Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-05 · Byla Nr. ATP-487-315/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
ATP-487-315/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas:
Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)315/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01859-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo S. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. 6 500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „I. K.“ vadovu, statybos objekte Pagėgių savivaldybėje „S. R.“, pažeidė LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, nes leido dirbti nuo 2013-02-13 iki 2013-06-10 G. D. nesudarius su juo rašytinę darbo sutartį, bei įstatymų nustatyta tvarka nepranešus teritoriniam VSDFV skyriui apie socialinio draudimo pradžią, o pažeidimas nustatytas 2013-11-29 apklausus buvusį UAB „I. K.“ darbų vadovą R. R..

Šalies argumentai

S. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino svarbias nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, aplinkybes, t.y. neanalizavo, ar buvo nustatytas realaus darbo faktas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir G. D. santykiai turėjo darbo teisiniams santykiams būdingų požymių: ar buvo susitarimas dėl darbo, ar šis asmuo pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai, ar buvo tartasi dėl darbo funkcijų bei atlyginimo. Pažymi, kad neginčija to, jog su G. D. nebuvo pasirašyta rašytinė darbo sutartis ir apie darbo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad buvo pažeisti kokie nors darbo teisės reikalavimai. Teigia, kad su minėtu asmeniu nei faktiniai, nei teisiniai santykiai niekuomet nesiejo ir dėl to nekilo pareigos kaip nors tokius santykius įforminti. Nors G. D. teigė, jog dirbo UAB „I. K.“, tačiau su juo, kaip šios bendrovės vadovu, dėl darbo sąlygų niekuomet nesitarė. Jie nėra bendravę, jokių nurodymų nėra davęs, taip pat nėra mokėjęs darbo užmokesčio. Neaišku, kokių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad UAB „I. K.“ ir G. D. santykiai turėjo darbo teisiniams santykiams būdingų bruožų.

Šalies argumentai

Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai patikėjo R. R. teiginiais, jog jis G. D. dokumentus dėl įdarbinimo išsiuntė darbdaviui, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Be to, R. R. nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, o skundžiamas nutarimas grindžiamas vien tik rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais, dėl kurių R. R. prisaikdintas nebuvo.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dėl neva vykdyto nelegalaus darbo nebuvo atlikta jokio patikrinimo, nebuvo rasta jokių nelegalių darbuotojų, o LR Valstybinė darbo inspekcija nepateikė jokių objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie pagrindžia apelianto kaltę. Skundžiamas nutarimas iš esmės yra grindžiamas G. D. paaiškinimais. Teigia, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, ir visą įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju teismas nustatė, kad G. D. UAB „I. K.“ dirbo nuo 2013-02-13 iki 2013-06-10, todėl trunkamasis teisės pažeidimas turėjo baigtis 2013-06-10. Atsižvelgiant į tai, paskutinė administracinės nuobaudos skyrimo diena yra 2013-12-10, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas jau praleidus įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą administracinei nuobaudai paskirti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinis skyrius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, o S. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ėmėsi visų priemonių visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, atliko išsamią byloje surinktų įrodymų ir dokumentų analizę ir jų pagrindu nustatė, kad S. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog S. Š. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 2 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, patikrinęs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog S. Š. veikoje yra ATPK 41³ str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Apeliantas neigia savo kaltę, nurodo, kad su minėtu asmeniu nei faktiniai, nei teisiniai santykiai niekuomet nesiejo ir dėl to nekilo pareigos kaip nors tokius santykius įforminti, su G. D. dėl darbo sąlygų niekuomet nesitarė, jie nėra bendravę, jokių nurodymų nėra davęs, taip pat nėra mokėjęs darbo užmokesčio.

Bylos duomenų visumoje apelianto pateikta versija ir padaryto pažeidimo neigimas vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija, kuriai pagrįsti apeliantas mini tik dalį byloje esančių duomenų bei, remdamasis jais, pateikia sau palankų įvykių eigos vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją.

S. Š. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK ATPK 41³ str. 2 d. patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2014 m. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0657-0359 (b. l. 2), G. D., V. V., R. R. paaiškinimai LR Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės ir Vilniaus skyrių inspektoriams, 2013-12-12 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 067-0555, VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-17 raštu Nr. (7.2)3-155514. Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog S. Š., būdamas UAB „I. K.“ vadovu, statybos objekte Pagėgių savivaldybėje „S. R.“, pažeidė LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, nes leido dirbti nuo 2013-02-13 iki 2013-06-10 G. D. nesudarius su juo rašytinę darbo sutartį, bei įstatymų nustatyta tvarka nepranešus teritoriniam VSDFV skyriui apie socialinio draudimo pradžią.

Nors nenustatyta, dėl kokio darbo užmokesčio buvo susitarę S. Š. ir G. D., tačiau pažymėtina, kad asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, net ir nenustačius fakto, jog S. Š. yra mokėjęs G. D. atlyginimą už jo atliktą darbą, nepaneigta aplinkybė, jog S. Š., esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai leido dirbti G. D. nuo 2013-02-13 iki 2013-06-10 nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties bei įstatymų nustatyta tvarka nepranešus teritoriniam VSDFV skyriui apie socialinio draudimo pradžią.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad trunkamasis teisės pažeidimas turėjo baigtis 2013-06-10, paskutinė administracinės nuobaudos skyrimo diena yra 2013-12-10, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas jau praleidus įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą administracinei nuobaudai paskirti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus 2013-11-22 nutarimu S. Š. nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2014-06-10. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas 2014-02-26, taigi administracinės nuobaudos skyrimo terminai pažeisti nebuvo.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad S. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 6 500 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą ir S. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Kisielius Nuorašas tikras:Teisėjas Arūnas Kisielius