Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. N., jo atstovei advokatei V. P., pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei D. Š. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) vadovas K. N. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai bendrovė, turėdama pakankamai lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tiekėjais. Tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 ⁶ str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. N. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad pareiškime nurodytas faktines aplinkybes dėl atsiskaitymų su kitais kreditoriais, tiekėjais pripažįsta. Tačiau tai darė dėl sunkios bendrovės padėties ir tai buvo būtinumas. Direktoriumi paskirtas nuo 2014 metų liepos 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, todėl per ją atsiskaitinėjo. Apie negalėjimą atsiskaityti grynais sužinojo tik po VMI atlikto patikrinimo.

Atstovė advokatė V. P. paaiškino , kad nesutinka su institucijos pateiktu pareiškimu. FNTT vyksta tyrimas bei vyksta mokestinis ginčas. Mokestinės prievolės 2.012.805,76 nėra, nes dėl jos vyksta ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir negali būti traktuojamas kaip skolingumas. 2011 metų pabaigoje, kai bankas „Snoras“ sustabdė veiklą, banko sąskaitose liko 2,5 mln Lt suma ir įmonei pradėjo trukti apyvartinių lėšų bei nustojo galioti šio banko išduoti laidavimo raštai mokesčių inspekcijai. Norint tęsti veiklą, buvo lėšos deponuotos VMI sąskaitoje. 2011-09-08 VMI pradėjo mokestinį patikrinimą, kuris tęsėsi tris metus. Naujai paskirtas vadovas ėmėsi skubių priemonių stabilizuoti įmonės veiklą. Direktorius formaliai pažeidė įstatymą, tačiau suteikė galimybę įmonei egzistuoti. 2014-11-30 padėtis nebuvo beviltiška. Netgi patikrinimo metu nustatyta ir patikrinimo pažymoje yra nurodyta, kad debitorinis įsiskolinimas bendrovei yra 8.931.126,70 Lt arba 2.586.633 EUR. Yra didžiausi skolininkai, su kuriais dirbamas darbas tam, kad atgauti iš jų skolas. Bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 2014-11-30 (be skolos VMI prie FM) sudarė - 6.222.004,39 Lt (1.802.017 EUR), t.y. dvigubai mažiau negu debitorinis įsiskolinimas. Tokiu būdu atgavus skolas yra galimybė dar ir padengti įsiskolinimus. Iš šių duomenų matyti, kad bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai 2014-11-30 d. yra 784.616 EUR mažesni negu debitoriniai įsiskolinimai ir bendrovė, išsiieškojus įsiskolinimus, yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Tai yra visa medžiaga iš operatyvaus patikrinimo pažymos, kuri pateikta į bylą. Kauno AVMI netenkino (duomenys neskelbtini) prašymo dėl mokestinės paskolos, nors akivaizdžiai matė, kad bendrovės padėtis sunki. Be to, ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Mano, kad šiuo atveju paaiškėjimo diena laikytina 2014 m. gruodžio 31 d., kai buvo surašytas operatyvaus patikrinimo aktas ir kreditorius VMI nustatė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje atliktus galimai kreditoriaus teises pažeidžiančius įskaitymus. Tokiu būdu administracinė nuobauda gali būti skiriama per 6 mėn. nuo 2014-12-31 iki 2015-06-31. 2015-04-24 Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kurioje nepagrįstai pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo. Motyvuodamas tokį sprendimą teismas priežastimi nurodė galimai padaryto pažeidimo padarymo datą – 2014-11-25. Galimai padaryto pažeidimo padarymo data 2014-11-25 nėra pakankamas pagrindas pratęsti terminui, nes termino pratęsimo pagrindas neatitinka nei vieno iš ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytų nuobaudos skyrimo pagrindų, t.y. jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Taigi nei vieno iš šių pagrindų nebuvo, o teismas nenurodė ir kitų pagrindų, dėl kurių terminas galėtų būti pratęstas. Tokiu būdu buvo nepagrįstai pratęstas terminas, kuris sudaro sąlygas nepagrįstai ilgai vilkinti sprendimo priėmimą šioje byloje. Byla galėjo būti išnagrinėta ir administracinė nuobauda paskirta įstatymo nustatytu 6 mėnesių terminu. Jis aišku nepraėjęs ir būtų protinga, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką, apsaugant asmenis nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda galėtų pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama.

VMI atstovė D. Š. paaiškino, kad CK 6.930¹ str. 1 d. yra aiškiai nurodyta, kad, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus vykdyti įstatymo nustatyta eile. Pirma eilė yra pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, antra eilė – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų iš darbo ir autorinių sutarčių, trečia eilė – pagal mokėjimų dokumentus, nurodančius mokėjimus į valstybės biudžetą. Šioje situacijoje pirmąja eile, neturint pakankamai lėšų, bendrovė turėjo pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu. Pažymėtina, kad dėl debitorinio skolos dydžio šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes įstatyme nustatyta, kad kuris asmuo neturi pakankamai lėšų šiuo metu. Debitorinis įsiskolinimas tai yra būsimos lėšos ateityje. Prašymas pateiktas teismui dėl to, kad buvo pažeistas eiliškumas. Trišalės sutartys parodo, kad šių sutarčių pagrindu buvo pažeistas mokėjimo eiliškumas. Pačių sutarčių sudarymas nėra draudžiamas dalykas, kai jos nepažeidžia kreditoriaus teisių. Šiuo atveju jos pažeidė. 2014-07-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. S-391-954/2014 ikiteisminio tyrimo byloje buvo apribotos nuosavybės teisės į lėšas banko sąskaitose. Toje byloje yra nurodyta, kad šis apribojimas yra taikomas įmonei dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo, dėl ko galimai bus padaryta didelė žala. Visos šitos trišalės sutartys atsirado terminais būtent po to, kai buvo apribotos visos galimybės atsiskaityti banko sąskaitomis. Įmonė sudarė trišales sutartis, taip išvengdama atsiskaitymo su valstybės biudžetu. Šie minėti tarpusavio įsiskolinimų mažinimai pažeidžia kreditorių interesus, kadangi jie trišalių sutarčių pagrindu atsiskaito tarpusavyje ir gautos lėšos yra neskiriamos patenkinti kreditorių reikalavimus, kurie įstatymo numatyti patenkinti pirmąja eile. Šiuo metu nesprendžiamas nemokumo ar galimo bankroto iškėlimo klausimas, tiesiog šiais trišaliais susitarimais buvo pažeistos valstybės, kaip kreditorės, teisės. Tiek mokestinis ginčas, tiek baudžiamoji byla šioje byloje dėl administracinės atsakomybės taikymo vadovui už kreditorių eiliškumo pažeidimą neturi reikšmės, ginčo dėl pačios skolos nėra, yra ginčas, kad buvo pažeistas eiliškumas ir kad nebuvo mokami mokesčiai imperatyviai įstatyme numatyta tvarka. Pažeidimo aplinkybės galėtų būti vertinamos ir galėtų įtakoti tiktai galimą baudos dydį, tačiau jokiu būdų nepaneigia kreditoriaus teisių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju padarytas pažeidimas yra nustatytas pareiškėjui vykdant darbinę veiklą, o įmonės administracijos vadovas nuo tapimo juo turėtų elgtis rūpestingai, atidžiai, apie ką yra pasisakęs LAT. Įmonės vadovas turėtų siekti ne tiktai išskirtinai įmonės tikslų, bet taip pat jis turėtų tvarkyti taip piniginius srautus, kad žinodamas visą įmonės finansinę padėtį, žinodamas įsipareigojimus, užtikrintų, kad būtų laikomasi CK imperatyviai nustatyto eiliškumo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atsiskaitymo. Todėl mano, kad įmonės vadovas, kuris yra atsakingas už apskaitos vedimą, priimdamas tam tikrus sprendimus savo veikloje, turi prisiimti ir atsakomybę, jeigu kyla tam pagrindas. Todėl prašo VMI pareiškimą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais). Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje(2013-04-18 įstatymo Nr. XII-239 redakcija, Žin., 2013, Nr. 46-2246 (2013-05-07) numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (nuo 2014-07-11) yra K. N.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau -VMI prie FM) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015 m. balandžio 07 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 4 975 996,60 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė: PVM nuo 2014 m. vasario 25 d., AKC nuo 2013 m. gruodžio 16d., pateikus šių mokesčio deklaracijas. Priverstinio išieškojimo veiksmai pradėti vykdyti nuo 2014 m. sausio 30 d. Jie sustabdyti 2014-02-04, Bendrovei pateikus prašymą ir dokumentus dėl Mokestinės paskolos sutarties (toliau - MPS) sudarymo. Priėmus neigiamą sprendimą dėl MPS, mokestinių nepriemokų išieškojimas atnaujintas (2014-03-07). Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, bei vykdant VMI prie FM viršininko pavedimą Nr. 430-336, 2014 m. gruodžio 31 d. atliktas UAB (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas.

Nuo 2014-05-01 iki 2014-11-30 skolų užskaitymui Bendrovė pasirašė 4 trišales įskaitymo sutartis 904 548.83 Eur (3.123.226,19 Lt) sumai:

2014-07-29 sutartis Nr. 2014/07/29-1 (UAB (duomenys neskelbtini) 2014-07-29 pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą už UAB (duomenys neskelbtini) 24 255.68 Eur (83.750,00 Lt) ir šia suma UAB (duomenys neskelbtini) mažina UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, o UAB (duomenys neskelbtini) mažina įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini)

2014-07-31 sutartis Nr. 2014/07/31-1 (UAB (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą už UAB (duomenys neskelbtini) 143 929.91 Eur (496.961,19 Lt) ir šia suma UAB (duomenys neskelbtini) mažina UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, o UAB (duomenys neskelbtini) mažina UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą);

2014-10-01 sutartis Nr. 2014/10/01-1 (UAB (duomenys neskelbtini) 2014-10-01 pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą už UAB (duomenys neskelbtini) 23 898.00 Eur (82.515,00 Lt) ir šia suma UAB (duomenys neskelbtini) mažina UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, o UAB (duomenys neskelbtini) šiai sumai mažina UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą);

2014-11-07 sutartis Nr. 2014/11/07-1 712 465.25 Eur (2.460.000,00 Lt) suma UAB (duomenys neskelbtini) mažina UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, UAB (duomenys neskelbtini) mažina (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, o (duomenys neskelbtini) šia suma mažina UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą).

Tokiu būdu, UAB (duomenys neskelbtini) sudarydama skolų užskaitymui trišales įskaitymo sutartis, jau turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui, pvz. sudarant 2014-10-01 sutartį Nr. 2014/10/01-1, skola valstybės biudžetui sudarė - 4 424 763.78 Eur (15 277 824,39 Lt), sudarant 2014-11-07 sutartį Nr. 2014/11/07-1, skola valstybės biudžetui sudarė - 4 650 495.51 Eur (16 057 230,88 Lt).

Pagal minėtas sutartis Bendrovė per 2014 m. lapkričio mėnesį, pateikė sekančius prašymus mažinti tarpusavio įsiskolinimus:

2014 m. lapkričio 05 d. Bendrovė pateikė prašymą Nr. 14/11/05/1 adresuotą UAB (duomenys neskelbtini) padaryti piniginius pavedimus:

168.21 Eur (580,80 Lt) į UAB (duomenys neskelbtini) ) sąskaitą;37.10 Eur (128,11 Lt) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą.

2014 m. lapkričio 14 d. Bendrovė pateikė prašymą Nr. 14/11/14/1 adresuotą UAB (duomenys neskelbtini) padaryti šiuos piniginius pervedimus:

612.24 Eur (2113,93 Lt) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą;984.71 Eur (3400,00 Lt) į D. S. atsiskaitomąją sąskaitą;5604.80 Eur (19352,26 Lt) pervesti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą;3336.13 Eur (11519,00 Lt) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir kt.

2014 m. lapkričio 21 d. Bendrovė pateikė prašymą Nr. 14/11/21/1 adresuotą UAB (duomenys neskelbtini) padaryti šiuos piniginius pervedimus:

- 4194.77 Eur (14483,70 Lt) į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą.

2014 m. lapkričio 24 d. Bendrovė pateikė prašymą Nr. 14/11/24/1 adresuotą UAB (duomenys neskelbtini) padaryti šiuos piniginius pervedimus:

- 5791.63 Eur (19997,33 Lt) į VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros sąskaitą ir kt.; 2014 m. lapkričio 25 d. Bendrovė pateikė prašymą Nr. 14/11/25/1 adresuotą UAB (duomenys neskelbtini) padaryti piniginius pervedimus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą sumoje 178.20 Eur (615,29 Lt). Paskutinis piniginių lėšų pervedimas pagal trišalių atsiskaitymų sutartis, pažeidžiantis kreditorių tenkinimo eilę, buvo atliktas 2014 m. lapkričio 25 d.

Bendrovėje atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo vykdomi per atskaitingus asmenis -Bendrovės direktorių K. N. ir Bendrovės vyr. finansininkę I. E.. Patikrinus kasos dokumentus, nustatyta, kad kasos išlaidų orderiu Nr. 000000000320 2014 m. lapkričio 03 d. buvo išduoti grynieji pinigai I. E., sumoje 37 476.83 Eur (129 400,00 Lt), paskirtis - paskolos grąžinimas pagal sutartį.

Per 2014 m. lapkričio mėn. geranoriškai pervesta į valstybės biudžetą 9382.82 Eur (32 397,00 Lt), kai Įsiskolinimas valstybės biudžetui 2014 m. lapkričio 30 d. sudarė 4 973 094.84 Eur (17 171 101,87 Lt).

Tokiu būdu, UAB (duomenys neskelbtini) būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, teikėjais, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas K. N., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi pakankamai lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokesčius, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šias aplinkybes pagrindžia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-2), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 3), 2014 m. gruodžio 31 d. operatyvaus patikrinimo Nr. (23.30-08) FR1042-8 pažymos kopija (b. l. 4-5), UAB (duomenys neskelbtini) balansas (b. l. 6, 7, 8, 9), UAB (duomenys neskelbtini) prašymas padaryti piniginius pavedimus (b.l. 10, 1112, 1314), trišalė įskaitymų sutartis (b.l. 15, 16, 17, 18), kasos išlaidų orderis (b.l. 19), UAB (duomenys neskelbtini) kliento informacija (b. l. 20).

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad K. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

K. N. argumentai dėl to, kad savo veiksmais siekė išsaugoti įmonės veikląs ir buvo būtinybė iš esmės nėra neteisingi, tačiau nuo atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio l dalį neatleidžia. UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pats K. N. pripažino, kad nuo 2011 metų pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, atsirado finansinių problemų. Kad bendrovė negalės atsiskaityti su visais kreditoriais laiku, K. N. suprato, todėl akivaizdu, kad jis, kaip bendrovės vadovas, įmonės lėšomis turėjo disponuoti itin atsakingai.

Nepagrįsti K. N. atstovės argumentai, kad institucijos pareiškimas negali būti tenkinamas, nes neatitinka faktinės situacijos, t.y. dėl vienos mokestinės prievolės vyksta ginčas ir tai negali būti laikoma įsiskolinimu. Teismas sutinka su institucijos atstovės argumentais, kad šioje byloje nėra sprendžiamas mokestinės nepriemokos dydis. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad UAB (duomenys neskelbtini) sudarydama skolų užskaitymui trišales įskaitymo sutartis, jau turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui.

Teismas sutinka su K. N. atstovės argumentais dėl ATPK 35 str. paskirties. Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, paskutinis piniginių lėšų pervedimas pagal trišalių atsiskaitymų sutartis, pažeidžiantis kreditorių tenkinimo eilę, atliktas 2014 -11-25 (b.l.10). Pagal teismų praktiką ATPK 35 str.1d. nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamajam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laiką – tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (LAT 2014-01-21 nutartis Nr. 2AT-2-2014). Esant šiems teisiniams argumentams, teismas ir pratęsė terminą, skaičiuojant nuo trunkamojo teisės pažeidimo pabaigimo momento, t.y. 2014-11-25.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie K. N. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. sankcijos ribose. Nustatant skirtinos baudos dydį, atsižvelgiama į K. N. paaiškinimus dėl skolos susidarymo priežasčių. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. K. N. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo, nes vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str., ir jį nubausti 1600 Eur (tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6020.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.