Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. T. dėl padarytos žalos aplinkai priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo priteisti iš atsakovo A. T. 2293,00 EUR (7920,00 Lt) žalos gamtai atlyginimą bei priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu laiku nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Nurodo, kad žala buvo padaryta atsakovui 2014 m. spalio mėn. nupjovus 4 (keturis) žalius paprastojo klevo medžius, augusius privačios žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) bei 2 (du) žalius paprastojo klevo medžius, augusius privačiame namų valdos sklype (duomenys neskelbtini), kurių skersmuo kelme: 56 cm, 36 cm, 25 cm, 27 cm, 121 cm, 43 cm. Atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ir persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo aprašo“ 9 punkto nesilaikymą. Už šią veiką atsakovui pagal LR ATPK 78 str. 1 d. skirta 220,00 Lt bauda, kurią atsakovas prašė išdėstyti dalimis, priimto nutarimo neskundė. Kadangi nupjauti medžiai buvo priskirti saugotiniems, tai bendra padaryta žala gamtai sudaro (56+36+25+27+121/2+56)*32 Lt=7920 Lt, t. y. 2293,00 EUR.

Ieškovo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymu, priimtinas sprendimas akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus – 2014-11-07 administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6), 2014-11-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) AM Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), 2014-10-08 A. T. paaiškinimą (b. l. 8), AB Lesto raštą dėl želdinių priežiūros elektros tinklų apsaugos zonoje (b. l. 9), 2014-11-07 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12), fotonuotraukas (b. l. 23-26), J. G. paaiškinimą (iš kurio matyti, kad medžius nupjovė jis, A. T. prašymu) – nustatyta, kad A. T. 2014 m. spalio mėn., neturėdamas teisės, leidimo, privačios žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) bei privačiame namų valdos sklype (duomenys neskelbtini) nupjovė 6 žalius paprastojo klevo medžius, kurių skersmuo kelme: 56 cm, 36 cm, 25 cm, 27 cm, 121 cm, 43 cm, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr.D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, LR Želdynų įstatymo 20 str. 2 d. ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. T-401 „Dėl želdinių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, saugojimo“ ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą LR ATPK 78 str. 1 d., už ką jam buvo skirta 220,00 Lt dydžio bauda (b. l. 7). A. T. savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai, kurią ieškovas reikalauja atlyginti. Žala paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 22 punktu (TAR, 2014, Nr. 2014-03057), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių ir LR Aplinkos ministro 2010-07-29 įsakymu Nr. D1-665 „Dėl LR Aplinkos ministro 2008 m. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo ir pakeitimo ir LR Aplinkos ministro 2012 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-333 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo„ pakeitimo patvirtintais įkainiais. Žala apskaičiuota sekančiai: klevas Nr. 1 (56 cm) + klevas Nr. 2 (36 cm) + klevas Nr. 3 (25 cm) + klevas Nr. 4 (27 cm) + klevas Nr. 5 (121/2) + klevas Nr. 6 (56 cm) * 32,00 Lt = 7920,00 Lt (2293 EUR).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-10-29 nutarime nurodoma, kad visiems asmenims kyla pareiga tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) – ją atlyginti. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2, 4, 5 dalys, 34 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, privalo atlyginti žalą gamtai, apskaičiuotą pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pagal LR CK 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais atsakomybė atsiranda ir be kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai (žala) turi būti atlyginti visiškai. Tačiau to paties straipsnio 2 d. teismui suteikia teisę sumažinti žalos dydį. CK 6.251 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti žalos atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, žalos dydžio neginčijo, mažinti jo neprašė, todėl ieškovui iš A. T. priteistina visa 2293,00 EUR (7920 Lt) dydžio žalos atlyginimo suma.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio buvo atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Visiškai tenkinus ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 68,80 EUR žyminio mokesčio (LR CPK 96 str.).

Teismo patirtos 0,63 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (įmonės kodas 190742486, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB, banko kodas 40100) iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2293,00 EUR (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris eurus 00 ct) žalos gamtai atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo A. T. valstybei 68,70 EUR (šešiasdešimt aštuonis eurus 70 ct) žyminį mokestį, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Radviliškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.