos lyties asmuo – įtariamasis, apsirengęs šviesios spalvos kelnėmis, baltais kedais ir tamsios spalvos megztiniu, prieina prie hostelio laukimo salėje ant sofos miegančių asmenų ir paima dešine ranka šalia jų gulinčią kuprinę. Kuprinę nusineša už kameros Nr. 4 vaizdo stebėjimo ribų. 03:43:45 val. įtariamasis ateina atgal prie miegančių asmenų ir atneša tą pačią kuprinę, ir padeda į tą pačią vietą iš kurios paima ir pasišalina už vaizdo stebėjimo kameros ribų. Vaizdo kameros Nr. 9 įraše matyti, kaip įtariamasis 03:41:48 val. ateina ir užeina už kameros Nr. 9 stebėjimo ribų. 03:42:02 val. įtariamasis atsineša dešinėje rankoje kuprinę, pasideda ją ant sofos, atsisėda šalia. 03:43:40 val. įtariamasis atsistoja, dešine ranka neša kuprinę, kairėje rankoje nešasi mobiliojo ryšio telefoną ir užeina už kameros stebėjimo ribų. 03:43:58 val. asmuo praeina pro kameros stebėjimo vietą, matosi kaip asmuo taisosi kairėje pusėje kelnių galinę kišenę. 03:43:59 val. matosi kaip pas įtariamąjį galinėje kelnių kairėje kišenėje guli išsikišęs tamsios spalvos daiktas, panašus į mobiliojo ryšio telefoną, įtariamasis pasišalina už vaizdo stebėjimo kameros ribų (1 t., el. b. l. 50–57).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Kišenvagyste laikoma tokia kaltininko veika, kai jis viešoje vietoje pagrobia svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Šiuo atveju turi būti visi trys požymiai: a) veika padaryta viešoje vietoje; b) pagrobiamas svetimas turtas; c) šis turtas pagrobiamas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio.

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. P. byloje nurodytu metu ir vietoje padarė nusikalstamą veiką, t. y. pagrobė iš nukentėjusiosios V. P. kuprinės jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino bylai reikšmingu laiku ir vietoje pavogęs kitam asmeniui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną iš šalia padėtos kuprinės. Nors nukentėjusioji ir liudytojas betarpiškai nematė aptariamo įvykio, tačiau pagrindą manyti, kad kaltinamasis išties pagrobė iš kuprinės nukentėjusiajai V. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, sustiprina nukentėjusios V. P. ir liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad kai atsikėlė, V. P. kuprinėje nebebuvo jai priklausančio telefono. Be kita ko, kaltinamojo kaltę tiesiogiai įrodo 2022 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti duomenys ir 2022 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai iš bylai reikšmingos vietos ir kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamasis prieina prie hostelio laukimo salėje ant sofos miegančių asmenų ir paima šalia jų gulinčią kuprinę. Po kurio laiko ją atnešęs padeda į tą pačią vietą ir pasišalina už vaizdo stebėjimo kameros ribų. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kaip pas jį galinėje kelnių kairėje kišenėje guli išsikišęs tamsios spalvos daiktas, panašus į mobiliojo ryšio telefoną.

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad R. P. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta vagystė viešoje vietoje iš asmens nešulio (kuprinės), betarpiškai nukentėjusiajai V. P. turint šalia savęs kuprinę, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., el. b. l. 71–74).

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nors anksčiau teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo išnykusį teistumą (1 t., el. b. l. 125–131), baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (2 t., el. b. l. 49–46), nedirbantis (2 t., el. b. l. 40–42). Byloje nėra duomenų, kad R. P. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros: 1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), 2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokurorės pareiškime pasiūlytos bausmės mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama.

R. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

R. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., el. b. l. 196–199). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėtai, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.