Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-12-21 · Administracinė byla Nr. I-8673-281/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-21
Bylos Nr.
I-8673-281/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Raimondas Blauzdžius, Mefodija Povilaitienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
Air Baltic Corporation AS
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
Adm. byla Nr.I-8673-18/07
Procesinio sprendimo kategorija 25. (S)
Sprendimas LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2007-12-21Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Daliai Gliebienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Dainiui Stasiuliui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Air Baltic Corporation AS skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Air Baltic Corporation AS (toliau – Bendrovė) skundu teismui (b.l. 3-6) prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos (toliau - Tarnyba) 2007-09-17 nutarimą Nr.167-81 įstatymo pažeidimo byloje ir bylą nutraukti, o teismui nusprendus, jog pažeidimas yra padarytas – sumažinti nutarimu paskirtą baudą kaip neatitinkančią proporcingumo, teisingumo bei protingumo kriterijų.

Savo reikalavimus Bendrovė pagrindė tuo, jog Tarnyba neteisingai taikė teisės aktuose įtvirtintas „kelionės dokumento“ ir „vizos“ sąvokas, todėl nepagrįstai plečiamai išaiškino LR transporto veiklos pagrindų įstatyme vežėjams numatytus įpareigojimus. Minėtos įstatymo 20 str. 1 d. numato pareigą vežėjams (o tuo pačiu ir atsakomybę už šios pareigos nevykdymą) užtikrinti, kad užsienietis turėtų „kelionės dokumentą“, tačiau visiškai nekalba apie vizą, jame nėra apibrėžtos „kelionės dokumento“ ir „vizos“ sąvokos. LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 d. apibrėžia, kad kelionės dokumentas – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Analogišką kelionės dokumento apibrėžimą pateikia ir Kelionės dokumentų, tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos, patvirtintos 2004-01-19 LR užsienio reikalų ministro ir LR vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.9/1V-16, 4.1 punktas. Pagal LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties įst. 2 str. 33 d. pateiktą apibrėžimą viza – įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Taigi, „kelionės dokumentas“ ir „viza“ yra visiškai skirtingos nors ir susijusios sąvokos, kurios negali būti sutapatinamos ir prilyginamos viena kitai, ką skundžiamame nutarime padarė Tarnyba.

Pažymėjo, kad pagal LR užsieniečių teisinės padėties įstatymo 9 str. 1 ir 2 d. nuostatas Tarnybos pareigūnai yra įpareigoti kontroliuoti ir nustatyti, ar užsienietis, vykdamas per valstybės sieną, atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas. Tuo tarpu LR transporto veiklos pagrindų įstatyme 20 str. 1 d. vežėjams numato pareigą užtikrinti tik vienos iš viso sąrašo įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygų įvykdymą – „kelionės dokumento“ turėjimą. Plečiamasis minėtų nuostatų aiškinimas, kad vežėjas yra įpareigotas užtikrinti dar vienos įleidimo sąlygos – vizos turėjimo įvykdymą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Minėtos įleidimo sąlygos kontrolė ir užtikrinimas yra Tarnybos pareigūnų kompetencija ir atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos piliečio M. N. turėtas pasas atitinka „kelionės dokumento“ sąvoką ir yra tinkamas kelionės dokumentas, todėl Bendrovė teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Bendrovė nurodė, kad šiuo atveju nėra vieno iš būtinų įstatymo pažeidimo požymių – vežėjo kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo), todėl atsakomybė be kaltės negalima. Baltarusijos pilietis vyko iš Stokholmo, tranzitu per Kopenhagą į Vilnių. Keleivio registracija visam maršrutui buvo vykdoma Stokholmo oro uoste, kur buvo pateikti dokumentai keliauti Šengeno šalių erdvėje. Tuo tarpu jis visai kelionei buvo įregistruotas ir visi dokumentai tikrinami tik Stokholmo oro uoste. Tai reiškia, kad Air Baltic neturėjo jokių galimybių Kopenhagoje dar kartą tikrinti šio keleivio dokumentų.

Be to, pasų kontrolę atitinkamame oro uoste vykdo pasienio kontrolės pareigūnai, kurie Baltarusijos piliečio M. N. išvis neturėjo įsileisti į oro uosto dalį iš kurios vykdomi skrydžiai už Šengeno šalių ribų, o privatus vežėjas neturi galimybių sudaryti sutartį su pasienio kontrolės pareigūnais dėl asmenų, neturinčių teisės vykti į Lietuvos respubliką neįleidimo.

Paskirtos baudos dydis yra neproporcingai didelis galimai padarytam pažeidimui, neatitinkantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimais turėtų būti mažinamas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Tarnyba atsiliepime teismui (b.l. 23-25) su skundo reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad pagal įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 punktą, kelionės dokumentu yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 6 str., kuriame yra įtvirtinta nuostata, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos vyriausybė nenustato kitaip. 2006-03-15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas. Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) 5 str. 1 d. įtvirtintos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kur be kitų įleidimo sąlygų 5 str. 1 d. a punktas numato, kad trečiųjų valstybių piliečiams leidžiama atvykti jei jis turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną, bei to paties straipsnio l d. b punktas reglamentuoja, kad jie turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001-03-15 Tarybos reglamentą (EB) Nr.539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi. To paties straipsnio 4 d. a punkte nurodyta, jog nukrypstant nuo 1 d. trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 d. numatytas sąlygas, bet turi vienos iš valstybių narių išduotą leidimą gyventi ar pakartotinio atvykimo vizą, arba abu dokumentus, jei jų reikalaujama, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas. Aiškinant sistemiškai šią dalį matyti, jog tiek valstybių narių išduotas leidimas gyventi, tiek pakartotinio atvykimo viza yra traktuojami kaip dokumentai.

Paminėtos įstatymo nuostatos konstatuoja, jog kelionės dokumentas yra vientisas dokumentas su jame esančiais įrašais, spaudais, įklijomis, nuotrauka ir visais sunumeruotais dokumento lapais. Viza yra fiksuojama kelionės dokumente - piliečio pase ir laikytina paso turinio dalimi. Užsienio piliečiui, kuriam pagal pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (Lietuvą) yra reikalinga viza, ji yra reikšminga kelionės dokumento dalis, apsprendžianti asmens teisę vykti prie valstybės sienos. Vežėjui nėra numatyta išimtis netikrinti kelionės dokumento - piliečio paso ar kito adekvataus kelionės dokumento. Tai yra konkrečiu nagrinėjimu atveju pagal tarptautinius susitarimus numatytus Reglamentu(EB) Nr.539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr.2414/2001, Reglamentu(EB) Nr.453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr.1932/2006 „Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo“ Baltarusijos pilietis M. N. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su Lietuvos Respublikos įvažiavimo viza.

LR susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr.3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtim atitinkamos kelionės metu.

Nuostatos, numatančios vežėjo atsakomybę, yra numatytos LR transporto veiklos pagrindų įstatymo papildymo įstatymu. Minėtos nuostatos yra perkeltos ne tik iš Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, bet ir iš Tarybos direktyvos 2001/5 l/EB 2001-06-28 „dėl konvencijos, įgyvendinančios 26 straipsnio nuostatus, papildymo“. Savo ruožtu Šengeno įgyvendinimo konvencijos 26 str. l d. b punktas aiškiai nurodo, kad vežėjas naudodamasis visomis reikiamomis priemonėmis, privalo įsitikinti, kad oro keliu gabenamas užsienietis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į susitariančių šalių teritoriją. Tai yra atsakomybės pagrindas.

2007-09-17 nutarimo įstatymo pažeidimo byloje Nr.167-81 nustatyta, kad į Vilniaus oro uostą atskraidintas užsienietis be LR vizos, kai ji būtina. Tuo pačiu buvo nustatyta, kad vežėjas neužtikrino, kad keleivis (užsienietis) turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus. Tokiu būdu vežėjo kaltė pasireiškė veikos nerūpestingumu, t.y. neatsargi kaltės forma, kadangi vežėjas nesiėmė jokių veiksmų ar ėmėsi, tačiau nevisapusiškai, kad orlaiviu vežamas užsienietis turėtų visus reikiamus dokumentus ir būtų įleistas į Lietuvos Respubliką dėl keleivio vykimo tranzitu

Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos t.y. pil. M. N. paaiškinimo, jo dokumentai Kopenhagos oro uoste registracijos į Vilnių metu buvo tikrinami, todėl šiuo atveju vežėjo atsakomybė neišnyksta. Pagal pareiškėjo pateiktą faktą, kad aiškinant „kelionės dokumento“ ir „vizos“ sąvokų atskyrimą palaiko ir Vilniaus administracinis teismas, paaiškino, kad tai buvo vienintelė byla, kurioje teismas priėmė tokį sprendimą, visose kitose analogiškose bylose teismas vizą traktuodavo kaip kelionės dokumento sudedamąją dalį, kuri suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjant analogiškas bylas (Nr A-10-779-2007), (Nr. A-l 1-223-2007), (A-5-876-2007) be kita ko konstatavo, jog jei užsienietis neturi galiojančios vizos, tai įstatymo 20 str. taikymo prasme jis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Tarnybos 2007-09-17 nutarimu Nr.167-81, vadovaujantis LR transporto veikos pagrindų įst. 25 str. 1d. 1p., Bendrovei paskirta 11000 Lt bauda (b.l. 7-8).

Bauda paskirta už tai, jog Bendrovė 2007-08-16 į Vilniaus oro uostą reisu BT164 iš Kopenhagos atskraidino Baltarusijos pilietį M. N. be galiojančios Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina. Minėtais veiksmais Bendrovė neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus.

Byloje spręstinas ginčas dėl Tarnybos 2007-09-17 nutarimo Nr.167-81 pagrįstumo ir teisėtumo.

LR transporto veiklos pagrindų įst. 20 str. 1 d. sakoma, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR transporto veiklos pagrindų įst. 20 str. 1 d. įtvirtintas normas, savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad jose pateikta vežėjo tikrintinų kelionės dokumentų samprata. Pagal ją, tokiais dokumentais laikytini kelionės dokumentai, reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Tai reiškia, kad tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą, t. y. šioje sampratoje yra išskiriamas (akcentuojamas) kelionės dokumentų pakankamumo teisei kirsti valstybės sieną atsirasti aspektas. Tokia samprata (jos aiškinimas) neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms LR įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 ir 33 d., pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną, o minėtas kelionės dokumentų pakankamumo aspektas apima šių sąvokų visumą (adm. b. Nr.A11 – 223/2007, Nr.A8 – 1050/2007 ir kt.)

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog nagrinėjamu atveju Baltarusijos pilietis neturėjo Lietuvos respublikos įvažiavimo vizos, taigi LR transporto veiklos pagrindų įst. 20 str. 1 d. prasme nurodytų dokumentų, reikalingų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad Bendrovė, atskraidinusi Baltarusijos pilietį M. N., neturintį privalomų dokumentų, leidžiančių kirsti Lietuvos Respublikos sieną, pažeidė LR transporto veiklos pagrindų įst. 20str. 1d. įtvirtintą pareigą įsitikinti keleivio turimų kelionės dokumentų tinkamumu.

LR transporto veiklos pagrindų įst. 20 str 2d. nurodoma, kad jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1d. nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.

Byloje esančia medžiaga, LR transporto veiklos pagrindų įst. 20str. 3d. numatytų pagrindų, šalinančių vežėjo atsakomybę, nenustatyta. Atsižvelgus į Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pagalbos suteikimą išaiškinant pažeidimą), paskirta minimali bauda, numatyta LR transporto veiklos pagrindų įst. 20str. 2d. sankcijoje. Skirti mažesnę baudą už padarytą pažeidimą negu įstatyme numatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, sprendžiama, kad skundžiamas Tarnybos 2007-09-17 nutarimas Nr.167-81 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl Bendrovės skundo reikalavimai, minėtą nutarimą panaikinti ar paskirtą baudą sumažinti, atmestini.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos Air Baltic Corporation AS skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusMefodija PovilaitienėHalina Zaikauskaitė