Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo S. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. 6 500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „I. K.“ vadovu, statybos objekte Pagėgių savivaldybėje „S. R.“, pažeidė LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, nes leido dirbti nuo 2013-02-13 iki 2013-06-10 G. D. nesudarius su juo rašytinę darbo sutartį, bei įstatymų nustatyta tvarka nepranešus teritoriniam VSDFV skyriui apie socialinio draudimo pradžią, o pažeidimas nustatytas 2013-11-29 apklausus buvusį UAB „I. K.“ darbų vadovą R. R..

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dėl neva vykdyto nelegalaus darbo nebuvo atlikta jokio patikrinimo, nebuvo rasta jokių nelegalių darbuotojų, o LR Valstybinė darbo inspekcija nepateikė jokių objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie pagrindžia apelianto kaltę. Skundžiamas nutarimas iš esmės yra grindžiamas G. D. paaiškinimais. Teigia, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, ir visą įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog S. Š. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 2 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, patikrinęs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog S. Š. veikoje yra ATPK 41³ str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Apeliantas neigia savo kaltę, nurodo, kad su minėtu asmeniu nei faktiniai, nei teisiniai santykiai niekuomet nesiejo ir dėl to nekilo pareigos kaip nors tokius santykius įforminti, su G. D. dėl darbo sąlygų niekuomet nesitarė, jie nėra bendravę, jokių nurodymų nėra davęs, taip pat nėra mokėjęs darbo užmokesčio.

Bylos duomenų visumoje apelianto pateikta versija ir padaryto pažeidimo neigimas vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija, kuriai pagrįsti apeliantas mini tik dalį byloje esančių duomenų bei, remdamasis jais, pateikia sau palankų įvykių eigos vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją.

S. Š. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK ATPK 41³ str. 2 d. patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2014 m. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0657-0359 (b. l. 2), G. D., V. V., R. R. paaiškinimai LR Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės ir Vilniaus skyrių inspektoriams, 2013-12-12 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 067-0555, VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-17 raštu Nr. (7.2)3-155514. Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog S. Š., būdamas UAB „I. K.“ vadovu, statybos objekte Pagėgių savivaldybėje „S. R.“, pažeidė LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, nes leido dirbti nuo 2013-02-13 iki 2013-06-10 G. D. nesudarius su juo rašytinę darbo sutartį, bei įstatymų nustatyta tvarka nepranešus teritoriniam VSDFV skyriui apie socialinio draudimo pradžią.

Nors nenustatyta, dėl kokio darbo užmokesčio buvo susitarę S. Š. ir G. D., tačiau pažymėtina, kad asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, net ir nenustačius fakto, jog S. Š. yra mokėjęs G. D. atlyginimą už jo atliktą darbą, nepaneigta aplinkybė, jog S. Š., esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai leido dirbti G. D. nuo 2013-02-13 iki 2013-06-10 nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties bei įstatymų nustatyta tvarka nepranešus teritoriniam VSDFV skyriui apie socialinio draudimo pradžią.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad trunkamasis teisės pažeidimas turėjo baigtis 2013-06-10, paskutinė administracinės nuobaudos skyrimo diena yra 2013-12-10, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas jau praleidus įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą administracinei nuobaudai paskirti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus 2013-11-22 nutarimu S. Š. nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2014-06-10. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas 2014-02-26, taigi administracinės nuobaudos skyrimo terminai pažeisti nebuvo.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad S. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 6 500 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą ir S. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.