Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio suma neviršija 2000 Eur sumos, šalys neišreiškus valios dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, todėl byla išnagrinė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Šalims apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame puslapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2019 m. liepos 18 d. apdraudė G. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (Būsto draudimo liudijimas TIA (duomenys neskelbtini),). Šis butas 2019 m. gegužės 17 d. užlietas vandeniu iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 33, esančio virš ieškovės apdrausto buto. Po apliejimo liko dėmės ant sienų tapetų, nedidelės dėmės virtuvės lango angokraštyje. Ieškovė pagal draudimo sutartį šį įvykį pripažino draudžiamuoju. Ieškovė nurodė, kad apskaičiuojant nuostolius ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (toliau – taisyklės), pagal jas nuostolio dydis nustatomas vadovaujantis turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė, remdamasi turto remonto sąmata, apskaičiavo patalpų remonto kainą (636,55 Eur), 2019 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 16103819 išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 636,55 Eur draudimo išmoką ir 2019 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė, išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką, įgijo teisę reikšti atsakovui subrogacinį reikalavimą dėl nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo iš atsakovo, kaip iš asmens, atsakingo už draudėjai 2019 m. gegužės 17 d. padarytą žalą dėl jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų sugadinimo, užliejus jas vandeniu.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiuo atveju atsakovas yra buto, S. Žukausko g. 26-33, Kaune, savininkas.

Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, todėl reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovė neprivalo įrodinėti, dėl kokių priežasčių užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo valdomų patalpų. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad gyvenamųjų patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovo patalpos, o ne kiti šaltiniai. Šiuo atveju pats atsakovas pripažino, kad jo bute trūko radiatorius, vandens srovės nebuvo galima suvaldyti ir dėl to buvo aplietos apačioje esančios patalpos. Įvykus buto ar gyvenamojo namo lubų užpylimui, tikėtina, kad tai įvyksta iš viršuje esančių patalpų, užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas vandeniu iš atsakovo buto. Byloje nėra duomenų, kad šis butas būtų užlietas iš kitų šaltinių ar dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Butas užlietas ir jam žala padaryta dėl atsakovo netinkamo turto valdymo, todėl šie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais. Dėl šių atsakovo veiksmų padarytą turtui atlygino ieškovė, išmokėdama nukentėjusiam asmeniui 636,55 Eur draudimo išmoką. Apdraustam butui padarytos žalos faktą patvirtina buto fotonuotraukos, turto remonto sąmata. Patirtą žalą sąlygojo netinkamas atsakovo valdomų patalpų naudojimas, taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo asmens patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, atsakovo kaltė preziumuojama, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 636,55 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė 2019 m. gegužės 25 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl 636,55 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Atsakovas laiku žalos neatlygino, todėl iš jo ieškovei priteisiama 32,44 Eur kompensacinių palūkanų pagal ieškovės paskaičiavimą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiama 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiama 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, 441 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 636,55 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis Eur 55 ct) žalos atlyginimo, 32,44 Eur (trisdešimt du Eur 44 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis Eur 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.