Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovams E. L., K. S., ieškovų atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovei L. V., atsakovės atstovei advokatei Janinai Argustaitei, nedalyvaujant ieškovei A. P., trečiajam asmeniui J. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų E. L., K. S. ir A. P. ieškinį atsakovei L. V. dėl gyvenamojo namo dalių tarp bendraturčių pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2011-04-27 E. L. ir J. S. išsiuntė paštu atsakovei pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), nustatymo su pastato dalių apskaičiavimo projektu (b.l.7,8). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2011-04-01 priklausė E. L. (75/100 dalys), L. V. (1/8 dalys), J. S. (1/8 dalys) (b.l.10-12). 2008-07-22 VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atliktoje statinio dalinės ekspertizės akte nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo techninė būklė netenkina STR reikalavimų, reikalinga pakeisti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo laikančiąsias konstrukcijas, stogo dangą, remontuoti frontonų ir karnyzų apatinės dalies pakalimus (b.l.13-17, 18, 19, 20, 21, 22, 23-35). 1964-04-26 sutartimi J. R., L. P. ir J. L. pasidalino namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l.66). 1968-06-26 sutartimi L. P. pardavė V. I. 1/8 dalį gyvenamojo namo ir sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l.65). Kauno miesto savivaldybės kontrolierius L. V. 2010-12-13 raštu nurodė, jog peržiūrėjus archyvinius duomenis, nustatyta, kad L. V. motinai J. V. (J. R.) nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas namų valdoje (duomenys neskelbtini), 1958 m. buvo valdomas: V. J (R. J.) – 0,50 dalis turto (savininkė), V. L. (P. L.) - 0,25 dalis turto (dovanota), L. J. – 0,25 dalis turto (perleista) (b.l.67). 1996-03-28 sutartimi J. Š. padovanojo J. S. 1,8 dalį medinio gyvenamojo namo ir 7 priestatų, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l.101). 1995-02-21 Kauno miesto valdyba leido teisiškai įregistruoti savavališkai pastatytus gyvenamuosius namus, jų dalis ir kitus statinius pagal priedą (b.l.123-124, 125). 2011-02-24 VĮ Registrų centre gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas buvo užregistruotas 145,71 kv.m. (b.l.126-128). 2008-07-30 E. L. VĮ Registrų centras raštu nurodė, jog 2008-07-28 patikslinti kadastriniai matavimai, suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas, pažymėtas 1-1 pastate 1A1m, tačiau 1995-02-21 įteisinus pastato 1A1m priestatus, susitarimas dėl dalių nustatymo nepateiktas, nesudaryta kadastrinių matavimų byla dėl 1A1m likusių patalpų (b.l.129). 2012-07-16 mirė J. S. (b.l.140), po jos mirties palikimą priėmė A. P. ir K. S. (b.l.141, 150-158). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2012-10-31 priklausė E. L. (75/100 dalys), L. V. (1/8 dalys), J. S. (1/32 dalys), A. P. (3/32 dalys) ( (b.l.169-171).

Dėl reikalavimo pakeisti dalis tarp bendraturčių

Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas (CK 4.77 straipsnis). Tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių; 1) turėti kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikytis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) padidinti savo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. A. P., bylos Nr.3K-3-406/2003;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., bylos Nr.3K-3-494/2003;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. M. v. V. V., bylos Nr.3K-3-8/2006). Pagal CK 4.72 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis, padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, ir jeigu padidinto daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

Byloje nustatyta, kad atsakovė L. V. (P.) ir J. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantį namą rekonstravo savo lėšomis pastatydamos keturis priestatus. 1995-02-21 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 254-v joms buvo leista teisiškai registruoti savavališkai pastatytus gyvenamojo namo priestatus 4a¹p, 6a¹p, 3a¹m, 7a¹p. Iš pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 20/121301 matyti, kad atsakovė 2002 m. L. V. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro namo ploto perskaičiavimo bei dėl pastato dalių paskaičiavimo tarp bendraturčių, 2012-12-21 VĮ „Registrų centro“ rašte Nr. (3.7.2)S-4576693 nurodyta, kad patalpos 1-1, 1-2 ir 1-7 įregistruotos kaip sudėtinė gyvenamojo namo dalis (b.l.190), o 2011-04-01 VĮ Registrų centro išraše (b.l.10-12) jau nurodytas gyvenamojo namo plotas, apskaičiuotas su visais priestatais, kuriuos pastatė L. V. (P.) ir J. Š.. Todėl ieškovas nepagrįstai ieškinyje nurodė, jog L. V. nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimo bei dėl pastato dalių paskaičiavimo tarp bendraturčių. Ieškovai, prašydami pakeisti bendraturčių dalis, nurodo VĮ „Registrų centras“ išduotoje pažymoje nurodytą bendrą namo plotą – 157,94 kv.m. Pagal šį jau VĮ „Registrų centras“ įregistruotą namo plotą nuosavybės dalys tarp bendraturčių jau yra nustatytos. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė į šio namo dalis bendraturčiams atsirado įvairių sandorių pagrindais, jiems priklausančios namo dalys jau yra nustatytos, į tai, kad ne ieškovai pastatė priestatus, dėl kurių prašo perskaičiuoti jų dalis, į tai, kad iš esmės ieškovai siekia ne įgyti teisę į padidintas gyvenamojo namo dalis pagal LR CK 4.77 str. (pvz. ieškovo E. L. turima gyvenamojo namo dalis po tokio dalių perskaičiavimo žymiai sumažėtų (nuo 118,455 kv.m. iki 85,74 kv.m.) neproporcingai pastatytų priestatų daliai, o ieškovų K. S. ir A. P. turimos gyvenamojo namo dalys po tokio dalių perskaičiavimo padidėtų ne atitinkamai pastatytų priestatų dydžiui), o atsidalinti gyvenamąjį namą pagal faktinę jo naudojimosi tvarką, ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės dalių tarp bendraturčių pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės

LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

Viena iš bendraturčiams įstatymo suteiktų teisių yra teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Šios teisės įgyvendinimas yra galimas tik tada, kai atidalijama visa bendraturčiui priklausanti dalis, o ne bendrosios dalinės nuosavybės dalies dalis. Taigi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės visų pirma reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą ir bendro turto teisinio režimo pasikeitimą – suformuojami atskiri savarankiški nuosavybės teisės objektai, nebepaliekant bendrai naudojamų turto dalių, ko ir siekia ieškovai bei atsakovė (teismo posėdžio metu ji nurodė, jog nenori gyventi bendrame vienete, nori, kad jai būtų sukurtas atskiras vienetas).

Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti – gyvenamojo namo kaip nekilnojamojo daikto ypatumai lemia, kad ir po atidalijimo išlieka bendromis namo bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga ir kiti bendrosios paskirties mazgai. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo jurisprudencija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. A. U., T. G., bylos Nr. 3K-3-638/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Kitas atidalijimo padarinys yra tas, kad nuosavybės teisę turintis asmuo iš bendraturčio tampa atskiru savininku. Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės palengvina savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti tam tikrų ginčų, galinčių kilti tik tarp bendraturčių (pvz., nuosavybės teisės disponavimo srityje), kas šioje byloje yra labai aktualu, kadangi bendrasavininkai nesutaria dėl disponavimo gyvenamuoju namu. Iš bylos medžiagos, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos matyti, kad tarp bendraturčių gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolatos vyko ginčai dėl tam tikrų asmeninių nuoskaudų, pasikeitus namo dalių savininkams, ginčai toliau tęsiasi su kitais savininkais, todėl akivaizdžiai kilo būtinybė atidalinti namo savininkų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ieškovai pateikė gyvenamojo namo atidalijimo planą, pagal kurį gyvenamasis namas būtų atidalijamas natūra pagal faktinę nusistovėjusią namo savininkų naudojimosi namu tvarką. Atidalijimo būdui neprieštaravo ir atsakovė, teismo posėdžio metu nurodama, kad nori sukurti atskirą vienetą ir jame gyventi. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprieštarauja ir dėl ieškovui K. S. atiteksiančių po namo atidalijimo patalpų. Taigi, iš esmės atsakovė nesutinka tik dėl to, kad ieškovui E. L. atitektų patalpos 1-7 ir 1-6. Tačiau šis prieštaravimas nėra pagrįstas teisiniais argumentais, kadangi atsakovė nurodydama, kad šios patalpos yra savavališka statyba, todėl turi būti nugriautos, tuo pačiu nurodo, kad pati pretenduoja į šias patalpas. Be to, atsakovė nurodė ir tai, kad ji pripažįsta, jog naudojasi 36,36 kv.m. plotu ir su tuo sutinka. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad atsakovės nesutikimas atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra visiškai nepagrįstas, emocijų nulemptas deklaratyvus teiginys, prieštaraujantis ne tik bendraturčių, bet ir jos pačios interesams.

VĮ „Registrų centro“ duomenimis, atsakovei L. V. įregistruotos nuosavybės teisės į 1/8 dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 157,94 kv.m., taigi jai tenkanti gyvenamojo namo dalis pagal šį plotą sudaro tik 19,74 kv.m. Nors atsakovė teigė, jog jai priklauso ½ dalis ginčo gyvenamojo namo, kadangi tokią dalį ji paveldėjo po motinos mirties, tačiau dar nėra susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų, tačiau šių teiginių neįrodė, - priešingai – byloje pateikti dokumentai paneigia tokias atsakovės nurodytas aplinkybes. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, naujausiu Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad šiuo metu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/32 dalis priklauso K. S. (atiteko paveldėjimo teise), 3/32 dalys priklauso A. P. (atiteko paveldėjimo teise), 75/100 dalis priklauso E. L. (išlaikymo iki gyvos galvos sutarties bei paveldimo pagrindu), ir 1/8 dalis priklauso L. V. (atiteko dovanojimo sutarties pagrindu, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir įregistravus nelegaliai pastatytus priestatus). Atidalijus gyvenamąjį namą pagal ieškovų siūlomą projektą, atsakovei tenkanti gyvenamojo dalis padidėtų nuo 19,74 kv.m. iki 36,36 kv.m., už tai iš atsakovės ieškovui E. L. nepriteisiant kompensacijos (ieškovas neprašė kompensacijos, sutikdamas, kad atsakovei atitektų jos naudojamos patalpos, įvertindamas tai, kad atsakovė pati pasistatė du priestatus), nors jo dalis atitinkamai sumažėtų. Taigi, teismui atidalijus gyvenamąjį namą pagal ieškovų siūlomą projektą, atsakovės teisės ne tik nebus pažeistos, bet ir priešingai – - atitenkanti gyvenamojo namo dalis padidės jai už tai papildomai nesumokant.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla nustatyta, kad gyvenamojo namo patalpos 1-7 ir 1-6 yra įteisintos, jų užimamas plotas įtrauktas į bendrą gyvenamojo namo plotą, todėl nepagrįstai atsakovė teigia, kad šios patalpos yra savavališka statyba, todėl turi būti nugriautos. Atsakovė sutinka, kad naudojasi patalpomis 2-1, 2-2, 2-, 2-4, 2-5, 2-6 ir kad nori toliau jomis naudotis. Gyvenamojo namo patalpa 1-7 yra ieškovo E. L. naudojamų patalpų pusėje, o patalpa 1-6 ribojasi su atsakovės L. V. faktiškai naudojamomis patalpomis bei E. L. faktiškai naudojamomis patalpomis, tačiau vientisą namo blogą sudaro tik su E. L. naudojamomis patalpomis. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad atsakovei L. V. prie jos jau naudojamų patalpų priskyrus ir patalpas 1-7 ir 1-6, kuriomis ji nesinaudoja, jos plotas padidėtų, ir todėl ieškovo E. L. plotas atitinkamai sumažėtų, neproporcingai ir nepagrįstai, atsakovės reikalavimas priskirti jai patalpas 1-7 ir 1-6 atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad pagal ieškovų pateiktą planą atidalijus namą bendraturčiams atitektų tos patalpos, kuriomis bendraturčiai faktiškai naudojasi, taip pat ir priestatai, kuriuos faktiškai šalys ar asmenys, iš kurių šalys namo dalis įgijo, pastatė (atsakovei L. V. atiteiktų priestatai, kuriuos ji pati pasistatė, t.y. 2-4 ir 2-5, taip pat jos apmūrytas priestatas 2-1, ieškovams K. S. ir A. P. atitektų priestatas 3-4, kurį pastatė J. Š.), į tai, kad bendraturčiai turi atskirus įėjimus į pastatą, atskiras šildymo sistemas, ir komunikacijas, todėl gyvenamojo namo dalys gali būti atskiriamos be neproporcingos žalos jų paskirčiai, į tai, kad po namo atidalijimo atsakovės bei ieškovų K. S. bei A. P. turimas plotas juridiškai padidės, o ieškovo E. L. atitinkamai sumažės, nepriteisiant už tai E. L. kompensacijos, ieškinio reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintinas – gyvenamais namas atidalintinas pagal ieškovų pateiktą planą, ieškovui nepriteisiant kompensacijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, ieškovams iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovai sumokėjo 517,00 Lt žyminio mokesčio (b.l.5, 6, 42, 92), 200 Lt už patalpų atidalijimo projekto parengimą (b.l.191) ir 1000 Lt advokatei V. Normantienei (100). Nors ieškovių atstovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, jog ieškovai sumokėjo 2000 Lt, tačiau pateikė teismui kvitą, patvirtinantį tik 1000 Lt sumokėjimą., todėl teismas pripažįsta, kad ieškovų išlaidos advokatui sudaro 1000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 50 procentų, iš atsakovės ieškovų naudai priteistina pusė ieškovų patirtų išlaidų sumos, t.y. 858,50 Lt (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p.).

Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš ieškovų išieškotina suma yra mažesnė už 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (10 Lt.), išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovams E. L., a/k (duomenys neskelbtini) K. S., a/k (duomenys neskelbtini) A. P., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovei L. V., a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra pagal ieškovų pateiktą planą:

- ieškovui E. L., a/k (duomenys neskelbtini) pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į patalpas: R-l/5,37 m², R-2/2,93 m², R-3/ 3,93 m², 1-1/3,54 m², 1-2/7,93 m², 1-3/10,26 m², 1-6/11,50 m², 1-7/10,14 m², 1-8/0,78 m², 4-1/11,16 m², 4-2/12,49 m², 4-3/5,02 m² , 4-4/0,69 m² , - viso 85,74 kv.m. ploto;

- ieškovams A. P., a/k (duomenys neskelbtini) ir K. S., a/k (duomenys neskelbtini) pripažįstant nuosavybės teisę į patalpas: 3-1/5,38 m², 3-2/11,15 m²,3-3/11,10 m , 3-4/8,21 m², - viso 35,84 kv.m. ploto;

- atsakovei L. V., a/k (duomenys neskelbtini) pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į patalpas: 2-1/3,27 m², 2-2/10,95 m²,2-3/10,46 m², 2-4/8,59 m², 2-5/2,20 m²,2-6/0,89, - viso 36,36 kv.m. ploto.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovams E. L., a/k (duomenys neskelbtini) K. S., a/k (duomenys neskelbtini) A. P., a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 858,50 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus litų 50 ct) jų tūrėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.